Farmacija ir laikas 2015/1

TURINYS

Aktualijos

Efektyviausi „vaistai“ trūkumų turinčiai
vaistų kompensavimo sistemai „gydyti“ –
skaidrumas, aiškumas, viešumas                          

Farmacijos verslas

„Žia Valdos“ investicijos
į farmacijos verslą: „pirmosios kregždės“
nutūpė kaimyninėje Baltarusijoje                         

Kinijos farmacijos pramonės paviliotas...            

Farmacinė rūpyba

Farmacinės rūpybos ekspertė: „Ateitis

priklauso gydytojų ir vaistininkų tandemui“      

Numerio tema

Viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijos           

Sloga (rinitas)                                                         

Tonzilitas                                                                

Kosulys                                                                   

Vaistininko praktika

Ūminio kosulio gydymas ambroksolio
hidrochloridu                                                         

Įveikime Herpes simplex virusą
natūralia medžiaga                                               

Probiotikai – vienas būdų apsisaugoti
nuo įvairių ligų                                                      

Šiuolaikinė arterinės hipertenzijos gydymo
strategija: telmisartano ir hidrochlortiazido
fiksuotų dozių derinio veiksmingumas
ir saugumas                                                            

Rekomendacijos

Įrodymais grįstos vaikų tonzilektomijos
rekomendacijos                                                      

Farmakognozija

Farmakognozijos perlai: ženšenis                         

Pietų Afrikos augalas, kuriuo patikėjo
europiečiai, gydant viršutinių kvėpavimo
takų ligas                                                                

Saugi aplinka

Europos Komisijai – nevyriausybinių
organizacijų priekaištai dėl kenksmingų
medžiagų poveikio aplinkai ir žmonėms             

Istorijos palėpė

Česlovas Bankauskas, nenuorama

kaunietis vaistininkas                                            

Sveikatos interviu

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius:
„Dėkoju Dievui, kad iki šiolei gydytojų
nereikėjo dažnai trukdyti…“                                

 

 

 

Efektyviausi „vaistai“ trūkumų turinčiai vaistų kompensavimo sistemai „gydyti“ – skaidrumas, aiškumas, viešumas

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, susipažinusi su vaistų kompensavimo sistemos trūkumais, kurie buvo paviešinti Specialiųjų tyrimų tarnybos ataskaitoje ir tyrimą šiuo klausimu atlikusių nepriklausomų ekspertų pranešime (apie tai plačiai rašėme paskutiniajame 2014 metų „Farmacijos ir laiko“ numeryje), pripažįsta, jog vaistų kompensavimo procesą būtina tobulinti, ir kuo greičiau. Ir jau esą yra kuo pasigirti, ką sveikatos apsaugos ministerija šioje srityje pastaruoju metu naudingo ir pažangaus nuveikusi bei ką ketina padaryti netolimoje ateityje.

„Žia Valdos“ investicijos į farmacijos verslą: „pirmosios kregždės“ nutūpė kaimyninėje Baltarusijoje

Akcinė bendrovė „Žia Valda“ 10 mln. JAV dolerių (8,4 mln. eurų) investuoja į farmacijos verslą, kurį pasiruošusi plėtoti kaimyninėje Baltarusijoje. Tuo tikslu įsteigta farmacijos įmonė „Nativita“. Kartu su partneriais iš Baltarusijos, Rusijos ir Indijos lietuviai Vitebsko srityje ruošiasi statyti vaistų gamybos įmonę. Lietuvos ambasados Baltarusijos Respublikoje turimais duomenimis, tai pirmoji ir kol kas vienintelė lietuvių investicija į farmacijos verslą kaimyninėje Baltarusijoje.

