Farmacija ir laikas 2011/7

Aktualijos

Farmacijos specialistų darbo rinkos perspektyvos: trūks, bus per daug, užteks?!

Recenzija

Monografijos „Medus žmogaus sveikatai“ recenzija

Urgentinės kardiologijos ABC vaistininkui

Ką turime žinoti apie ūminius išeminius sindromus

Farmacinė rūpyba

Mitybos korekcijos reikšmė hipertenzijos profilaktikai ir gydymui
Greipfrutų sultys ir verapamilis: toksiškas kokteilis

Farmakoekonomika

Generinio ir originalaus atorvastatino terapinis ekvivalentiškumas

Vaistininko praktika

Padidėjęs simpatinis tonusas ir arterinė hipertenzija
Pasikartojanti kvėpavimo takų infekcija: optimali gydymo ir profilaktikos strategija
Nugaros skausmai: diagnostikos ir gydymo ABC
Gerklės skausmas: priežastys ir gydymo pricipai
Gerybinė prostatos hiperplazija – gydyti ar laukti
H2 receptorių blokatoriai – pamiršti vaistai?
Kaip prižiūrėti atopinę odą
Kosulio gydymas vaistiniais augaliniais preparatais

Farmacijos teisė

Farmacinę veiklą reglamentuojančių teisinių aktų 2011 m. birželio–rugsėjo mėn. apžvalga

Fitoterapija

Paprikos

Kosulio gydymas vaistiniais augaliniais preparatais

Kaip ir kiekvienais metais, atvėsus orams į vaistininkus kreipsis tūkstančiai kosulio kamuojamų pacientų. Net apie 85 proc. gyventojų šiuo laikotarpiu vargina peršalimo ligos, kurias reikia atitinkamai gydyti. Ir, žinoma, vienas pagrindinių ūminės virusinės respiracinės infekcijos (ŪVRI) simptomų – kosulys. Kiekvieno paciento atvejis individualus. Sausas, drėgnas, lojimo pobūdžio ir t. t. kosulys gali būti labai įvairus. Taigi kiekvieno kosulio atveju gydytojui svarbu pasirinkti tinkamą preparatą iš gausaus jų asortimento.

H2 receptorių blokatoriai – pamiršti vaistai?

H2 receptorių blokatoriai buvo pirmieji efektyvūs vaistai pepsinėms opoms ir GERL gydyti. Vėliau, 2002 metais, kai rinkoje pasirodė pirmasis protonų siurblio inhibitorius (omeprazolis), H2 blokatoriai tarsi prarado savo vertę. Iki dabar protonų siurblio inhibitoriai (PSI) yra vieni dažniausiai skiriamų vaistų padidėjusio skrandžio rūgštingumo ligų gydymui. Vis dėlto, ekspertų teigimu, net iki 69 proc. atvejų jie vartojami nepagrįstai ir nėra saugūs ilgalaikiam ar net trumpalaikiam vartojimui.

Gerybinė prostatos hiperplazija – gydyti ar laukti

Ilgėjant vyrui amžiui tolygiai didėja ir prostatos ligų rizika. Dažniausia jų – gerybinė prostatos hiperplazija (GPH), kurilėtai progresuoja, sukelia nemalonius simptomus ir diskomfortą pacientui. Gydymo galimybės įvairios – laukimo taktika, fitoterapija, vaistai, operacija.

Ką turime žinoti apie ūminius išeminius sindromus

Kasdienėje klinikinėje praktikoje vaistininkui svarbios visos terapinės sritys, nors neretai, jeigu nesame tam tikros srities specialistai, nejučiomis labiau linkstame prie pamėgtos ir suprantamos disciplinos, arba tai vis dažniau priverčia padaryti mūsų pacientai.

