Gastroenterologija ir hepatologija 2016/1

TURINYS

 

Aktualijos 

„Gydymo menas“ – tai gastroenterologų gebėjimas

į vieną visumą sujungti, praktiką, mokslą ir pedagogiką    

Klinikose – daugiau nei pusšimtis kepenų

transplantacijų                                                                            

 

Hepatologija 

Ar nealkoholinio steatohepatito sukelta kepenų cirozė         

2030 m. bus pagrindinė kepenų transplantacijos

indikacija?                                                                                    

Šiuolaikinis lėtinio hepatito C gydymas.

Praeitis, dabartis, rytdiena                                                         

Refrakterinis ascitas: diagnostikos ir gydymo principai    

Išeminis hepatitas                                                                     

Policistinė kepenų liga                                                              

Klinikinis atvejis: Stillo liga ir sinusoidų obstrukcijos

sindromas                                                                                   

 

Gastroenterologija


Amebinis kolitas                                                                       

Kraujavimo iš skrandžio dugno kraujagyslių ir

varikozinių venų valdymas                                                    

Clostridium difficile infekcijos diagnostika ir gydymas

pacientams, sergantiems žarnyno uždegimo ligomis         

GERL simptomų pasireiškimo rizikos veiksniai skirtingose mitybos grupėse (visavalgiai, vegetarai, veganai)           

Antikoaguliantų vartojimas planuojant endoskopines

procedūras bei kraujavimo iš virškinimo trakto metu       

Pacientų, kuriems LSMUL KK Gastroenterologijos

skyriuje buvo taikyta eritrocitų masės transfuzija,

retrospektyvinė analizė                                                           

 

Pankreatologija

Hipertriglicerideminis pankreatitas. Klinikinis atvejis        

 

Diagnostika ir gydymas

Vėžio žymenys ir jų pritaikymas klinikinėje praktikoje    

 

Ligos ir vaistai

Mesalazinas – efektyvi pagalba sergant opiniu kolitu      

Clostridium difficile – oportunistinė infekcija,

sukelianti diarėją                                                                      

Kasos egzokrininės ir endokrininės funkcijų sąsaja           

Naujienos iš Tarptautinio kepenų ligų kongreso                 

Virškinimo sistema ir jos sutrikimai                                      

Nauja kapsulinė ezomeprazolo vaistinė forma                  

Gastroezofaginio refliukso liga: požiūris keičiasi                

 

Istorijos palėpė 

Piliulė                                                                                           

 

Gastroenterologas rekomenduoja 

Ką būtina žinoti vartojant nesteroidinius vaistus

nuo uždegimo                                                                             

 

 

 

