Farmacija ir laikas 2015/5

TURINYS

 

Aktualijos

Ko verti vertybiniai popieriai, arba kodėl
Baltijos biržų „žaidėjų“ sąrašuose nėra
lietuvių farmacijos įmonių...                                 

Darbuotojų paieškos ir atrankos guru – apie
 „galvų medžioklę“                                               

Seimas svarsto parlamentarų siūlymą dėl
Farmacijos įstatymo pataisų                                 

Vaistininkai – viena gerbiamiausių profesijų
Lietuvoje                                                                

 

Numerio tema: dermatologija

Kas Lietuvos dermatologus džiugina ir
kas verčia nerimauti...                                           

Niežulys: šiuolaikinis požiūris į priežastis
ir gydymą                                                               

Odos grybelis: kaip išvengti ir gydyti                   

 

Specialisto komentaras

Astmos gydymo rekomendacijose –
nauja vaistų skyrimo metodika                            

 

Vaistininko praktika

Naujos kartos antihistamininiai vaistai
gydant alerginį rinitą                                             

Vitamino D3 svarba žmogaus organizmui           

Magnio poreikis kardiologijoje                              

LOPL gydymas: nuo ko priklauso
gydymo sėkmė?                                                     

Probiotikų nauda gydant                                      

viduriavimą – neabejotina                                    

Kodėl vaikams reikia vitaminų                             

 

Homeopatija

Apie homeopatiją: mokslininkės žvilgsnis iš
biomedicinos ir farmakologijos perspektyvos      

 

Kitu kampu

„Vieniems patinka eiti iš paskos, kitiems –
minią vesti...“                                                         

 

Sveikatos interviu

Vienuolis Bo Haengas: „Žmogus turi būti
truputį dėkingas už jam siųstą ligą...“                 

 

Portretas

Profesorių Danutės Lašienės ir Liudviko Lašo
indėlis į Lietuvos farmacijos pramonę ir mediciną          

 

Farmacijos naujienos

Naujieji antikoaguliantai ir akys: įprastinis
kraujavimo rizikos padidėjimas                           

 

Ko verti vertybiniai popieriai, arba Baltijos biržų „žaidėjų“ sąrašuose nėra lietuvių farmacijos įmonių...

Finansų makleriai pastebi, kad investuotojai Baltijos biržose rodo susidomėjimą farmacijos įmonių akcijomis, o tai reiškia, kad kyla ir šių įmonių vertybinių popierių vertė. Pastaruoju metu gana neblogai biržoje sekasi latvių farmacijos įmonėms „Grindeks“ ir „Olainfarm“. Tuo tarpu lietuvių farmacijos įmonių tarp biržos „žaidėjų“, deja, nėra. Kas lemia įmonių patekimą į vertybinių popierių rinką, kokias sąlygas būtina įvykdyti, kokius „raumenis“ užsiauginti, kad tokius siekius pavyktų įgyvendinti? Kada Baltijos biržose galima tikėtis įsigyti lietuvių farmacijos įmonių vertybinių popierių?

Darbuotojų paieškos ir atrankos guru - apie „galvų medžioklę“

„AIMS International Lietuva“ – ypatinga įmonė, nes vysto ypatingą, išskirtinę veiklą – ieško, arba, jei vaizdingiau, „medžioja“ geriausius specialistus. Su „AIMS International Lietuva“ vadovu Šarūnu Dyburiu kalbamės, kokie yra svarbiausi profesionalių „galvų medžiotojų“ veiklos principai, į kokius kriterijus atsižvelgiama ieškant geriausio specialisto, kiek pasirinkimą lemia kandidato išsilavinimas, patirtis, intuicija ir net charakterio savybės...