Kinijos farmacijos pramonės paviliotas dr. Vladas Sniečkus: „Europoje pasigedau platesnės veiklos filosofijos…“

Vienoje Europos farmacijos kompanijų sėkmingai darbavęsis dr. Vladas Sniečkus pernai gegužę priėmė jam pačiam netikėtą iššūkį – susikrovė lagaminus ir išvyko į tolimąją Kiniją, rytinėje šalies dalyje esantį Tianjino regioną. Darbas farmacijos pramonėje darbštų ir sumanų lietuvį paviliojo tuo, kad čia, jo įsitikinimu, yra kur kas platesnė veiklos filosofija; orientuojamasi ne tik į verslą, bet ir į socialinę atsakomybę; ne tik į ligas, bet ir į prevencijos priemones, sveikatinimo kultūrą. Dr. Vlado Sniečkaus klausiame, kaip jį sutiko Kinija, kaip jis svečioje šalyje įsikūrė, kaip naujajame darbe sekasi, kokios artimiausios veiklos gairės pažymėtos jo darbo kalendoriuje…

Farmacinės rūpybos ekspertė: „Ateitis priklauso gydytojų ir vaistininkų tandemui“

Vykstant diskusijoms apie farmacinės rūpybos įstatymą, šalies vaistininkai jau intensyviai rengiasi praplėsti savo paslaugų spektrą ir didinti savo kompetenciją. Vaistinių tinklas „Camelia“ siekia tapti profesionaliausiu vaistinių tinklu Lietuvoje ir šių metų sausio 24 dieną Kaune surengė vaistinių vedėjų konferenciją, kurioje dalyvavo daugiau kaip 300 darbuotojų. Į šią konferenciją buvo pakviesta Tarptautinės farmacijos federacijos (FIP) tarybos narė, Kompetencijų vystymo ir vertinimo grupės atstovė, mokslų daktarė iš Kroatijos Arijana Meštrovič, kuri skaitė paskaitą apie vaistininko kompetencijų ugdymą.

Viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijos

Kvėpavimo takų infekcijos – opi problema ir vaikams, ir suaugusiesiems. Viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijas gali sukelti įvairūs mikroorganizmai. Nustatyta, jog dažniausi vaikų ir suaugusiųjų sukėlėjai yra rinovirusai, turintys daugiau nei 100 serotipų. Kasmet šie virusai sukelia apie 30–50 proc. kvėpavimo takų infekcijų, tačiau sezono metu gali siekti net iki 80 proc. Žinomi ir kiti virusai, kurie gali sukelti ūmines kvėpavimo takų infekcijas: koronavirusai, RSV, gripo virusas, paragripo virusas ir kt. [2]. Kita vertus, pasikartojančias kvėpavimo infekcijas sukelia bakterijos: Acinetobacter spp., Chlamydia pneumoniae, Enterobacteriaceae, Haemophilus influenzae, Legionella pneumophila, Moraxella catarrhalis, Mycoplasma pneumoniae, Nocardia asteroides, Pasteurella multocida, Pseudomonas aeruginosa, Staphylococcus aureus, Streptococcus pneumoniae, Streptococcus pyogenes. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad kvėpavimo takų infekcijos yra dažna vaikų sergamumo ir mirtingumo priežastis. Pasaulio sveikatos organizacija 1998 metais paskelbė, kad apatinių kvėpavimo takų infekcijos sudaro net 19 proc. visų mirties priežasčių vaikams, jaunesniems nei 5 metų. Vien 2000 metais tai sudarė 1,9 mln. vaikų mirčių, iš kurių 70 proc. Afrikoje ir Pietryčių Azijoje [3]. Todėl kvėpavimo takų infekcijos profilaktikos priemonių paieška yra svarbus šių dienų mokslininkų ir gydytojų uždavinys.

Sloga (rinitas)

Rinitas – kvėpavimo takų sistemos liga, pasireiškianti nosies gleivinės uždegimu: padidėjusi sekrecija, sutrikusi nosies apsauginė ir oro drėkinimo, šildymo ir pralaidumo funkcija („užgulusi“ nosis). Ši liga yra viena dažniausių priežasčių įvairiose amžiaus grupėse, dėl kurios pacientai kreipiasi į gydytojus. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) rinitu sergantys pacientai į gydytojus kreipiasi apie 16 milijonų kartų per metus. JAV įvairaus amžiaus grupių pacientų rinito gydymo išlaidos siekia 2,4 milijardo JAV dolerių per metus.

Tonzilitas

Ūmus tonzilitas (angina) – tai bendra viso organizmo liga su lokalia simptomatika ryklėje, jos limfoidiniame audinyje. Literatūroje pasitaikantys terminai: tonzilitas, adenotonzilitas, faringotonzilitas, amigdolitas – dažniausiai apibūdina tą pačią ligą. Ūmus tonzilitas gali būti pirminis ir pasireikšti katarine, folikuline, lakūnine, opine – plėvine formomis, antrinis (simptominis) sergant kitomis ligomis: infekcinėmis (difterija, skarlatina, tymais, infekcine mononukleoze), kraujo ligomis (agranulocitoze, leukoze).

