Otorinolaringologijos aktualijos 2015/2 2016

TURINYS

Apžvalginiai straipsniai

Kliniškai nepaaiškinami simptomai otorinolaringologijoje: integruotos psichiatrinės
pagalbos poreikis

 

Otologija

Muzika ir kochleariniai implantai

Senyvo amžiaus žmonių svaigimas ir griuvimų rizika: literatūros apžvalga

Jaunuolių, dėvinčių kochlearinius implantus, ilgalaikiai mokymosi rezultatai

Narų su akvalangu ausų ligos

 

Onkologija

Tausojamasis gerklų vėžio gydymas

Kada galvos ir kaklo piktybinių epitelinių navikų chirurginis gydymas neindikuotinas?

Siauro šviesos spektro endoskopija gerklų vėžio diagnostikoje

 

Rinologija

Rinorėja vyresniame amžiuje

 

Faringologija

Tornvaldo cistos diagnostika ir gydymas

Helicobacter pylori infekcija ir gerybinių ryklės ligų rizika

Adenoidai ir vaikų lėtinis rinosinusitas

Multidisciplininės komandos reikšmė gydant knarkiančiuosius bei sergančiuosius
obstrukcine miego apnėja

 

Laringologija

Lietuviškasis kalbos neįgalumo indeksas

 

Mokslinės konferencijos

III Europos otorinolaringologų–galvos ir kaklo chirurgų kongresas

III Lenkijos ir Lietuvos otorinolaringologų kongresas

 

Istorija

Otorinolaringologijos istorijos pradžia

Švinas ir Liudviko van Bethoveno apkurtimas

LSMU Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika įsikūrė naujose patalpose

 

Vaistai ir ligos

Naujos kartos fitoterapinio preparato veiksmingumas gydant ūminį
suaugusiųjų rinosinusitą

Daugiafunkcinis burnos gleivinės opų gydymas

Tonzilofaringitas: kokias pastiles pasirinkti?

Peršalimo ir gripo simptomų gydymas

Septanazal – dvejopo poveikio vaistas, mažinantis rinito simptomus ir gerinantis
nosies gleivinės būklę

 

