Farmacija ir laikas 2015/8

TURINYS

Aktualijos

SAM Farmacijos departamento direktorė
Gita Krukienė: „Farmacijos specialistams
šie metai – kupini iššūkių...“                                 

Farmacijos studijos: ar Vilnius taps
konkurentu Kaunui?                                             

Farmacinės atliekos – ne vien jų naikintojų

galvos skausmas...                                                 

 

Vaistinių reitingai – Higėjos taurėmis

 

Specialisto komentaras

Geriamieji lašai širdžiai rekomenduotini ne
tik brandaus amžiaus pacientams                        

Herbisland sirupas – nauja priemonė
efektyviai gydyti sausam kosuliui                         

Apie probiotikų sudėtį, skyrimo ir
vartojimo ypatumus...                                           

Aftinės opos: apie efektyvų gydymą ir profilaktiką            

 

Vaistininko praktika

Šiuolaikinis alerginių ligų gydymas:
veiksminga simptomų kontrolė                            

Salmeterolio ir flutikazono derinio efektyvumas
gydant astmą ir lėtinę obstrukcinę plaučių ligą   

Erekcijos sutrikimai: vyrų ir moterų
lūkesčiai pildosi                                                      

Krūtinės anginos gydymo aktualijos                           

Kelių sąnarių skausmas                                         

Prokinetikai – svarbios naujienos saugumo
informacijoje                                                          

Joduoto povidono efektyvumas gydant žaizdas                

Peršalimas lydi šaltąjį sezoną                                

Šlapimo takų infekcijų gydymas pasitelkiant
fitoterapiją                                                              

Autonominės disfunkcijos ir skausmo ryšiai
esant chemoterapijos sukeltai polineuropatijai    

 

Kitu kampu

Farmaciją į politiką iškeitęs Sergejus Riabininas:
„Svarbiausia – nenerti stačia galva...“                 

 

Prisiminimai

Kilni Lietuvos vaistininkų tradicija – pagerbiant savo
mokytojus lankyti jų kapavietes per Vėlines        

 

Sveikatos interviu

Aktorė Virginija Kochanskytė: „Kuo ilgesnė
gyvenimo kelionė, tuo mažesnės sveikatos atsargos...“     

 

Istorijos palėpė

Kanapės – kvaišalas, pluoštas, maistas? Vaistas! 

 

SAM Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė: „Farmacijos specialistams šie metai - kupini iššūkių...“

Pastaraisiais metais Seimo nariai buvo itin aktyvūs farmacinės veiklos atžvilgiu – pateikta svarstyti daug įstatymo projektų, kuriuos priėmus farmacininkų laukia nemažai iššūkių. Apie tai, kas šiandien farmacijos specialistams aktualu ir žinotina bei kokios artimiausios naujovės jų laukia, kalbamės su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos departamento (FD) direktore Gita Krukiene.

Farmacijos studijos: ar Vilnius taps konkurentu Kaunui?

Nuo šių metų rugsėjo farmacijos studijų programa pradėta vykdyti ir Vilniaus universitete, todėl abiturientai galėjo rinktis, kur stoti – ar į farmacijos lopšiu laikomą Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, ar – į Vilniaus universitetą. Beje, vilniečiai tokią studijų programą būsimiesiems studentams planavo pasiūlyti dar pernai, tačiau vėliau apsigalvojo – nusprendė šiuos planus metams atidėti, motyvuodami tuo, kad neskubant bus geriau pasiruošta.

Farmacinės atliekos - ne vien jų naikintojų galvos skausmas...

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nuolat primena, kad šalies gyventojai į vaistines gali nemokamai priduoti nevartojamus ar pasibaigusio galiojimo, todėl nereikalingus vaistus. Vaistinių pareiga surinktus vaistus perduoti atitinkamai tarnybai, kuri pasirūpins, kad jie būtų saugiai sunaikinti. Regis, viskas visiems seniai aišku, tačiau prireikė ne vienerių metų, kol pagaliau buvo patvirtinta farmacinių atliekų surinkimo bei saugaus sunaikinimo tvarka. Tiesa, darbas iki galo dar neatliktas – medicininių atliekų, pavyzdžiui, panaudotų vienkartinių švirkštų, surinkimo iš gyventojų ir saugaus sunaikinimo klausimas vis dar sprendžiamas... Ne vien farmacijos specialistams aktualią problemą savo magistriniame darbe analizavo ir LSMU Farmacijos fakulteto magistrantas Artūras Lukaševičius – jo apklausų rezultatai ir, jais remiantis, padarytos išvados išties padėtų atsakingoms institucijoms geriau įsigilinti į visus su farmacinių atliekų tvarkymu susijusius klausimus bei numatyti tikslesnius veiklos planus sprendžiant susikaupusias problemas. Taigi kokia šiandien situacija šioje srityje Lietuvoje ir kokių pokyčių laukti?

