Skausmo medicina 2015/1-2016

TURINYS


AKTUALIJOS

Gydytoja Indrė Bilevičiūtė-Ljungar: „Lietuvos skausmo medicinai reikia smarkiai pasitempti“                          

Anglijoje dirbantis gydytojas Rokas Tamošauskas: „Grįžti į Lietuvą kol kas neplanuoju“     

Gydytojas Tadas Žuromskis: „Nėra taip, kad Lietuvoje – viskas juoda, o Anglijoje – vien balta“                      

 

ŽURNALO SVEČIAS

Nauji vėjai skausmo medicinos padangėje                    

 

Metų kampanija – 2015


Centrinės kilmės poinsultinio skausmo diagnostika, paplitimas, ypatybės ir gydymas           

Sustabdykime skausmingosios diabetinės neuropatijos žygį                     

Juostinės pūslelinės ir poherpinės neuralgijos gydymas                            

Skausmingoji trauminė trišakio nervo neuropatija        

 

Metų kampanija – 2016


Sąnarių skausmo epidemiologija      

Žmonių, sergančių sąnarių ligomis, gydymas             

 

Skausmo teisė

14-asis Lietuvos skausmo draugijos suvažiavimas „Skausmo medicinos atradimai ir sugrįžimai“                     

 

Originalus straipsnis

Ūminio pooperacinio skausmo rizikos veiksniai          

 

Skausmo ABC

Skausmo somatosensorinis tyrimas 

 

Skausmas ir vaistai


Deksketoprofeno trometamolis: klinikinės naujienos   

Raumenų spazmiškumas ir jo gydymas                        

Celekoksibas: nauji duomenys apie veiksmingumą ir saugumą

Širdies ir kraujagyslių ligų rizika vartojant NVNU nugaros skausmui gydyti                          

Vietinis skausmo gydymas: geriausio pasirinkimo paieškos                     

Hialurono rūgšties saugumas ir efektyvumas gydant osteoartritą

Saugesnis skausmo malšinimas       

 

Skausmo klinikos priimamasis


Neurologo diena skausmo klinikoje 

 

Pro memoria


PRO MEMORIA: Romualdas Bugailiškis

 

Kronika

Paciento konsultacija skausmo klinikoje                       

Metinė skausmo konferencija          

Europos skausmo kongresas Vienoje                           

14-asis Lietuvos skausmo draugijos suvažiavimas       

Rezidentų edukacijos konferencija Kanadoje                

Specialus stipendijų fondas

Baltijos šalių skausmo kongresas Rygoje

 