Kosulys

Kosulys – tai staigus, protrūkinis iškvėpimas. Jis yra svarbus apsauginis mechanizmas, šalinantis bronchų sekretą ir įkvėptas daleles iš tracheobronchinio medžio. Kosulio refleksas kyla stimuliuojant 2 skirtingas aferentinių nervų grupes: mielinizuotus greitai prisitaikančius receptorius ir nemielinizuotas C skaidulas, kurios baigiasi plaučiuose. Draskantis neproduktyvus kosulys ne vienam niekais paverčia darbo dieną, vaikams neleidžia mokytis, sutrikdo ne tik sergančiojo, bet ir visos šeimos miegą. Vienas pirmųjų kosulio gydymo tikslų – atkurti susikaupusio, tiršto sekreto judėjimą. Dėl to sekretas skystinamas, nes taip palengvinamas kosulys. Jau keletą dešimtmečių medicinos praktikoje tam vartojamas ambroksolis.

Ūminio kosulio gydymas ambroksolio hidrochloridu

Kosulys – tai apsauginis refleksas, dėl kurio pašalinamos susikaupusios gleivės ar svetimkūniai, patekę į kvėpavimo takus. Beje, tai vienas dažniausių simptomų, dėl kurio nerimauja tėvai ir skuba pas pediatrą, šeimos gydytoją. Kosulys sutrikdo kasdienę veiklą, mokymąsi, vaiko ir šeimos narių nakties miegą. Svarbu tinkamai įvertinti kosulio tipą, nustatyti jo priežastis ir skirti adekvatų gydymą.

Įveikime Herpes simplex virusą natūralia medžiaga

Herpes simplex viruso (HSV) sukelta pūslelinė yra viena dažniausių užkrečiamųjų ligų, kuria serga 60–95 proc. suaugusiųjų. HSV infekcija išlieka ir kartojasi visą gyvenimą. Pirmojo tipo virusu HSV–1 užsikrečiama vaikystėje, dažniausiai jis sukelia burnos ir lūpų pūslelinę, rečiau – keratitą, encefalitą, kurie dažnesni imunosupresuotiems žmonėms. Antrojo tipo virusas HSV–2 sukelia lyties organų ligą, prasideda jauniems žmonėms pradėjus lytinius santykius ir dažnėja su amžiumi. Vis dažniau lyties organų pūslelinės priežastis yra HSV–1. Užsikrėtus HSV formuojasi humoralinis ir ląstelinis imuninis atsakas, tačiau virusas turi įvairių apsaugos mechanizmų, padedančių jam išlikti nervinėse ląstelėse ir reaktyvuotis. Ilgalaikis virusą slopinantis gydymas nukleozidų analogais (acikloviru, valacikloviru ir kt.) ne tik apsaugo nuo mirtinų šios infekcijos komplikacijų, bet ir ženkliai retina ligos atkryčius.

Probiotikai – vienas būdų apsisaugoti nuo įvairių ligų

Dar 2002 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kartu su Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija paskelbė oficialų probiotikų apibrėžimą: „Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, yra naudingi vartotojo sveikatai“. Toliau teigiama, kad probiotikas turi būti saugus, atsparus rūgštims ir tulžiai, gebėti prisitvirtinti prie žmogaus žarnyno gleivinės. Dažniausiai naudojami probiotikai – įvairios Lactobacillus ir Bifidobacterium, rečiau E. coli ir Bacillus gentys, tačiau gali būti naudojamos Saccharomyces boulardii ir kitos mielės.

Šiuolaikinė arterinės hipertenzijos gydymo strategija

Šiuolaikiniams antihipertenziniams vaistams keliami keletas svarbių reikalavimų: jie turi būti efektyvūs, saugūs, gerai toleruojami, patogūs vartoti (geriami vieną kartą per parą). 2013 m. EKD/EHD arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo gairės pabrėžia, kaip svarbu pasiekti ir išlaikyti tikslines arterinio kraujospūdžio (AKS) vertes, kurios užtikrintų geriausią organų taikinių apsaugą, kuo labiau sumažintų riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL). Didelei ar labai didelei ŠKL rizikos grupei priskiriamiems pacientams siektinas tikslinis AKS turėtų būti sumažinamas ir palaikomas < 130/80 mm Hg.