Farmacijos specialistų darbo vertinimas Higėjos taurėmis

Nuo ateinančių metų sausio 1 dienos Lietuvos vaistinės turi būti pasiruošusios teikti farmacinės rūpybos paslaugas. Kodėl svarbu, kad farmacinės rūpybos paslaugos būtų pasiekiamos kiekvienam į vaistinę užsukančiam pacientui? Pasaulinė praktika patvirtina, kad tai užtikrina efektyvią pagalbą sergančiajam: tinkamesnį vaistinių preparatų skyrimą, vaistų vartojimo problemų sprendimą, kokybišką konsultaciją.

Šlapimo takų infekcijų gydymas pasitelkiant fitoterapiją

Šlapimo takų infekcija – vienas dažniausių įvairaus amžiaus žmonių sveikatos sutrikimų. Tai ne viena liga, o jų grupė, nes teoriškai, kiek yra organų, tiek gali būti infekcijos rūšių pagal uždegimo vietą. Be to, infekcija gali būti ūminė, lėtinė, besimptomė, nekomplikuota ar komplikuota, susijusi su šlapimo organų anomalijomis, akmenlige ar kitais veiksniais, sudarančiais palankias sąlygas mikroorganizmams patekti ir sukelti uždegimą. Taigi susidaro didelė klinikinių situacijų įvairovė, kurias reikia tinkamai įvertinti, diagnozuoti, gydyti ir imtis priemonių, kad liga nepasikartotų. Tuo tikslu dažniausias gydymas yra pasitelkiant antibakterinį gydymą, tačiau, deja, mikroorganizmų atsparumas antibiotikams sparčiai vystosi ir plinta visose pasaulio šalyse. Labiausiai verčia sunerimti besivystantis atsparumas plataus veikimo antibiotikams. Pastaruoju metu literatūroje nemažai prabilta apie galimybę gydymui pasitelkti fitoterapiją. Sudėtinį fitopreparatą Canephron® N galima vartoti kaip antibakterinį preparatą, sergant lengva šlapimo takų infekcija (ŠTI), arba kartu su antibakteriniu vaistu, siekiant greičiau pasveikti, ar ŠTI atkryčių profilaktikai.

Herbisland sirupas - nauja priemonė gydyti sausą kosulį

Rudenį daugėja sergančiųjų peršalimo ligomis, neišvengiamai artėja gripo sezonas. Vaikai, ypač lankantys kolektyvus, šiomis infekcijomis serga itin dažnai. Jos pasireiškia karščiavimu, sloga, gerklės skausmu, kosuliu. Iš išvardytų peršalimo požymių daugiausia vaistų yra skirta kosuliui gydyti. Apie kosulį ir jo gydymą naujais augaliniais preparatais kalbamės su LSMU MA Vaikų ligų klinikos docente Egle Tamulevičiene.

Apie probiotikų sudėtį, skyrimo ir vartojimo ypatumus...

Probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, yra naudingi vartotojo sveikatai. Tokį probiotikų apibrėžimą pateikia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Šiandien dažniausiai vartojami probiotikai yra įvairios Lactobacillus ir Bifidobacterium, rečiau – E. coli ir Bacillus gentys, taip pat pacientams gali būti skiriamos Saccharomyces boulardii ir kitos mielės. Apie probiotikų sudėtį, jų poveikį organizmui, terapinį efektyvumą, skyrimo ir vartojimo ypatumus kalbamės su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos docentu, vaikų gastroenterologu Vaidotu Urbonu.