Nors gydytoja Liuda Brogienė ne taip seniai tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anesteziologijos klinikos specializuoto Skausmo gydymo poskyrio kolektyvo nare, jau spėjo užkariauti ne tik pacientų, bet ir savo kolegų simpatijas... Plati šypsena, dėmesys kiekvienam veiksmui, kurį atlieka, gilus atsakomybės jausmas ir patriotizmo suvokimas – tai tik keletas šią jaunos gydytojos asmenybę išryškinančių bruožų... Gydytoja mielai sutiko pasidalinti savo mintimis aktualiais skausmo medicinos klausimais...
Skausmas yra dažnai pacientus po insulto varginantis simptomas, pasitaikantis 11–55 proc. išgyvenusiųjų. Poinsultinis skausmas gali kilti raumenyse, sąnariuose, vidaus organuose, periferinėje ar centrinėje nervų sistemoje. Dažniausiai pasitaikančios poinsultinio skausmo rūšys yra hemipleginis peties skausmas, skausmas dėl spazmų ar spastiškumo, poinsultinis galvos skausmas bei centrinės kilmės poinsultinis skausmas. Pacientus vienu metu gali kankinti kelių skirtingų tipų poinsultinis skausmas.
Cukrinis diabetas pasiekė pasaulinės epidemijos lygį – šios ligos paplitimas siekia 8,3 proc., tikėtina, kad jis toliau augs didėjant nutukimo epidemijos mastui. Diabetinė neuropatija yra dažniausia cukrinio diabeto komplikacija, o jos išsivystymo rizika didėja kartu su cukrinio diabeto trukme. Kita vertus, pacientams, kuriems nustatoma tik sutrikusi gliukozės tolerancija, taip pat gali pasireikšti skausmingosios neuropatijos simptomų bei atsirasti smulkiųjų nervinių skaidulų pažeidimų. Esant 2 tipo cukriniam diabetui, diabetinės polineuropatijos simptomų pasireiškia anksčiau nei sergant 1 tipo cukriniu diabetu.
Poherpinė neuralgija (PHN) yra dažniausiai pasitaikanti lėtinė juostinės pūslelinės (herpes zoster) komplikacija. Juostinė pūslelinė (JP) pasireiškia įvykus varicella zoster viruso (VZV) reaktyvacijai. Tai plačiai paplitęs, labai neurotropinis, išskirtinai tik žmonėms būdingas α herpeso virusų pošeimiui priklausantis virusas. Pirminė infekcija sukelia vėjaraupius (varicella), po kurios latentinės būsenos VZV persistuoja nugariniuose ar trišakio nervo sensoriniuose mazguose (ganglijuose).
Į skausmo klinikas besikreipiančių pacientų sudėties pokyčiai rodo, kad didėja su trišakio nervo pažeidimu susijusių skausmingų trauminių neuropatijų paplitimas. Šį paplitimo didėjimą iš dalies galėjo nulemti vis didėjantis odontologinių procedūrų invaziškumas, pagerėjęs gydytojų praktikų išsilavinimas tokių ligų diagnostikos atžvilgiu bei šiais laikais padidėjusi motorinių transporto priemonių avarijų ar fizinių kontaktinių konfliktų rizika. Požymiai, kad trauminė trišakio nervo neuropatija yra itin atspari standartiniam medikamentiniam gydymui, duoda pagrindo tolesniems moksliniams tyrinėjimams, kuriems savo ruožtu būtinas aiškus ligos klinikinio fenotipo apibrėžimas ir jo išplatinimas mokslinėje bendruomenėje.
Griaučių-raumenų, ypač sąnarių ir nugaros, skausmas yra labiausiai paplitęs lėtinio skausmo sindromas. Dažniausia sąnarių skausmo priežastis yra susijusi su artritu, kurio yra daug rūšių. Pacientai paprastai į gydytoją kreipiasi dėl sąnarių skausmo, tai yra viena pagrindinių neįgalumo priežasčių.
Milijonus žmonių pasaulyje vargina sąnarių skausmas. Yra žinoma daug skirtingų sąnarių skausmo rūšių: skausmas, susijęs su osteoartritu, skausmas po buvusios traumos, skausmas po buvusios sąnario operacijos, skausmas, susijęs su sąnarių uždegimo ligomis, tokiomis kaip reumatoidinis ar psoriazinis artritas, taip pat skausmas, susijęs su kristalų sankaupomis sąnariuose, kaip kad esant podagrai ar chondrokalcinozei.
14-asis Lietuvos skausmo draugijos suvažiavimas „Skausmo medicinos atradimai ir sugrįžimai“