Išeminis hepatitas – tai difuzinis kepenų pažeidimas, kylantis dėl ūmiai sutrikusio kepenų aprūpinimo krauju. Išeminiam hepatitui būdingas greitas ir ryškus, tačiau laikinas aminotransferazių kiekio padidėjimas. Šis pažeidimas išsivysto nuo 1 iki 2,5 proc. pacientų intensyvios terapijos skyriuose. Kepenų funkcija dažniausiai atsikuria koregavus pažeidimą sukėlusią būklę.
Policistinė kepenų liga (PKL) – retų būklių, susijusių su struktūriniais biliarinio medžio vystymosi pokyčiais ir daugybinių cistų kepenyse formavimusi, rinkinys. Pagrindinė PKL atsiradimo priežastis – genetiniai mechanizmai, lemiantys latakinių struktūrų atsiskyrimą nuo biliarinio medžio ir uždarų cistų susidarymą.
Amebinis kolitas (žarnyno amebiazė) – tai infekcinis storosios žarnos uždegimas, sukeliamas pirmuonių Entamoeba histolytica (E. histolytica). Nepaisant registruojamų pavienių simptominės ligos eigos atvejų Lietuvoje, amebiazė – rimta problema sveikatos priežiūros specialistams. Negydomas amebinis kolitas gali komplikuotis amebiniais abscesais kepenyse, smegenyse ir kituose organuose, storosios žarnos dilatacija ir perforacija, peritonitu, retai – žaibiniu amebiniu kolitu, kurio mirtingumas siekia daugiau kaip 40 proc.
Skrandžio varikozinės venos randamos 20 proc. pacientų, kuriems yra portinė hipertenzija. Iš jų 25 proc. kraujuoja iš skrandžio varikozinių venų. Nors kraujavimas iš skrandžio varikozinių venų yra retesnis nei kraujavimas iš stemplės varikozinių venų, jis yra sunkesnis ir dažniau reikalingas eritrocitų masės transfuzijos, esti susijęs su didesniu mirtingumu. Nepaisant to, išgyvenamumo prognozė per pastaruosius dešimtmečius pagerėjo.
Clostridium difficile (C. difficile) yra sporas gaminanti gramteigiama anaerobinė bakterija, kuri pirmą kartą paminėta 1970-aisiais kaip retos patologijos (pseudomembraninio kolito) priežastis. C. difficile sveiko žmogaus žarnyno mikrofloroje sudaro apie 0,01–0,001 proc., tačiau vartojant antibiotikus ši dalis gali padidėti net iki 40 proc. C. difficile infekcija (CDI) – viena dažniausių nozokomialinio viduriavimo priežasčių.
Tyrimai rodo, kad apie 40 proc. suaugusių žmonių jaučia varginančius ir gyvenimo kokybę bloginančius simptomus: rėmenį, skrandžio turinio atpylimus, diskomfortą epigastriume, pykinimą ir disfagiją, kurių dažniausia priežastis – gastroezofaginio refliukso liga (GERL) [1]. Dėl įtempto gyvenimo ritmo ir netinkamos mitybos šios ligos paplitimas didėja, Vakarų pasaulyje serga nuo 10 iki 20 proc. gyventojų [1, 4]. Dažnai žmonės linkę ignoruoti GERL sukeliamus simptomus, tačiau negydoma liga ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir gali sukelti rimtų komplikacijų (stemplės opas, striktūrų formavimąsi, obstrukciją, Bareto stemplę) [7, 8, 10]. Vis dėlto visame pasaulyje, taip pat Lietuvoje, sparčiai populiarėja sveikesnė gyvensena bei alternatyvios mitybos rūšys.
Antikoaguliantų vartojimas esant prieširdžių virpėjimui sumažina insulto, tačiau padidina kraujavimų riziką. Kraujavimas iš virškinimo trakto yra viena dažniausių komplikacijų vartojant antikoaguliantus, prailginanti gydymo trukmę ir kelianti pavojų gyvybei. Didėjant antikoaguliantų suvartojimui gastroenterologai vis dažniau susiduria su klausimu, ar būtina ir, jei taip, kada tikslinga atnaujinti antikoaguliantų skyrimą po kraujavimo epizodo.
Santrauka. Darbo tikslas: įvertinti atliktų EMT tikslingumą ir galimas anemijos gydymo alternatyvas. Tyrimo medžiaga ir metodai: atlikta retrospektyvinė 427 pacientų, kuriems Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos skyriuje buvo taikyta EMT, ligos istorijų analizė. Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS ir Microsoft Excel statistinius paketus. Darbo rezultatai: tyrime nustatyta, kad 18,9 proc. EMT atlikta stabilios hemodinamikos lėtine anemija sergantiems pacientams. 83 proc. pacientų skirta 2 ir daugiau eritrocitų masės (EM) vienetų. 17,09 proc. pacientų nustatyti geležies stokos anemijos požymiai, vertinant MCV ir MCH pokyčius, tačiau tik 13,3 proc. lėtine anemija sergančių pacientų buvo atliktas feritino tyrimas. Išvados: atliekamų EMT skaičių būtų galima sumažinti beveik penktadaliu, pasirinkus alternatyvius gydymo metodus lėtine anemija sergantiems pacientams. Tikslinga mažinti vienam pacientui skiriamų EM vienetų skaičių. Būtina atkreipti dėmesį į feritino kiekio įvertinimo svarbą diagnozuojant geležies stokos anemiją.