Farmakognozijos perlai: ženšenis

Tradiciškai Panax ginseng C. A. Meyer vartojamas esant išsekimui, neurozei, nerimui, neuralgijai, sutrikus seksualinei funkcijai, virškinimui. Tačiau tuo ženšenio svarba organizmui neapsiriboja.

Pietų Afrikos augalas, kuriuo patikėjo europiečiai, gydant viršutinių kvėpavimo takų ligas

2012 metais Europos vaistų agentūra patvirtino monografiją apie pelargonijų – Pelargonium sidoides DC ir/ar Pelargonium reniforme Curt. (inkstalapės pelargonijos) – šaknų cheminę struktūrą, farmakologinį poveikį, ikiklinikinius ir klinikinius tyrimus bei augalo saugumą. Abi pelargonijų rūšys panašios morfologijos, cheminės struktūros ir poveikiu. Vis tik ilgesnę vartojimo tradicinę patirtį turi Pelargonium sidoides DC.

Europos Komisijai – nevyriausybinių organizacijų priekaištai dėl kenksmingų medžiagų poveikio aplinkai ir žmonėms

Kelios dešimtys Europos nevyriausybinių organizacijų ragina Europos Komisiją imtis veiksmų, kad kasdienio vartojimo buities produktuose būtų kuo mažiau žmogaus sveikatai kenkiančių cheminių medžiagų. Teigiama, jog dėl nuolatinio tokių medžiagų poveikio smarkiai didėja apsigimimų ir nevaisingumo rizika, gali greičiau išsivystyti onkologinės ligos, cukrinis diabetas, nutukimas ir kt. Apie cheminių medžiagų, su kuriomis visiems mums tenka kasdien susidurti, žalingą poveikį organizmui kalbamės su Viešosios įstaigos „Baltijos aplinkos forumas“ cheminių medžiagų eksperte Laura Stanče.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius: „Dėkoju Dievui, kad iki šiolei gydytojų nereikėjo dažnai trukdyti…“

Taip laukėme gražiausių metinių švenčių, o jos – jau praeityje... Vis dėlto tokį metą, regis, ir geresni, ir nuolaidesni, ir pakantesni tapome, ir netgi atsparesni bet kokiems sveikatos negalavimams pasijutome esantys… Šio „Farmacijos ir laiko“ numerio tradiciniame interviu apie sveikatą ir jos saugojimą kalbamės su Lietuvos katalikų dvasininku, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaru, Kauno miesto garbės piliečiu arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi.

Indijos nacionalinės druskos programos taikinyje – kraujagyslių ligos

Indijos nacionalinės druskos vartojimo mažinimo programos tikslas – gerinti hipertenzijos kontrolę visuomenės mastu ir sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Kalbėdamas metinėje Indijos kardiologų draugijos konferencijoje Indijos visuomenės sveikatos fondo ir Pasaulio širdies federacijos prezidentas profesorius K. Srinath Reddy teigė, kad Indija išsiskiria ypač gausaus druskos vartojimo tradicija: kiekvienas šalies gyventojas per dieną suvalgo 10–12 gramų valgomosios druskos. Vaisių ir daržovių, kuriuose gausu kalio, indai valgo mažai, todėl jų organizme susidaro sveikatai nenaudinga sutrikusi natrio ir kalio pusiausvyra. Anot prof. K. Srinath Reddy, ribojant druskos vartojimą būtų galima sumažinti ir hipertenzijos paplitimą, kartu – ir sergamumą širdies ligomis ir insultu.

Sergantiesiems širdies ligomis joga gali atstoti aerobiką ir mankštą

Tyrimai rodo, kad joga gali būti gera alternatyva tiems širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms, kurie nemėgsta mankštintis ar užsiiminėti aerobika. Europos kardiologų draugijos paskelbti tyrimų duomenys rodo, kad populiarūs proto ir kūno jogos pratimai gali būti naudingi pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, nes padeda kontroliuoti ar sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius ir gerina širdies ir kraujagyslių veiklą.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.