FARMACIJA IR LAIKAS 2015 9/10

 

TURINYS

 

Aktualijos

2015-ieji. Kokie jie buvo šalies farmacijai?        

Europos Komisaro dėmesio centre –  ir vaistų
kainų reguliavimo klausimai                                 

Farmacinės rūpybos paslaugos. Vaistinėms
jas teikti – siūlymas, bet ne prievolė                     

Vaistinių augalų pažinimas ir jų racionalus
vartojimas sveikai gyvensenai                               

Alkoholio suvartojimas tik didėja                         

 

„Farmacija ir laikas” rekomenduoja

Jaunų žmonių arterinė hipertenzija:
netgi kava gali kenkti                                            

Šviežios daržovės: jų svarba, vartojimas
ir nitratai                                                                 

Vaikystės autizmas suaugusiųjų amžiuje             

Mirtys prie televizoriaus                                        

 

Vaistinių reitingai – Higėjos taurėmis

 

Aktualusis interviu

Lietuvos čempionė Vlada Musvydaitė:
„Stresas ypač vargina tuos žmones,
kuriems trūksta judėjimo“                                    

 

Vaistininko praktika

Tonzilofaringitas: kokias pastiles pasirinkti?        

Galva, koja ir ranka – trys dažniausiai
traumuojamos sritys šaltuoju metu laiku             

Antibiotikų vartojimas: kodėl kartu
rekomenduojami probiotikai?                              

Aftinis stomatitas – rimta psichologinė
problema žmogui                                                  

Virškinimo fermentai ar maisto papildai –
ką ir kada pasirinkti?                                             

 

Sveikatos interviu

Prezidentas Valdas Adamkus:
„Žmogaus sveikata turi būti pirmoje vietoje“      

 

Kitu kampu

Dangaus paviliotam Dariui Liaugaudui farmacijos
studijos buvo tik „nukrypimas nuo kurso“...      

 

Istorijos palėpė

Jūros gėrybės vaistinėje                                         

 

Šventės

Ar jau pasiruošėte gražiausioms metų šventėms?               

 

 

2015-ieji. Kokie jie buvo šalies farmacijai?

Baigiantis metams kiekvienas mintyse bent trumpam sustabdome negailestingai bėgantį laiką ir susimąstome – ką per šiuos metus nuveikėme, ko išmokome, kokius planus pavyko įgyvendinti ir kaip visa tai sekėsi padaryti. Šalies farmacijos specialistams šie metai buvo ypač įtempti, kupini ambicingų iššūkių, nes farmacinę veiklą reglamentuojančios naujovės sekė viena paskui kitą. Pristatome išsamią medžiagą apie tai, kuo farmacininkai gyveno 2015-aisiais: kokie nauji teisės aktai buvo priimti, kokios naujovės įdiegtos, kokias farmacijai aktualias problemas sprendė sveikatos politikai, vaistininkai, medikai ir visuomenė...

Europos Komisaro dėmesio centre – ir vaistų kainų reguliavimo klausimai

Europos Komisaro dėmesio centre – ir vaistų kainų reguliavimo klausimai Atsisveikinęs su Lietuva ir Sveikatos apsaugos ministerija, Vytenis Povilas Andriukaitis jau beveik metus (ir, beje, gana sėkmingai) „nešioja“ Europos Sąjungos sveikatos ir maisto saugos komisaro portfelį. Kaip gerbiamam Komisarui sekasi, kokią vietą jo veikloje užima farmacijos klausimai, kokie darbai jau nuveikti ir kas laukia artimiausiu metu? Su EK komisaru kalbasi „Farmacijos ir laiko“ žurnalistė Virginija Grigaliūnienė.

Farmacinės rūpybos paslaugos . Vaistinėms jas teikti – siūlymas, bet ne prievolė

Lietuvoje 2016 metais turėtų būti pradėtos teikti farmacinės rūpybos paslaugos. Sveikatos politikų teigimu, aktyvesnis vaistininkų vaidmuo galėtų turėti įtakos pacientams racionaliau vartoti vaistus, padėtų anksčiau aptikti ligas ir problemas, susijusias su vaistų vartojimu. Praėjusiame „Farmacijos ir laiko“ numeryje rašėme apie šiais metais farmacijos specialistams orientuotus iššūkius, iš kurių vienas būtent ir buvo pasiruošimas nuo 2016 metų sausio mėnesio teikti farmacinės rūpybos paslaugas. Taigi ar jie tam jau pasiruošę?