Seimas svarsto parlamentarų siūlymą dėl Farmacijos įstatymo pataisų

Balandžio pabaigoje Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas su grupe parlamentarų Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo siūlymą nukelti Farmacijos įstatymo nuostatos, numatančios, kad „vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas“, įsigaliojimą į 2019 metų sausio 1 dieną. Pagal šiandien galiojančius teisės aktus tokia nuostata turėjo pradėti galioti nuo 2016 metų sausio 1 dienos. Tokį siūlymą pateikę parlamentarai tvirtina, esą atidėjus Farmacijos įstatyme numatyto reikalavimo įsigaliojimą, mokymo įstaigos, vaistininkai ir vaistinės galės pasiruošti pasikeitimams rinkoje – esą per tą laiką vaistinės ras sau vaistininkų arba farmakotechnikai spės baigti išlyginamąsias studijas ir persikvalifikuoti į vaistininkus. Todėl, pataisos autorių įsitikinimu, būtų išvengta vaistininkų trūkumo, kuris šiandien ypač juntamas mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse, o kartu – ir sumaišties farmacijos sektoriuje.

Vaistininkai - viena gerbiamiausių profesijų Lietuvoje

Mokslininkai spėja, jog pirmosiomis vaistinių užuomazgomis derėtų laikyti prieš kelis tūkstančius metų senovės Kinijoje bei senovės Egipte užveistus sodus, skirtus vaistiniams augalams auginti. Šaltiniuose tvirtinama, jog pirmoji vaistinė Artimuosiuose Rytuose buvo įkurta apie 754 m. Bagdade, o Europoje pirmosios parduotuvės tipo vaistinės atsirado maždaug XII a.

Kas Lietuvos dermatologus džiugina ir kas verčia nerimauti...

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Skaidra Valiukevičienė puikiai žino, kaip gyvena šalies dermatologai – kaip jiems sekasi, kas jiems šiandien aktualiausia, kuo gali pasidžiaugti, o kas – neramina. Pateikėme profesorei kelis klausimus.

Niežulys: šiuolaikinis požiūris į priežastis ir gydymą

Niežulys yra vienas svarbiausių, dažniausiai pasitaikančių ir labiausiai varginančių daugelio odos ligų (pirmiausia atopinio dermatito, dilgėlinės ir kt.) simptomų. Niežėti odą gali sergant ir kitų organų ar sistemų ligomis – infekcinėmis, kepenų, inkstų, navikinėmis, endokrininėmis; kartais šis varginantis simptomas būna pirmoji šių klastingų ligų raiška.

Odos grybelis: kaip išvengti ir gydyti

Grybelių sukeltos odos ligos paplitusios visuose kraštuose, jomis serga įvairaus amžiaus žmonės. Apskaičiuojama, kad rizika bent kartą gyvenime susirgti odos grybelio infekcija siekia 10–20 proc. Pavyzdžiui, Europoje dermatomikozės sudaro beveik pusę (48 proc.) odos ligų, o JAV jos užima antrąją vietą po spuogų (aknės).

Astmos gydymo rekomendacijose – nauja vaistų skyrimo metodika

Sergamumas astma auga visame pasaulyje, sunkios lėtinės plaučių ligos gydymas kasmet atsieina per 20 mlrd. JAV dolerių. Guodžia tik tai, kad, taikant pažangius gydymo metodus, po truputį mąžta mirčių nuo astmos skaičius. Pulmonologai pabrėžia, kad svarbiausia yra pasiekti astmos kontrolę (kad pacientas nejaustų ligos simptomų nei dieną, nei naktį;kad galėtų gyventi įprastą, fiziškai aktyvų gyvenimą; kad nekentėtų dėl astmos paūmėjimų, nes tokios būklės ženkliai blogina plaučių funkciją ir kt.). Vienas būdų astmai efektyviai kontroliuoti – naujosiose astmos diagnostikos ir gydymo rekomendacijose numatyta nauja vaistų skyrimo metodika. Apie tai ir kalbamės su gydytoja pulmonologe Jolita Vėbriene.