Ūminis pooperacinis skausmas – tai skausmingas odos, poodžio, vidaus organų ar nervinių struktūrų dirginimas, o pooperacinis uždegimo procesas ar nervų pažeidimas gali lemti lėtinio pooperacinio skausmo atsiradimą [1]. Gausybėje tyrimų yra nagrinėjami stipraus pooperacinio skausmo išsivystymo rizikos veiksniai, tačiau gauti tyrimų rezultatai skiriasi [2]. Stiprus skausmas dažnai jaučiamas po intratorakalinių, intraabdominalinių, kaulų ir sąnarių operacijų. Po šių operacijų maždaug 60 proc. pacientų jaučia stiprų skausmą, 25 proc. – vidutinį, o silpną skausmą – 15 proc. Po įvairių paviršinių operacijų galvos, kaklo, galūnių ar pilvo sienos srityse skausmo intensyvumas mažesnis ir tik 15 proc. pacientų jaučia stiprų skausmą. Skausmo intensyvumas priklauso nuo daugybės veiksnių: paciento amžiaus, lyties, fizinių, emocinių, kultūrinių ypatumų, jaučiamo nerimo, baimės, ikioperacinio skausmo intensyvumo, operacijos trukmės, operacinės traumos dydžio, operacinio pjūvio tipo [3]. Operacijos tipas ir apimtis, ikioperacinis lėtinis skausmas, jaunesnis amžius yra susiję su intensyvesnio pooperacinio skausmo išsivystymu [2]. Prieš operaciją vartoti nuskausminamieji siejami su mažesnio intensyvumo pooperaciniu skausmu [4]. Ūminio pooperacinio skausmo valdymas yra ypač svarbus dėl daugelio priežasčių. Neadekvačiai gydant pooperacinį skausmą, jis gali virsti persistuojančiu pooperaciniu ar lėtiniu skausmu, o tai yra itin didelė paciento ir sveikatos priežiūros sistemos problema.
Somatosensorinis tyrimas yra svarbus diagnostikos etapas skausmo medicinoje. Skausmas, kaip sensorinis signalas savo kilme, yra jutimas, todėl be šio somatosensorinio tyrimo etapo negalima išsiversti tiriant skausmą patiriantį ligonį. Somatosensorinis tyrimas yra ir ligonio neurologinės būklės vertinimo etapas. Jis yra nepakeičiamas diagnozuojant neuropatinį skausmą. Somatosensorinis tyrimas susideda iš dviejų dalių: a) klinikinio tyrimo; b) paraklinikinės diagnostikos.
Spazmas yra iš graikų kalbos kilęs žodis, kuris reiškia skersaruožių arba lygiųjų raumenų nevalingą susitraukimą. Moksliškai tariant – „spazmiškumas yra padidėjęs, nevalingas, nuo greičio priklausomas raumenų tonuso padidėjimas, kuris sukelia priešpriešą judesiui“ [1]. Pastaruoju metu patikslinta spazmiškumo terminija sako, kad „spazmiškumas – tai sensorinės motorinės kontrolės sutrikimas, kylantis dėl viršutinio motorinio neurono pažaidos ir pasireiškiantis praeinančiu ar išliekančiu nevalingu raumenų aktyvumu“ [2].
Vyresniame amžiuje viena dažniausių kreipimosi į neurologą ir šeimos gydytoją priežasčių – strėnų skausmas. Net 60–80 proc. populiacijos bent kartą gyvenime jaučia skausmą nugaros apatinėje dalyje [1, 2]. Apie 25 proc. suaugusiųjų skundžiasi nuolatiniu ar pasikartojančiu strėnų skausmu, net trečdaliui pacientų sutrikdančiu ne tik darbingumą, bet ir kasdienę veiklą [1, 2].
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) plačiai vartojami įvairios kilmės skausmui ir uždegimui gydyti: esant reumatinei skeleto-raumenų patologijai, trauminiams minkštųjų audinių pažeidimams ir kt. NVNU slopina svarbių uždegimo ir skausmo medžiagų, prostaglandinų (pirmiausia PGE2), sintezę, todėl mažina audinių edemą, paraudimą, skausmą, padidėjusią kūno temperatūrą. Ilgalaikis NVNU vartojimas susijęs su galimai pavojingų nepageidaujamų šalutinių poveikių (gastrointestinių išopėjimų, inkstų disfunkcijos) ir vaistų tarpusavio sąveikos rizika. Tai gali labai apriboti NVNU vartojimą.
LSMUL KK Anesteziologijos klinikos ir Lietuvos skausmo draugijos organizuota mokslinė-praktinė konferencija „Paciento konsultacija skausmo klinikoje“ 2015 m. kovo 20 d. vyko Kaune. Jos tikslas – paskatinti glaudesnį sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimą sprendžiant pacientų skausmo diagnostikos ir gydymo problemas. Šešių valandų trukmės akademinio podiplominio tobulinimo renginys buvo skirtas visų specialybių gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, kineziterapeutams, medicinos psichologams.
Praėjusiais metais 14-asis Lietuvos skausmo draugijos suvažiavimas „Skausmo medicinos atradimai ir sugrįžimai“ vyko Suvalkijos žemėje.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.