Farmacija ir laikas 2017/2

TURINYS

 

Aktualijos

Siūlymai ir rekomendacijos, kad vaistų kainos mažėtų. Ar pavyks tai pasiekti?                  

Rūta Bagdonavičienė: „Atlikti tyrimai patvirtina vaistų suderinamumo svarbą“                

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė – apie rastą ankstesnės valdžios

„palikimą“, naujus iššūkius ir farmacijos pokyčius 

 

Vaistinių reitingai – Higėjų taurėmis                       

 

Mamos ir vaiko sveikata

Vaikų virškinimo sistemos ligos          

Kūdikio kolika: ką vaistininkas gali patarti mamai 

Jei mažylį vargina gastroezofaginis refliuksas...      

Probiotikų nauda kūdikiams ir vaikams                  

Rekomenduojamos vitamino D dozės

Vaikų infekcinės ligos     

Vaikų kvėpavimo takų ligos                 

Vitaminų ir mineralų normos             

Intymios moters sveikatos problemos                    

Priešmenstruacinis sindromas: priežastys ir gydymas               

Nakvišų poveikis moters organizmui 

 

Specialisto komentaras

Ūžesys ausyse, arba tinitas: paplitimas, priežastys, rekomendacijos              

 

Otorinolaringologija

Dirglių gerklų sindromas                     

Vaistininko praktika

Burnos išopėjimai: ar pakanka buitinių priemonių                     

 

Kitu kampu

Profesorius Romaldas Mačiulaitis:„Farmacijos ir medicinos supriešinimas yra dirbtinis...“                   

 

Farmacijos teisė

Farmacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų apžvalga (2017 m. sausis–vasaris)        

 

Siūlymai ir rekomendacijos, kad vaistų kainos mažėtų. Ar pavyks tai pasiekti?

Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba (KT) dar pernai gruodį baigė tyrimą ir konstatavo, jog vaistų kainas sumažinti įmanoma, tik reikia tam tikrų korekcijų. KT teigimu, iki šiol vaistų kompensavimas nėra, nors turėtų būti paremtas ekonomine poveikio rinkai analize. Tai esą viena iš priežasčių, kodėl vaistų kainos mūsų šalyje yra didesnės. O tai reiškia, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos naudojamos neefektyviai.

Rūta Bagdonavičienė: „Atlikti tyrimai patvirtina vaistų suderinamumo svarbą“

Pernai rudenį visose „Gintarinei vaistinei“ priklausančiose vaistinėse buvo įdiegta viena pažangiausių Europoje vaistų suderinamumo sistemų. Pasaulinių tyrimų duomenimis, 20–30 proc. vaistų nesuderinamumų sudaro receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimas vienu metu, o tai – didelė grėsmė sveikatai. Įdiegtos naujovės dėka galima stebėti pacientų perkamų ir vartojamų vaistų tarpusavio sąveikas ir taip užkirsti kelią galimiems sveikatos pavojams. Apie tai, kaip ši sistema veikia ir kokie yra juntami jos įdiegimo rezultatai, kalbamės su „Gintarinės vaistinės“ generaline direktore ir valdybos pirmininke Rūta Bagdonavičiene.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė – apie rastą ankstesnės valdžios „palikimą“, naujus iššūkius ir artimiausius pokyčius, kurių sulauks šalies farmacininkai…

Nuo praėjusio rudens prie valstybės vairo stojusi nauja valdžia raitojasi rankoves. Kaip vienos opiausių šiandien įvardijamos problemos, su kuriomis susiduriama sveikatos apsaugos bei farmacijos sektoriuose. Būtent šių problemų sprendimui dabar didžiausią dėmesį skiria tiek naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė, tiek Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai. Apie rastą „palikimą“, naujus iššūkius ir artimiausius pokyčius, kurių sulauks šalies farmacininkai, kalbamės su Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke Agne Širinskiene.