Aftinės opos: apie efektyvų gydymą ir profilaktiką

Burnos gleivinę pažeidžiančios erozijos, arba aftinės opos, vargina beveik 20 proc. gyventojų. Šiuo sveikatos sutrikimu skundžiasi tiek jauno amžiaus, tiek vyresni žmonės. Aftos gali susiformuoti dėl įvairių priežasčių. Apie tokios rūšies opų gydymą ir profilaktiką kalbamės su gydytoja periodontologe Jūrate Žekoniene.

Šiuolaikinis alerginių ligų gydymas: veiksminga simptomų kontrolė

Alerginės ligos yra viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos problemų ir iššūkių medicinai. Labiausiai paplitusios alerginės ligos – alerginis rinitas ir lėtinė dilgėlinė – yra viena dažniausių apsilankymo pas šeimos gydytojus ir alergologus priežasčių daugelyje pažangios ekonomikos valstybių. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, Europoje alerginiu rinitu serga 18 proc. gyventojų, o JAV – 10–13 proc. suaugusiųjų ir 40 proc. vaikų [1, 2]. Bent kartą gyvenime ūminės dilgėlinės simptomų yra patyrę apie 20 proc., o lėtinės dilgėlinės – 1,8 proc. žmonių [3].

Salmeterolio ir flutikazono derinio efektyvumas gydant astmą ir lėtinę obstrukcinę plaučių ligą

Astma ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra pačios dažniausios lėtinės kvėpavimo takų ligos. Astma serga 1–18 proc. gyventojų įvairiose šalyse [1]. Daugelyje šalių astmos paplitimas nuolat didėja, ypač tarp vaikų [2]. Apskaičiuota, kad ši liga pasireiškia 300 mln. žmonių visame pasaulyje [2]. LOPL paplitimas ir mirštamumas nuo šios ligos įvairiose šalyse skiriasi: pavyzdžiui, Suomijoje LOPL serga 3 proc., o Italijoje – 57 proc. gyventojų, tačiau LOPL yra ketvirta pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje [3, 4]. LOPL dažniau serga rūkantys, vyresni nei 40 m. vyrai [3].

Salmeterolio ir flutikazono farmakodinamika ir farmakokinetika

Salmeterolis priklauso ilgai veikiančių β2 adrenoreceptorių blokatorių grupei, o flutikazonas – įkvepiamųjų gliukokortikoidų grupei [5]. Salmeterolio ir flutikazono derinys skiriamas reguliariam astmos gydymui, kai reikia kartu vartoti ilgai veikiančių β2 adrenoreceptorių blokatorių ir įkvepiamųjų gliukokortikoidų. Šis vaistas tinka pacientams, kuriems įkvepiamieji gliukokortikoidai ir įkvepiamieji trumpai veikiantys β2 adrenoreceptorių blokatoriai, vartojami pagal poreikį, yra nepakankamai veiksmingi. Salmeterolio ir flutikazono derinys taip pat vartojamas LOPL gydyti, jei paciento forsuotas iškvėpimo tūris per 1-ąją sekundę (FEV1) yra mažesnis nei 60 proc. būtinojo dydžio (prieš bronchodilatatoriaus vartojimą), o paūmėjimai kartojasi, nepaisant reguliaraus bronchodilatatorių vartojimo [5]. Salmeterolio ir flutikazono veikimo mechanizmas yra skirtingas. Salmeterolis yra selektyvaus poveikio ilgai veikiantis β2 adrenoreceptorių blokatorius, turintis ilgą šoninę grandinę, kuria jungiasi prie išorinės receptoriaus dalies [5]. Salmeterolis sukelia ilgesnės trukmės (mažiausiai 12 val.) bronchų išplėtimą nei įprastinės trumpo poveikio β2 adrenoreceptorių blokatorių dozės [5]. Flutikazono inhaliacijos pasižymi uždegimą mažinančiu poveikiu kvėpavimo takuose, dėl to mažėja astmos simptomai ir retėja paūmėjimai bei nepasireiškia nepageidaujami poveikiai, būdingi sisteminiams gliukokortikoidams [5].