Vaistinių augalų pažinimas ir jų racionalus vartojimas sveikai gyvensenai

Grupė atskirų sričių vaistinių augalų mokslininkų-ekspertų kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją ir Europos Sąjungos (ES) sveikatos ir maisto saugos komisarą Vytenį Povilą Andriukaitį. Jie iškėlė vaistinių augalų ir jų augalinių produktų (augalinių ir homeopatinių vaistinių preparatų bei maisto papildų) tausojamojo bei racionalaus vartojimo, užtikrinant gyventojų ligų profilaktiką ir sveiką gyvenimo būdą, problemas. Šioms problemoms spręsti buvo pasiūlyti keli būdai:

Alkoholio suvartojimas tik didėja

Šiandien alkoholį vartoja net pusė pasaulio gyventojų, jis yra trečioji pagal svarbą blogos sveikatos ir ankstyvos mirties priežastis pasaulyje, žalingesnis net už tabaką. Alkoholis yra teratogeniškas – veikia besivystantį embrioną; neurotoksiškas – veikia smegenų vystymąsi; svaiginantis – sukelia daugybę įvairių tyčinių ir netyčinių sužeidimų; kancerogeniškas – skatina įvairias onkologines ligas; slopina imuninę sistemą ir taip didina riziką susirgti neužkrečiamosiomis ligomis, yra įvairių širdies ir kraujagyslių ligų priežastis. Per šventes itin nesaikingai vartojamas alkoholis gali pažeisti vieną pagrindinių žmogaus organizmo valymo organų – kepenis.

Lietuvos čempionė Vlada Musvydaitė: „Stresas ypač vargina tuos žmones, kuriems trūksta judėjimo“

Daugelis lietuvių jau yra beveik susitaikę su tuo, kad šiandien apsisaugoti nuo streso, įtampos, nerimo ir kitokių nemalonių potyrių – misija neįmanoma. Pasirodo, mes labai klystame! Lietuvos lengvosios atletikos čempionė, sporto žurnalistė ir trenerė Vlada Musvydaitė tvirtina, kad efektyviai ir užtikrintai įveikti stresą yra vienas juokas!

Galva, koja ir ranka – trys dažniausiai traumuojamos sritys šaltuoju metu laiku

Žiemą bent vienas šeimos narys patiria griuvimus, traumas, o vyresnio amžiaus žmonėms neretai pasireiškia ir ūmus bei lėtinio skausmo paūmėjimas. Skausmas – nemalonus sensorinis ir emocinis pojūtis, susijęs su esamu ar galimu audinių pažeidimu, arba apibūdinamas tokio pažeidimo terminais [1]. Ūmiu skausmu vadinamas neseniai atsiradęs ir, tikėtina, neilgai trunkantis, dažniausiai turintis laikiną priežastį (ligą ar kitą trumpalaikį pažeidimą) [2]. Paprastai jį lydi nerimas ir nervų sistemos hiperaktyvumas. Todėl ištikus ūmiai traumai būtina skausmą greitai ir efektyviai malšinti. Deksketoprofenas suteikia galimybę greitai, saugiai ir veiksmingai gydyti ūmų skausmą. Jis gali būti tiek geriamas, tiek švirkščiamas į raumenis ar į veną, tiek skiriamas infuzijos pagalba. Tai labai patogu gydant ūmų skausmą po operacijos, patyrus traumą, kai pacientas negali vaistų išgerti. Veiksmingumu jis neatsilieka nuo tramadolio, prilygsta jo pirmtakui ketoprofenui, o nepageidaujamų poveikių virškinimo traktui kyla mažiau. Jei ir nepakanka nuskausminančio poveikio, opioidinių analgetikų prireikia mažiau, taip išvengiama nepageidaujamų opioidinių analgetikų poveikių, sedacijos. Taigi deksketoprofenas – įrodytas kaip veiksmingas ir saugus vaistas, todėl, užklupus ūmiam skausmui, yra vienas tinkamiausių NVNU.

Antibiotikų vartojimas: kodėl kartu rekomenduojami probiotikai?

Probiotikų, visuomenėje geriau žinomų kaip gerosios bakterijos, reikšmė žmogaus organizmui nustatyta dar XIX–XX amžių sandūroje, o 1920–1922 metais JAV pradėti taikyti gydymui. Probiotikų nauda vertinama ir šiuolaikinėje medicinoje: jie padeda stiprinti imunitetą, dalyvauja virškinimo procese, padeda pasisavinti kai kuriuos mikroelementus ir vitaminus, aktyvina toksinų pasišalinimą iš organizmo, pasižymi gydomuoju poveikiu sergant tam tikromis alerginėmis ligomis. Neretai gerųjų bakterijų mūsų organizme sumažėja po dažno ir ilgalaikio antibakterinių preparatų vartojimo, netinkamos mitybos, tam tikrų aplinkos sąlygų. Sutrikus šiam natūraliam barjerui, asmuo tampa lengviau pažeidžiamas, ir netgi oportunistinės bakterijos gali sukelti sunkią infekciją. Greičiau atkurti jų kiekį, funkcijas ir sustiprinti antiinfekcinį poveikį galima papildomai vartojant probiotikų.