Naujos kartos antihistamininiai vaistai gydant alerginį rinitą

Terminas „alergija“ pirmą kartą buvo pavartotas 1906 m. ir reiškė savitai pakitusį organizmo reaktyvumą. Šiandien alergija apibrėžiama kaip padidėjusio jautrumo organizmo reakcija, atsiradusi veikiant imunologiniams mechanizmams ir galinti sukelti įvairias ligas. Dažniausios alerginės ligos – alerginis rinitas, alerginis konjunktyvitas, alerginė astma, vaistų alergija, maisto alergija, atopinis dermatitas, dilgėlinė, alerginis kontaktinis dermatitas. Šiomis ligomis serga daugiau nei 30 proc. populiacijos visame pasaulyje.

Vitamino D3 svarba organizmui

Vitaminas D – tai riebaluose tirpus vitaminas. Pirmasis 1936 metais vitaminą D iš menkių kepenų riebalų išskyrė A. Windausas, kaip preparatą rachitui gydyti. Šio vitamino trūkumas tampa vis aktualesne problema. Nepakankamas vitamino D kiekis nustatytas 1 milijardui pasaulio gyventojų, 77 proc. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) gyventojų trūksta vitamino D. Šiaurės Europoje nustatytas ženklus vitamino D stygius: Suomijoje žiemos metu net 86 proc. moterų ir 56 proc. vyrų turi nepakankamą vitamino D kiekį, Estijoje šio vitamino stygius nustatomas tiek žiemą, tiek vasarą, net 73 proc. tirtų asmenų vitamino D koncentracija buvo mažesnė nei 50 nmol/l. Šis vitaminas geriausiai žinomas kaip kalcio ir fosforo apykaitoje dalyvaujanti ir kaulų mineralizaciją skatinanti medžiaga. Moksliniai tyrimai rodo, kad vitamino D vaidmuo yra kur kas svarbesnis ir platesnis. Jis gali dalyvauti onkologinių, endokrininių, širdies ir kraujagyslių, psichikos, autoimuninių, alerginių ir respiracinių ligų patogenezėje, dėl to sutrikdoma šių sistemų funkcija.

Magnio poreikis kardiologijoje

Širdies ir kraujagyslių sistema pažeidžiama daugelio išorės veiksnių, bet ne visada tai pasireiškia ūminiais simptomais. Dūrimas, skausmas širdies plote, aritmija – šie simptomai gali atsirasti sutrikus širdies funkcijai. Tačiau jie ne visada reiškia ūminę ligą, o gali pasireikšti tiesiog organizme trūkstant magnio. Moksliniai tyrimai ir klinikiniai stebėjimai rodo, kad magnis yra reikšmingas siekiant atitolinti ar išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Tikimybė, kad su maistu negauname kasdien reikiamo magnio kiekio, yra gana didelė. Tai lemia ne vien nevisavertė Lietuvos gyventojų mityba, bet ir daugumai gyventojų padidėjęs magnio poreikis.

LOPL gydymas: nuo ko priklauso gydymo sėkmė

Lėtinei obstrukcinei plaučių ligai (LOPL) gydyti pagrindiniai yra bronchus plečiantys vaistai. Trumpai veikiantys bronchodilatatoriai yra skiriami vartoti prireikus, siekiant palengvinti simptomus, tuo tarpu nuolat vartoti ilgo veikimo bronchodilatatorių rekomenduojama vidutinio sunkumo, sunkios ir labai sunkios stadijų LOPL gydyti bei simptomų profilaktikai ir kontrolei. Teigiamas bronchodilatatorių poveikis pasireiškia dėl sumažėjusio kvėpavimo takų pasipriešinimo, pagerėjusio iškvėpimo ir sumažėjusios plaučių hiperinfliacijos tiek ramybės, tiek fizinio krūvio metu, todėl sumažėja dusulys ir pagerėja fizinio krūvio toleravimas. Bronchodilatatorius padeda pasiekti keletą LOPL gydymo tikslų: lengvina simptomus ir apsaugo nuo jų atsiradimo, retina paūmėjimus ir mažina sunkumą, gerina bendrą sveikatos būklę ir fizinio krūvio toleravimą. Tačiau sėkmingą LOPL gydymą lemia ne vien veiksmingas inhaliuojamasis vaistas, bet pirmiausia paciento pastangos laikytis vaistų įkvėpimo režimo, gebėjimo tinkamai įkvėpti vaistus ir naudotis inhaliatoriumi.