Otorinolaringologo praktikinėje veikloje pasitaiko pacientų, kurių nusiskundimai neatitinka aiškių ,,medicininių“ kriterijų, o yra būdingesni psichologiniams sutrikimams. Literatūroje pasirodė apžvalginių straipsnių, kuriuose aptariami kliniškai nepaaiškinami otorinolaringologiniai simptomai ir diagnostikai bei gydymui pagerinti rekomenduojama bendradarbiauti su psichiatrais. Pirminiai duomenys nurodo, kad dauguma pacientų, išsakančių nepaaiškinamus nusiskundimus, gali sirgti psichikos ligomis. Todėl integruota otorinolaringologo ir psichiatro pagalba tokiems pacientams turi būti lengviau prieinama.
Straipsnyje pateikiama, su kokiais sunkumais susiduria kochlearinius implantus naudojantys pacientai, klausydamiesi muzikos. Pateikiami autorių patarimai implantus naudojantiems pacientams, kaip palengvinti klausymosi procesą bei naujai išmokti mėgautis muzikos garsais.
Senyvo amžiaus žmonių paslydimai ir griuvimai yra svarbi visuomenės sveikatos problema, nes griūvant patiriama rimtų sužalojimų. Dėmesys jai didėja, nes Vakarų šalyse sveikatos priežiūros ir socialinės išlaidos, susijusios su griuvimu, yra labai didelės. Svaigimas yra viena pagrindinių priežasčių, sukeliančių griuvimus vyresnio amžiaus žmonėms. Jo kilmė gali priklausyti nuo daugelio veiksnių: širdies ir kraujagyslių, neurologinių ligų, sensorinės sistemos senėjimo, vestibulinės funkcijos sutrikimų. Tokio paciento įvertinimas gali būti sudėtingas, reikalingas kelių skirtingų specialybių gydytojų, tarp jų ir otorinolaringologo, konsultacijų.
Tyrime buvo vertinamas ausų ligų paplitimas ir jų ypatumai tarp narų su akvalangu. Buvo surinkti demografiniai, nardymo istorijos duomenys, klausta apie ausų ligų rizikos veiksnius. Narams su akvalangu padidėja rizika sirgti ausų ligomis, taip pat didėja lėtinių otologinių komplikacijų išsivystymo pavojus. Dauguma narų tęsia nardymą nepaisant tuo metu esančių ausų ligų.
Tausojamieji metodai – endolaringinė operacija, dalinė laringektomija ar šiuolaikiškas chemospindulinis gydymas apie 80 proc. atvejų išsaugo funkcionuojančias gerklas, užtikrina gerą pacientų išgyvenamumą bei lokalią vėžio kontrolę. Kūrybiškai taikomi šie metodai tinka įvairių stadijų gerklų vėžiui gydyti. Parenkant gydymo būdą, būtina gerai įvertinti ne tik medicininius, bet ir psichoemocinius, socialinius bei ekonominius aspektus.
Piktybinių epitelinių galvos ir kaklo navikų gydymo pasirinkimas priklauso nuo daugybės veiksnių. Gydymo pasirinkimo tikslas – optimalus onkologinės ligos gydymo rezultatas ir funkciniai rezultatai bei gyvenimo kokybė po gydymo. Kartais numatomo gydymo pasirinkimas yra sudėtingas dėl kelių veiksnių, kurie turi būti pasverti ir įvertinti; vis dėlto kai kuriais atvejais pasirinkimas yra akivaizdus. Šiame straipsnyje apsvarstyti atvejai, kai chirurginis gydymas nerekomenduotinas ar kontraindikuotinas. Histologinis naviko tipas, stadija ir ligos išplitimas bei paciento gretutinės patologijos yra dažniausios priežastys, lemiančios chirurginio piktybinių epitelinio galvos ir kaklo naviko gydymo pasirinkimą. Personalo ir įrangos galimybės gali būti svarbios chirurginio ar nechirurginio gydymo pasirinkimo aplinkybės, ypač besivystančiose šalyse.
Gerklų vėžys yra dažniausia viršutinių kvėpavimų takų piktybinė liga. Dažnai gerklų vėžys diagnozuojamas jau pažengęs, todėl prireikia didesnio ir sudėtingesnio gydymo, pablogėja pacientų gyvenimo kokybė. Tobulėjant kompiuterinei ir optinei įrangai, medicinoje atsiranda vis daugiau naujų diagnostikos metodų. Siauro šviesos spektro endoskopija – vienas iš jų. Šis tyrimo metodas pagrįstas skirtingo ilgio šviesos bangų prasiskverbimu į gleivinę bei hemoglobino savybe gerai sugerti mėlynos 415 nm ilgio bei žalios 540 nm šviesos bangas. Skelbiami tyrimų duomenys bei mūsų ankstyva asmeninė patirtis rodo daug žadančius rezultatus. Šis metodas, tyrimų duomenimis, jautresnis bei savitesnis, aptinkant gerklų vėžį, nei gerklų endoskopinė apžiūra baltoje šviesoje.
Senstant vargina dėl senėjimo atsirandančios sveikatos problemos. Senėjant vyksta įvairūs fiziologiniai pokyčiai, kurie gali turėti įtakos vyresnio amžiaus žmonių sveikatai, pavyzdžiui, sukelti rinorėją (sekreto tekėjimą iš nosies).
Tornvaldo cista – nedažnai klinikinėje praktikoje sutinkama nosiaryklės cista, kuri gali sukelti ryškius klinikinius simptomus. Šiai retai gerybinei patologijai atsirasti sąlygas sudaro stuburinės stygos (notochordos) liekanos. Dažniausiai tornvaldo cistos būna besimptomės, bet gali pasireikšti ir įvairiausiais simptomais. Dažniausiai tornvaldo cistos diagnozuojamos atsitiktinai endoskopijos arba radiologinių tyrimų metu. Besimptomės Tornvaldo cistos gydyti nereikia, o pasireiškus simptomas, gali būti operuojamos transnazaliniu arba transoraliniu būdu. Cistos marsupializacija yra pirmos eilės chirurginė procedūra norint išvengti cistos atkryčių.