Lietuvoje alkoholinis ir tulžies akmenligės išprovokuotas pankreatitas sudaro daugiau kaip 2/3 ūminio kasos uždegimo atvejų. Kitos priežastys yra ženkliai retesnės. Hipertriglicerideminis pankreatitas pasitaiko 2–4 proc. atvejų.
Stillo liga – reta nežinomos kilmės sisteminė uždegimu pasireiškianti liga, kuriai būdingas neaiškios kilmės febrilus karščiavimas, makulopapulinis bėrimas, leukocitozė dominuojant neutrofilams bei artralgijos/artritai. Sinusoidų obstrukcijos sindromas (SOS) – kepenų smulkiųjų venų ir sinusoidų pažeidimas, dažniausiai išsivystantis po kaulų čiulpų transplantacijų ar sukeliamas tam tikrų toksinų bei vaistų poveikio bei pasireiškiantis staigiu svorio prieaugiu dėl skysčių kaupimosi, gelta bei hepatomegalija.
Vėžio žymenys – tai didelė grupė medžiagų, kurias galima išmatuoti organizmo skysčiuose ir audiniuose, gaminamų piktybinių (vėžinių) ląstelių arba, kaip atsakas į neoplazijos procesą, gerybinių ląstelių, kurių ištyrimas ar identifikavimas yra naudojami ligonių klinikinėje diagnostikoje.
Oportunistinė infekcija yra apibūdinama kaip progresuojanti infekcija, sukelta mikroorganizmo, kuris įprastinėmis sąlygomis yra mažai patogeniškas (arba visai nepatogeniškas), tačiau esant kitai sunkiai patologijai ar gydant slopinančiais imunitetą vaistais gali sukelti infekciją. Oportunistinės infekcijos paprastai kelia daug problemų, kadangi jas sunku atpažinti, jos gali būti susijusios su dideliu mirtingumu dėl sunkios ligos eigos ir sunkumų gydant. Viena iš šių infekcijų, Clostridium difficile (toliau C. difficile) bakterija, kuri gamina toksinus, pažeidžiančius žarnyną ir sukeliančius įvairaus sunkumo viduriavimus (diarėjas). Kai kurie asmenys, taip pat kūdikiai, gali nešioti bakteriją be ligos simptomų, bet daugeliu atvejų išsivysto sunki diarėja su žarnų uždegimu (kolitu), galinti sukelti ir ligonių mirtį.
Kaip ir kiekvienais metais, šių metų balandžio 13–17 dienomis Barselonoje vyko Tarptautinis kepenų ligų kongresas, kuriame susitiko daugiau nei 10 tūkst. specialistų iš viso pasaulio. Mokslininkai ir gydytojai, atstovaujantys įvairioms sveikatos mokslų, tarp jų hepatologijos, gastroenterologijos, bendrosios terapijos, organų transplantacijos, ląstelių biologijos, infekcinių ligų, mikrobiologijos, farmakologijos, patologinės medicinos ir radiologijos, sritims, atvyko sužinoti apie naujausius kepenų ligų tyrimo, diagnostikos ir gydymo pasiekimus, pristatyti savo tyrimų duomenis ir aptarti „karščiausias“ hepatologijos temas.
Antsvoris ir nutukimas pasiekė globalinės epidemijos mastą. 2010 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose morbidinio nutukimo (kai KMI≥40 kg/m2) paplitimas siekė 6 proc. Didėjant nutukimo paplitimui, auga ir sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu (CD) skaičius. Daugiau nei trečdalis (34 proc.) JAV suaugusių gyventojų yra nutukę (KMI >30 kg/m2) ir daugiau nei 11 proc. žmonių ≥20 metų amžiaus serga cukriniu diabetu, kurio paplitimas, prognozuojama, išaugs iki 21 proc. 2050 metais.
Gastroezofaginio refliukso liga (GERL) vadinama būklė, kai skrandžio sulčių refliukso (atpylimo) į stemplę kiekis būna didesnis už normalų ribinį ir sukelia arba nesukelia stemplės gleivinės pažeidimo simptomų. Tai reiškia, kad GERL gali ir nesukelti paciento juntamų negalavimų, kol neatsiranda ligos komplikacijų.
Viena dažniausių kreipimosi į neurologą ir šeimos gydytoją priežasčių – vyresniojo amžiaus žmonių patiriamas apatinės nugaros dalies, strėnų, skausmas, kurį bent kartą gyvenime jaučia net 60–80 proc. populiacijos. Apie 25 proc. suaugusiųjų skundžiasi nuolatiniu ar pasikartojančiu strėnų skausmu, net trečdaliui pacientų sutrikdančiu ne tik darbingumą, bet ir kasdienę veiklą.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.