Kodėl vaikams reikia vitaminų

Vitaminai – tai organiniai junginiai (lot. vita – „gyvybė“, aminai – organiniai junginiai), būtini normaliam metabolizmui, o ne kaip maisto šaltinis. Apie vitaminus žmonija žino jau daugiau kaip 100 metų – lenkų mokslininkas K. Funkas 1912 metais pasiūlė vitaminų terminą ir įrodė jų buvimą. Moksliniai darbai patvirtino vitaminų svarbą siekiant užtikrinti normalią žmogaus organizmo veiklą, tačiau iki šiol vyksta diskusijos, ar reikia papildomai vartoti vitaminų ir mikroelementų. Vitaminų gauname su augaliniu ir gyvuliniu maistu, mat žmogaus organizmas pats jų beveik negeba pasigaminti. Per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė mūsų mityba bei ekologinė situacija. Vartojame daug perdirbto maisto, kuriame mažai reikiamų vitaminų ir mikroelementų, taip pat įtakos turi trumpas kokybiškų vietinių šviežių daržovių, vaisių ir uogų sezonas, didelis vaikų sergamumas ir vaistų vartojimas.

Apie homeopatiją: mokslininkės žvilgsnis iš biomedicinos ir farmakologijos perspektyvos

Homeopatija, kaip natūralus gydymo būdas, žinoma ne vieną šimtmetį – jos įkūrėju laikomas gydytojas Samuelis Hanemanas (1755–1843 m.). Gydytojas, nusivylęs to laikmečio gydymo metodų veiksmingumu, sukūrė homeopatiniu principu pagrįstą gydymą „panašus gydo panašų“. Kad sveikatos sutrikimą sukėlę dalykai gali jį ir panaikinti, yra pastebėjęs ir garsusis „medicinos tėvas“ Hipokratas (460–370 m. pr. Kr.). Tai kas gi toji homeopatija – kokie yra šių vaistų veikimo principai, kuo paremta homeopatinių preparatų gamyba, kokie jų privalumai, o gal turi ir trūkumų? Kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros profesore dr. Daiva Majiene.

Vieniems patinka eiti iš paskos, kitiems - minią vesti...

Toks buvo lakoniškas pagal įgytą profesiją vaistininko, tačiau drumstuose politikos vandenyse jau kelis dešimtmečius sėkmingai „nardančio“ Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio atsakymas, pasiteiravus, kuo jį taip sužavėjo politika, kad, nepaisant garbingos profesijos ir sėkmingo darbo farmacijos versle, jis su vaistininkyste ryžosi atsisveikinti.

Vienuolis Bo Haengas: „Žmogus turi būti truputį dėkingas už jam siųstą ligą“

Buvęs Kauno pantomimos teatro aktorius Kęstutis Marčiulynas (53 m.) jau penkiolika metų gyvena ir praktikuoja įvairiuose Pietų Korėjos vienuolynuose. Nuo tol jis prisistato ne Kęstučiu, o zen vienuoliui suteiktu naujuoju vardu – Bo Haengu. Gal krištolinės dvasios vienuoliai neserga? O gal siųstas ligas priima ne taip, kaip eiliniai pasauliečiai? Kalbamės su Bo Haengu ne tik apie sveikatą ir jos tausojimą...
 

© 2006 Visos teisės saugomos.