Naujausių tyrimų duomenimis, Helicobacter pylori (H. pylori) randama ryklės limfoidiniame audinyje, kuris gali būti šios infekcijos rezervuaras arba patekimo vartai. Manoma, kad H. pylori gali paskatinti tokius pačius imuninius pokyčius ryklės gleivinėje kaip skrandyje ir sąlygoti burnaryklės ligų vystymąsi. LSMU ANG ligų klinikoje atlikto darbo tikslas buvo nustatyti H. pylori biopsinėje tonzilių medžiagoje, paimtoje iš pacientų sergančių lėtiniu tonzilitu bei gomurio tonzilių hipertrofija, ir išanalizuoti ryšius tarp H. pylori infekcijos, identifikuotos gomurio tonzilėse, ir pacientų demografinių rodiklių, žalingų įpročių bei gastroezofaginio refliukso požymių.
Šiame straipsnyje aptariama adenoidų ir adenoidektomijos reikšmė vaikų lėtinio rinosinusito (LRS) atvejais. Nustatyta, kad vaikų LRS reikšmingas ne adenoidų dydis ir nosies obstrukcija, bet adenoidų paviršiuje esantys bakterijų biofilmai bei jų sukeliamas uždegimas. Nepaisant prieštaringų rezultatų, esant neefektyviam vaikų LRS medikamentiniam gydymui, rekomenduojama adenoidotomija. Jos veiksmingumas įvairiose amžiaus grupėse svyruoja tarp 50–83 procentų. Neefektyvios adenoidotomijos atvejais reikėtų paieškoti kitų simptomus sukeliančių priežasčių.
Obstrukcinė miego apnėja yra lėtinė polietiologinė liga, kurią diagnozuoja ir gydo specialistų komanda. Obstrukcinės miego apnėjos gydymo taktiką lemia ligos sunkumas, viršutinių kvėpavimo takų anatominiai veiksniai bei gretutinės ligos. Nors dalyvaujant specialistų komandai galima parinkti optimalų obstrukcinės miego apnėjos gydymo metodą bei pagerinti obstrukcinės miego apnėjos gydymo rezultatus, dalis pacientų nesilaiko gydymo rekomendacijų. Šiame straipsnyje nagrinėjama multidisciplininės komandos reikšmė, gydant knarkiančiuosius bei sergančiuosius obstrukcine miego apnėja, ir apžvelgiami 2013 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Miego laboratorijoje tirtų pacientų gydymo rezultatai.
Straipsnyje pristatomas pirmasis lietuviškasis kalbos funkcijos vertinimo klausimynas – kalbos neįgalumo indeksas (KNI). KNI kalbinė-kultūrinė adaptacija ir validizacija atlikta pagal tarptautinius reikalavimus. Lietuviškojo KNI psichometrinės savybės įrodė klausimyną esant labai patikimą ir tinkamą. Normalus KNI – mažiau 18 balų.
Straipsnyje aprašomos teorijos, kas galėjo sukelti Liudvikui van bethovenui kurtumą. Vyrauja daug ir įvairių nuomonių apie Liudviko van Bethoveno (Ludwig van Beethoven) (1770–1802) klausos praradimo kilmę, kadangi nėra audiogramų, smilkinkaulio histologinių ir hematologinių tyrimų duomenų.
Straipsnyje apžvelgiami naujieji suaugusiųjų ūminio rinosinusito apibrėžimai, diagnostikos gairės, įrodymais pagrįsto gydymo principai. Analizuojamas fitoterapijos, kada vartojami standartizuoti fitoinžinerijos būdu gauti koncentruoti vaistažolių preparatai, veiksmingumas gydant ūminį rinosinusitą. Pateikiami patikimų dvigubai aklų placebu kontroliuojamų mokslinių tyrimų rezultatai, patvirtinantys naujojo fitoterapinio preparato – BNO1016 (SinupretÒ intens) veiksmingumą gydant šią ligą.
Burnos ertmės pažeidimai yra dažna visų amžiaus grupių žmonių problema. Dažniausiai pažeidimai pasireiškia opomis. Burnos ertmės opos yra skiriamos į dvi grupes: a) ūmios (staigi pradžia ir trumpa trukmė) ir b) lėtinės (lėta pradžia ir progresavimas). Jei opa išlieka ilgiau nei 2 savaites, ji laikoma lėtine [1]. Dažniausiai opas sukelia pasikartojantis aftinis stomatitas bei trauma.
Šaltuoju metų laiku varvanti nosis, vis užklumpantis kosulys, paraudusios akys ar didesnis nuovargis – kone kasdienybė. Labai dažnai į tokius simptomus net nekreipiama dėmesio, prasčiau pasijutęs yra linkęs vartoti naminius vaistus ir toliau tęsti įprastą gyvenimo tempą. Tiek peršalimą sukeliantys virusai, tiek gripo virusas plinta oro lašiniu būdu, todėl paprastai užsikrečiama per kvėpuojamą orą nuo sergančio žmogaus. Užsikrėtęs žmogus jau po kelių valandų pradeda skirti gripo virusą į aplinką, todėl liga greitai plinta. Lygiai taip pat peršalimą sukeliantys virusai – jais lengva užsikrėsti esant didelėse, ypač prastai vėdinamose patalpose, žmonių susibūrimo vietose – plinta oro lašiniu būdu ir gali būti perduodami nuo sergančiojo sveikam asmeniui.
Lėtinio rinito simptomai yra vieni pagrindinių nusiskundimų, dėl kurių kreipiamasi į gydytoją. Rinitas klasifikuojamas į grupes pagal etiologiją, iš kurių pagrindinės: alerginis, nealerginis, atrofinis, nėščiųjų, susijęs su darbu, sukeltas struktūrinių nosies pakitimų. Gali pasireikšti ir mišrus alerginio ir nealerginio rinito variantas.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.