Kūdikio kolika: ką vaistininkas gali patarti mamai

Kūdikio kolika – sindromas, kuris pasireiškia epizodiniu, intensyviu kūdikio verkimu bei sudirginimu, dažniausiai prasidedančiais po pietų ar vakare. Kolika apibrėžiama kaip skausmas, kuris trunka ilgiau kaip 3 val. per dieną, pasikartoja dažniau nei 3 kartus per savaitę ir tęsiasi ilgiau nei 3 savaites [1]. Tai būklė, kuri kūdikiams gali būti labai skausminga bei varginanti. Serga apie 10–30 proc. kūdikių, kurių amžius svyruoja nuo keleto savaičių iki 3–6 mėn. Tai viena dažniausių patologijų, dėl kurios tėvai kreipiasi į gydytoją ar vaistininką per pirmuosius 3 kūdikio gyvenimo mėnesius.

Jei mažylį vargina gastroezofaginis refliuksas...

Susilaukę kūdikio tėvai susiduria su daugybe rūpesčių dėl jo savijautos. Ypač jautriai reaguojama į bet kokius, net ir menkiausius mažylio sveikatos negalavimus, jei auginamas pirmagimis. Kūdikiams dažnai gali pasireikšti simptomai, apibūdinami kaip gastroezofaginis refliuksas. Pagrindinis požymis – atpylinėjimai, atsirandantys po valgio, nes kūdikio stemplės sfinkteris dar nėra visiškai susiformavęs, todėl į jo stemplę patenka skrandžio turinio, kurį mažylis ir atpila. Tai natūralus reiškinys, ir jei vaikas normaliai auga ir vystosi, nėra ko nerimauti. Tačiau kartais gastroezofaginis refliuksas pasireiškia ir kosuliu, vėmimu ar net kvėpavimo sutrikimais. Jei tokie reiškiniai kartojasi, tai jau rimtesnis negalavimas, apibūdinamas kaip gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Nesiimant reikiamų priemonių, mažylis gali pasidaryti dirglus, irzlus, pradeda prastai miegoti, gali sulėtėti jo augimas ir vystymasis, kyla didelė rizika, kad sutriks virškinimo bei kvėpavimo sistemų veikla.

Probiotikų nauda kūdikiams ir vaikams

Ankstyva žarnyno kolonizacija gerosiomis bakterijomis yra svarbi žarnyno gleivinės barjerinės funkcijos kūrimui, imuninės sistemos brendimui ir patogeninių žarnyno bakterijų sukeltų infekcijų profilaktikai [1]. Daugiausia limfoidinio audinio, kuris yra labai svarbus žmogaus imuninei sistemai, yra žarnyne. Žarnyno gleivinė kontaktuoja su dideliu kiekiu skirtingų antigenų. Žarnyno mikroorganizmai yra žmogaus organizmo sargybiniai, nes jie konkuruoja su patogeninėmis bakterijomis tiek sąveikaudami su žarnyno gleivinės epitelinėmis ląstelėmis, tiek patys išskirdami medžiagas, pasižyminčias antimikrobinėmis savybėmis. Mikroorganizmai taip pat stimuliuoja epitelinių ląstelių vystymąsi ir dauginimąsi. Taip jie leidžia toleruoti daugybę antigenų, kurie patenka į žmogaus organizmą. Žarnyno bakterijos veikia T ląsteles, kurios yra vienos svarbiausių ir labiausiai žinomų imuniniame atsake [2].

Rekomenduojamos vitamino D dozės

Puikiai žinomas klasikinis vitamino D poveikis ir svarba kauliniam audiniui. Tyrimai įrodė, kad kompensuojant vitamino D trūkumą galima sumažinti tokių ligų, kaip antai rachito, osteopenijos, osteoporozės, grėsmę ir pagerinti baigtis. Nedetalizuojant šio vitamino poveikio kitų ligų išsivystymo rizikai, svarstoma, kokią įtaką jis daro depresijai, nuotaikų svyravimui, lėtiniam nuovargiui ir net nutukimui. Be to, įtariama, kad mažas vitamino D kiekis gali būti viena iš autizmo priežasčių. Pastaruoju metu daug diskutuojama apie šio vitamino dozes, t. y. kad žmogus gautų reikiamą kiekį kasdien. Kokios vitamino D dozės rekomenduojamos šiandien? Plačiau apie tai kalbamės su Vaikų ligoninės, VUL SK filialo vaikų gastroenterologu doc. dr. Vaidotu Urbonu.