Aftinis stomatitas - rimta psichologinė problema žmogui

Žmogaus gyvenimo emocijos – neatskiriama mūsų vidinio pasaulio dalis, svarbus socialinio gyvenimo reguliatorius. Emocijos gali būti įvairios: mes kalbame, mėgaujamės maistu, išreiškiame emocijas bučiuodami ir t. t. Šias emocijas gali sunkinti atsiradę burnos gleivinės pažeidimai, kurie turi įtakos ne tik gyvenimo kokybei, bet ir emociniam bei psichologiniam sutrikimui. Būtent aftinis stomatitas, kitaip dar vadinamas opiniu stomatitu arba aftiniu išopėjimu, yra vienas iš labiausiai paplitusių burnos gleivinės pažeidimų, su kuriais susiduria gydytojai. Tačiau ne visus aftinio stomatito pasikartojimo atvejus gydytojai pamato. Neretai savo ar artimųjų negalavimus asmenys patiki vaistininkui, iš kurio tikisi išgirsti racionalų patarimą, greita veikimo pradžia pasižyminčio preparato rekomendaciją. Anaftin® yra nauji burnos higienos produktai, kurie efektyviai malšina įvairių burnos ertmės opelių skausmą.

Virškinimo fermentai ar maisto papildai – ką ir kada pasirinkti?

„Tai ne atsitiktinumas, jog visus žmogaus gyvenimo reiškinius valdo kasdienės duonos paieškos – seniausia grandis, jungianti visus gyvus organizmus, įskaitant ir žmogų, su supančia aplinka [1].“ Taip kalbėjo rusų fiziologas, Nobelio premijos laureatas Ivanas Pavlovas, kurio darbai pripažinti, pakeitę suvokimą ir praplėtę žinias apie virškinimo fiziologiją. Kaip ir ne atsitiktinumas tai, jog, sutrikus virškinimo procesui ir atsiradus nemaloniems pojūčiams organizme, suskumbame juos šalinti. Dabar vaistinėse siūloma didelė įvairovė maisto papildų, vaistažolių, homeopatinių vaistinių preparatų virškinimui gerinti, kuriuos žmonės vartoja neapdairiai ir neatsargiai, stokodami specifinių žinių ir klaidingai manydami, jog tai, kas sukurta iš gamtos, – natūralu ir nekenksminga. Neatsakingai vartojami ir vaistiniai preparatai virškinimui gerinti, sukurti remiantis mokslo įrodymais.

Prezidentas Valdas Adamkus: „Žmogaus sveikata turi būti pirmoje vietoje“

Lapkričio 3-ąją 89-ąjį gimtadienį atšventęs 5-asis ir 7-asis Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus (valstybei vadovavęs 1998–2003 ir 2004–2009 metais), nors pastaraisiais metais ir turėjo nemažai rūpesčių dėl sušlubavusios sveikatos, sėkmingai atsitiesė ir pamažu grįžta į jam įprastą režimą – vėl aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, reiškia svarią nuomonę žiniasklaidoje ir televizijoje tautai svarbiais klausimais, ir toliau jo pavardė politikų indėlį valstybei ir visuomenei vertinančiose apklausose atsiduria tarp lyderių… „Buvau sau išsikėlęs užduotį iki Kalėdų žūtbūt atsigauti ir savo pasiekiau! Ir netgi anksčiau, nei planavau!“ – neslepia džiaugsmo Prezidentas, gražiausių metinių švenčių išvakarėse sutikęs pasikalbėti su „Farmacijos ir laiko“ žurnaliste ne tik apie jį ilgai varginusias sveikatos problemas ir gebėjimą sunkioje situacijoje nepalūžti, bet ir apie tai, kas šiandien Lietuvoje jį liūdina, o kas teikia optimizmo, stiprybės ir vilties…

Jūros gėrybės vaistinėje

Pasakose visi nuostabūs dalykai slepiasi už devynių jūrų, devynių marių. Ten ir turtai, ir karalaitės, ir sveikata. Įdomiausia, kad ir kitoje jūros pusėje mano tą patį. Ne vienas lietuvis dar XX a. aušroje svajojo gauti šipkartę ir pasiekti Ameriką. Kartais tai baigdavosi Amerika pirtyje. Dabar, kai Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose ne vienas vėl apsiputodamas keikia Europą, ton, į šuns dienas išdėton Europon per jūras šimtais tūkstančių plūsta migrantai, tikėdamiesi čia rasti sotų, taikų ir laimingą gyvenimą.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.