Išeminės širdies ligos gydymo vaistais aktualijos

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pati svarbiausia sergamumo, neįgalumo ir mirtingumo priežastis. Nuo šių ligų ir jų komplikacijų miršta daugiau kaip 50 proc. pažangios ekonomikos šalių gyventojų. Apie grėsmingai augantį šių ligų paplitimą, jų išsivystymo priežastis ir ypač dažną išeminę širdies ligą, jos simptomus bei gydymą kalbiname Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos gydytoją kardiologę dr. Mildą Kovaitę.

Kelio sąnario skausmas

Kelių sąnarių skausmas – trumpalaikis ar ilgalaikis – per gyvenimą paliečia bene kiekvieną iš mūsų. Priežasčių yra gausybė, tačiau ne visos jų yra greitai ir lengvai koreguojamos. Juntamas skausmas gali labai apkartinti gyvenimą, sukeldamas ne tik neigiamas emocijas, bet svarbiausia – ribodamas jį kenčiančių asmenų judėjimo laisvę. Ūmus kelio sąnario skausmas paprastai susijęs su geresne prognoze, atlėgsta ramybėje, jei reikia, taikomas chirurginis ar kitas intervencinis gydymas. Lėtinis skausmas yra sunkiau valdomas, ne visada pavyksta pašalinti ar išgydyti jį sukėlusią priežastį. Bet kuriuo atveju kenčiant skausmą nepagerėja nei sergančiojo savijauta, nei skaudamo kelio sąnario būklė, tačiau neabejotinai pablogėja gyvenimo kokybė. Todėl klaidinga manyti, kad vienintelis gydymo būdas – šalinti skausmą sukėlusią priežastį, jei to padaryti neįmanoma, žmogus pasmerkiamas amžinoms kančioms. Skausmo valdymas šiais laikais jau nėra problema. Efektyvi analgezija padeda pagerinti darbingumą ir užtikrinti gerą gyvenimo kokybę.

Prokinetikai - svarbios naujienos saugumo informacijoje

Gydant funkcines virškinamojo trakto ligas, dažniausiai iškyla sunkumų dėl daugiakomponentės šių ligų patofiziologijos. Gydymas, orientuotas į vieną galimą ligos priežastį, paprastai būna neveiksmingas. Todėl norint pasiekti teigiamą rezultatą reikia atsižvelgti į daugelį galimų virškinimo sutrikimo priežasčių, t. y. taikyti daugelį priežastinių veiksnių koreguojantį gydymą. Viena iš plataus spektro vaistų grupių, yra prokinetikai, kurie didina stemplės sfinkterio spaudimą ir greitina skrandžio turinio pasišalinimą. Jie vartojami gydant funkcines virškinamojo trakto ligas, kurios pasireiškia įvairaus pobūdžio nusiskundimais – pykinimu, vėmimu, sunkumo jausmu skrandžio srityje, skausmu, viduriavimu ir kt.

Joduoto povidono efektyvumas gydant žaizdas

Viena pagrindinių sveikos, nepažeistos odos funkcijų yra kontroliuoti mikroorganizmų, esančių ant odos paviršiaus, populiacijas ir užkirsti jiems kelią patekti į gilesnius audinius [1]. Pažeidus odos vientisumą, sukuriama drėgna, šilta ir maistinga aplinka, kuri yra palanki daugintis mikroorganizmams. Jų kiekis ir įvairovė priklauso nuo žaizdos rūšies, gylio, lokalizacijos, audinių perfuzijos, imuninio atsako [1]. Chirurginių intervencijų metu žaizdos infekcijos rizika taip pat yra didelė, nes naudojamos įvairios svetimos medžiagos (chirurginiai instrumentai, tvarsčiai ir pan.), ir dėl mechaninio poveikio sumažėja audinių gyvybingumas [1].

Peršalimas lydi šaltąjį sezoną

Šaltojo sezono orai yra nenuspėjami ir permainingi. Temperatūros svyravimai, oro permainos silpnina imuninę sistemą, todėl labai sunku išvengti peršalimo ligų ir jų sukeliamų negalavimų. Šiuo sezonu vaistinėse paklausiausia prekė – vaistai nuo peršalimo ir imunitetą stiprinantys preparatai, kuriuos labai svarbu tinkamai parinkti dar ligos pradžioje, vos atsiradus pirmiesiems ligos simptomams. Sergant peršalimo ligomis, skiriamas simptominis gydymas simpatomimetiniais, kosulį slopinančiais ar atsikosėjimą skatinančiais vaistais, analgetikais bei antipiretikais.