Gerklės skausmas: priežastys ir gydymo pricipai

Gerklės skausmas – vienas dažnų negalavimų, verčiančių pacientą kreiptis pagalbos į gydytoją arba apsilankyti vaistinėje. Tai būdingas peršalimo ligų, viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (nazofaringito, tonzilito ir kt.) požymis, tačiau įsidėmėtina, kad šiuo nemaloniu simptomu gali manifestuoti netgi labai sunkios ligos, kaip antai, peritonzilinis pūlinys (abscesas), leukemija, burnos ruimo navikai, grybelių infekcija, jungiamojo audinio ligos ir kt. Kiekvieną pacientą, kuris skundžiasi gerklės skausmu, reikėtų atidžiai apžiūrėti, išsiaiškinti susirgimo aplinkybes, trukmę, simptomų kitimą, prireikus – siųsti LOR specialisto konsultacijos.

Pasikartojanti kvėpavimo takų infekcija: optimali gydymo ir profilaktikos strategija

Daugelis suaugusių žmonių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis serga 2–4, o vaikai – iki 6–8 kartų per metus. Kadangi infekcijai būdinga kartotis, šios ligos vadinamos pasikartojančia kvėpavimo takų infekcija (toliau – PKTI). PKTI dažniausiai (iki 90 proc. atvejų) sukelia virusai, rečiau – tipinės arba netipinės bakterijos, grybeliai ar kiti patogenai. Taigi daugumai PKTI sergančių asmenų antibiotikai nereikalingi ir netgi nerekomenduojami.

FARMACIJA IR LAIKAS 2011/7. Padidėjęs simpatinis tonusas ir arterinė hipertenzija

Pirmą kartą kraujospūdis buvo pamatuotas 1733 m. britų veterinaro S. Haleso. Jau tuomet buvo žinoma, jog jį gali padidinti ūmus stresas. Simpatinės nervų sistemos reikšmę apibūdino Kenonas 1930 metais, pavadindamas jį „kovos ar skrydžio“ reakcija. Per didelis simpatinės nervų sistemos aktyvumas nustatomas kas trečiam hipertenziją turinčiam pacientui.

FARMACIJA IR LAIKAS 2011/7. Mitybos korekcijos reikšmė hipertenzijos profilaktikai ir gydymui

Yra įrodyta, kad daug mitybos veiksnių daro įtaką arteriniam kraujo spaudimui (AKS). Mitybos reguliavimo priemonės, kurios mažina AKS, yra: druskos kiekio ribojimas, antsvorio mažinimas bei alkoholio vartojimo ribojimas. Praėjusį dešimtmetį paaiškėjo, kad didesnis kalio kiekis maiste bei mityba „DASH dietos“ principu taip pat palankiai veikia AKS. Taip pat yra įrodymų, kad ryškesniu atsaku į šiuos AKS mažinimo metodus pasižymi juodaodžiai bei vyresnio amžiaus pacientai. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika didėja nuo 115/75 mm Hg. Mitybos pokyčiai daro įtaką ir sveikiems asmenims, ir pacientams, sergantiems hipertenzija.

FARMACIJA IR LAIKAS 2011/7. Atsiliepimas apie prof. A. Gendrolio ir doc. L. Kubilienės naujai parašytą knygą „Medus žmogaus sveikatai“

Dar nepraėjo nė vieneri metai, kai prof. A. Gendrolis išleido monografiją apie propolį. Ir štai jau turime naują, gana didelės apimties puslapių leidinį, parašytą kartu su savo buvusia doktorante doc. Loreta Kubiliene

FARMACIJA IR LAIKAS 2011/7. Farmacijos specialistų darbo rinkos perspektyvos: trūks, bus per daug, užteks?!

Sėkmingo darbo užsienyje garantas – geras pasirengimas. Matyt, šią taisyklę gerai žino ir bebaigiantys farmacijos studijas studentai, pasirengę ieškoti užsienio darbo rinkų. Prieš kurį laiką atlikus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto I–V kursų studentų apklausą paaiškėjo, jog apie 17 proc. jų ketina savo tolesnę darbinę veiklą sieti su užsieniu. Gerai tai ar blogai? Kam naudingiausia, kad geriausi specialistai išvyksta dirbti svetur? O gal tai nėra jokia problema, nes nepažeidžiamas kertinis Europos Sąjungos principas – laisvas darbuotojų judėjimas. Šia tema kalbėjomės su LSMU Meicinos akademijos Farmacijos fakulteto dekanu profesoriumi Vitaliu Briedžiu.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.