Vaikų infekcinės ligos

Tymai, skarlatina, vėjaraupiai, raudonukė... Tai tik dalis infekcinių vaikų ligų, kuriomis mažieji dažniausiai perserga vaikystėje. Šios ligos plinta lašiniu būdu, arba kitais žodžiais tariant – oru. Kitos infekcinės kilmės ligos kartojasi nuolatos ar keletą kartų per metus – rotavirusinė žarnyno liga, gripas ir kt. Kadangi vaiko imuninė sistema nėra labai stipri, infekcinės ligos gali jį smarkiai paveikti. Sergant dažnai sutrinka virškinimas ir kraujo apytaka, prasideda viduriavimas ir vėmimas.

Vaikų kvėpavimo takų ligos

Peršalimas – tai dažniausiai virusų sukeltas ūminis viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, galintis pažeisti visus viršutinius kvėpavimo takus ar atskiras jų sritis: nosį (sloga), ryklę (faringitas), gerklas (laringitas), kartais trachėją ir bronchus. Pagrindiniai šių ligų sukėlėjai yra rinovirusai. Peršalimo simptomai paprastai pasireiškia po 24–72 val. inkubacinio laikotarpio.

Intymios moters sveikatos problemos

Makšties kandidozė – labai dažnas grybelio sukeltas išorinių lytinių organų uždegimas. Daugiau kaip pusė visų moterų yra bent kartą sirgusios šia liga, ir, deja, daugeliui jų liga kartojasi. Tai ypač dažnai pasireiškia nėštumo laikotarpiu. Su šia grybeline infekcija bent kartą gyvenime susiduria apie 75 proc. moterų. Liga dažniausiai kamuoja cukriniu diabetu sergančias, antibiotikus vartojančias pacientes. Jeigu moters maistas nevisavertis, trūksta vitaminų ar ji serga tam tikromis lėtinėmis ligomis, jeigu organizmas nusilpęs, pienligę sukeliantis grybelis gali suvešėti. Ligą gali skatinti kasdienių įklotų dėvėjimas, kontraceptinių preparatų vartojimas, intensyvūs lytiniai santykiai, kurie būna skausmingi dėl sausos makšties ar net aptemptų sintetinių apatinių drabužių dėvėjimo, dėl kurių daugiau prakaituojama, o didesnė drėgmė lyties organų srityje gali skatinti ne tik ligos atsiradimą, bet ir nuolatinį kartojimąsi, sunkinti gydymo eigą.

Priešmenstruacinis sindromas: priežastys ir gydymas

Priešmenstruacinis sindromas (PMS) – tai cikliškai pasireiškiantis patofiziologiškai susijusių emocinių, fizikinių ir psichologinių simptomų kompleksas. Amerikiečių akušeris-ginekologas R. T. Frankas 1931 metais jį pavadino priešmenstruaciniu sindromu. Tyrimų duomenimis, įvairaus sunkumo PMS patiria ¾ moterų. Sunkus PMS, vadinamas priešmenstruaciniu disforiniu sindromu, pasitaiko 5–9 proc. moterų, jo simptomai gali labai bloginti moters savijautą ir gyvenimo kokybę, netgi trukdyti darbui, bendravimui. PMS dažnesnis tarp vyresnio reprodukcinio amžiaus moterų, taip pat didesnių miestų gyventojų.