Geriamieji lašai širdžiai rekomenduotini ne tik brandaus amžiaus pacientams

Neįprastai greitas gyvenimo ir darbo tempas, nuolat lydintis didžiulis psichoemocinis krūvis, poilsio stoka, hipodinamija, neracionali mityba ir netgi permainingos rudeninės nuotaikos – visa tai negailestingai alina širdies ir kraujagyslių sistemą... Tačiau kuris iš mūsų skubame pirkti stiprių vaistų – pavargusią širdį pirmiausia stengiamės stiprinti natūraliais preparatais. Daug metų nepamainomas pagalbininkas panašiose situacijose – augalinės kilmės geriamieji lašai širdžiai Cardoval. Apie širdies ligų „jaunėjimo“ priežastis ir šio preparato poveikį bei indikacijas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesore dr. Nijole Savickiene.

Farmaciją į politiką išmainęs Sergejus Riabininas

Nuo šiųmečio birželio pradžios Alytaus rajono savivaldybės mero Algirdo Vrubliausko patarėju pradėjo dirbti Tarybos narys Sergejus Riabininas. Įdomiausia tai, kad jaunas politikas ryžosi atsisveikinti su savo pagrindine profesija – farmacijos studijas baigęs vyras ne vienerius metus dirbo vaistinėje ir sėkmingai kopė karjeros laiptais... Kuo jį sužavėjo politika, kad priėmė tokį kardinalų sprendimą? O gal tai – tik vienas iš daugelio Sergejaus suplanuotų gyvenimo posūkių?

Aktorė Virginija Kochanskytė: „Kuo gyvenimo kelionė ilgesnė...“

Kaune gimusi ir augusi, laikinosios sostinės dramos teatre daug metų vaidinusi, tačiau vėliau jaukų šeimos lizdelį su skulptoriumi Arūnu Sakalausku uostamiestyje susisukusi aktorė, skaitovė, lietuvių kalbos ir literatūros puoselėtoja, UNICEF geros valios ambasadorė Virginija Kochanskytė nesijaučia esanti stiprios sveikatos, tačiau dėl to, sako, galinti kaltinti tik save... „Reikia vaikams nuo mažumės kalti į galvą, kad sveikata pirmiausia yra paties žmogaus rūpestis, – remdamasi savo skaudžia patirtimi, dabar kalba Virginija. – Ne gydytojai kalti, jei mes pritrūkstame laiko įsiklausyti į savo organizmą ir pajausti, kad mūsų viduje kažkas negerai, kad kas nors pradeda „strigti“, „klebėti“. Delsiame, atidėjinėjame vizitą į gydymo įstaigą, netausojame savęs, tačiau išgirdę, kad liga jau „pažengusi“, puolame ieškoti kaltųjų. O argi ne mes patys dėl to kalčiausi?“

Kanapės - kvaišalas, pluoštas, maistas? Vaistas!

Yra dalykų, kuriems netinkamas laikas pakiša koją. Tarkim, vaivorykštė – toks gražus spalvų derinys, gražiai apdainuotas tautosakoje, tik ar drįstumėme jį užsiūti savo vaikui ant drabužėlių? Kai pradedi galvoti, darosi gaila tos netinkamai privatizuotos Vaivos juostos. Vaistinėje taip pat būna nekaltai nukentėjusiųjų. Vyresnės kartos kolegos dar prisimena tabletes nuo kosulio, kurių sudėtyje buvo kodeino. Tas nebrangus ir efektyvus vaistas buvo išimtas iš vaistinės lentynų, regis, 1983 m., kai sovietiniai kvaišalų mėgėjai rado tinkamesnę jų vartojimo paskirtį, nei slopinti kosuliui. Lygiai taip pat nuo piktavalių žmonių aukomis tapo tautinis paveldas – dainose apdainuotos aguonėlės bei kanapėlės. Staiga gražios, įprastos šių augalų lysvės prie kaimo trobų virto dykynėmis, o į kovą su šiais augaliukais buvo mestos policijos pajėgos.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.