Nakvišų poveikis moters organizmui

Gydymas nakvišų aliejumi (Oenotherae biennis oleum) dabar yra vienas dažniausiai naudojamų alternatyviosios terapijos būdų. Dvimetė nakviša (Oenothera biennis L.) yra nakvišinių (Onagraceae Juss.) šeimos dvimetis žolinis vaistinis, dekoratyvinis augalas, užaugantis iki 120 cm aukščio, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Paplitęs Azijoje, Europoje. Senovės indėnai nakvišoms buvo priskyrę žmogui stebuklingų galių suteikiančių savybių ir naudojo ne tik nuraminti odos uždegimams, paspartinti žaizdų gijimui, bet ir virškinimo sistemos sutrikimams, gerklės skausmui gydyti. Europoje ilgą laiką nakvišų antpilai buvo vartojami kaip tonizuojamoji priemonė, o Tolimuosiuose Rytuose iš nakvišų sėklų buvo spaudžiamas aliejus, kuris vartotas žaizdoms gydyti. Dabar iš aliejingų nakvišų sėklų šaltojo presavimo arba ekstrahavimo būdu yra spaudžiamas nakvišų aliejus (NA), kuris yra polinesočiųjų (alfa ir gama linoleno) riebalų rūgščių šaltinis. Juo gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, egzema, aknė, jis naudojamas kosmetologijoje stiprinti plaukams ir nagams bei odos terapijai. Nors NA geriausiai žinomas dėl savo poveikio gydant sistemines ligas (lėtinį uždegimą, atopinį dermatitą, reumatoidinį artritą), jis pasižymi ir specifiniu poveikiu moters organizmui [1]. Moters organizmui aktualiausia yra gauti pakankamą kiekį alfa bei gama linoleno rūgščių (GLR), kurių gausu NA. Šios polinesočiosios riebalų rūgštys dalyvauja daugelyje organizmo biocheminių reakcijų, reguliuojančių gyvybines funkcijas bei organų veiklą [2].

Ūžesys ausyse, arba tinitas: paplitimas, priežastys, rekomendacijos

Turbūt nėra žmogaus, kuris per gyvenimą nebūtų bent kartą skundęsis įkyriais, varginančiais jutimais – ūžesiu ausyse. Kaip teigia specialistai (gydytojai otorinolaringologai) ir patvirtina turimi medicininiai statistiniai duomenys, tokių skundų turi tiek suaugusieji, tiek vaikai. Koks tai negalavimas, kokios galimos jo išsivystymo priežastys, kokią pagalbą tokių skundų turinčiam pacientui rekomenduojama teikti, kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja otorinolaringologe Alina Kuzminiene.

Burnos išopėjimai: ar pakanka buitinių priemonių

Specifinių požymių burnos išopėjimas, kuriam būdingos skausmingos ir burnos gleivinės jautrumą sukeliančios apvalios ar ovalios opelės raudonu kraštu bei fibrinu balkšvu ar gelsvu padengtu opelės centru, yra apibūdinamas kaip aftinis stomatitas. Burnos išopėjimai – gana dažnai pasitaikanti problema. Yra nustatyta, kad gleivinės pažeidimai gali paveikti 25–36,5 proc. suaugusiųjų, tuo tarpu kai kurių tyrimų rezultatai rodo, kad opelės gali pasireikšti iki 80 proc. asmenų, kuriems yra iki 30 metų. Opelės paplitusios įvairiose amžiaus grupėse, dažniau – tarp moterų.

Profesorius Romaldas Mačiulaitis: „Farmacijos ir medicinos supriešinimas yra dirbtinis...“

Nedažnas atvejis, kai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventas gali pasigirti turįs net du šios mokslo šventovės diplomus: ir farmacininko, ir gydytojo. Toks yra kaunietis profesorius Romaldas Mačiulaitis – tarsi „du mokslininkai viename“. Nors jis jau kelis dešimtmečius aktyviai dirba spartindamas medicinos mokslo pažangą ir dažniausiai kukliai prisistato kaip gydytojas nefrologas, jo kasdienėje darbotvarkėje ne ką mažiau vietos užima ir su farmacija susijusi veikla – pradedant pedagoginiu darbu, vaistų kūrimu, o baigiant atstovavimu Lietuvai tarptautinėse institucijose ir organizacijose. Šiandien jis – mūsų rubrikos „Kitu kampu“ svečias...

Farmacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų apžvalga (2017 m. sausis–vasaris)

Pakeitimais buvo liberalizuoti reikalavimai vaistinių patalpoms, nustatant, kad bendras visuomenės ir labdaros vaistinės patalpų plotas turi būti pakankamas farmacinei veiklai vykdyti, vaistiniams preparatams tinkamai laikyti ir farmacinės paslaugos, teikiamos gyventojui, ir vaistinių preparatų bei medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) konfidencialumui užtikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymu ir Geros vaistinių praktikos nuostatais.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.