Farmacija ir laikas 2016/5

TURINYS

Aktualijos

SAM Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėja

Miglė Domeikienė – apie farmacijos politiką ir jos pokyčius

Vaistininkų darbo paradoksai: pirmiausia – pardavimo planai, po to – dėmesys ir

paslaugos pacientui...

Latvijos farmacininkų draugijos prezidentė Kitija Blumfeldė: „Vaistinei svarbiausia –

kokybiškos farmacinės paslaugos, o ne akcijos ir nuolaidos...“

 

Vaistinių reitingai – Higėjos taurėmis

 

Gydymo rekomendacijos

2016 m. Europos kardiologų draugijos ŠKL prevencijos gairės: mitybos svarba širdies ir

kraujagyslių ligų prevencijai

2016 m. EKD širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairės: širdies ir kraujagyslių

ligų rizikos įvertinimas ir antiagregantų skyrimo rekomendacijos

 

Vaistininko praktika

Niežėjimas: šiuolaikinis požiūris į priežastis ir gydymą          

Kalio ir magnio reikšmė gydant arterinę hipertenziją

Deksketoprofenas ūmaus skausmo gydymui

Nepakankamas astmos gydymo efektas.

Kokios galimos priežastys?

Kasos fermentinis nepakankamumas: vaistai ir maisto papildai

Naujos kartos antihistamininių vaistų efektyvumas ir saugumo profilis gydant rinokonjunktyvitą   

 

Medicinos naujienos

Moterys, prieširdžių virpėjimas ir insultas           

 

Kitu kampu

Farmakotechnikės Dovilės Račkauskaitės „skrydis“: iš vaistinės – į padanges!               

 

Sveikatos interviu

Klimatologė Audronė Galvonaitė: „Orai yra mūsų gydytojas diagnostikas!“

 

Istorijos palėpė

Aukso amžiaus vaistinėje                                     

 

In memoriam

In memoriam Donatas Liudvikas Butkus            

 

SAM Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėja Miglė Domeikienė – apie farmacijos politiką ir jos pokyčius…

Farmacijos specialistams skirtoje tarptautinėje konferencijoje „Farmacijos aktualijos. 2016 m. pavasaris“ Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėja Miglė Domeikienė gausią konferencijos dalyvių auditoriją informavo apie svarbiausius farmacijos politikos pokyčius – farmacinės rūpybos paslaugų teikimo ypatumus, vaistų pardavimą nuotoliniu būdu bei naudojantis e.receptais, Europos profesinės kortelės išdavimą vaistininkams ir kt. Ji taip pat pranešė apie numatytus farmacinės veiklos licencijavimo pasikeitimus, kurie įsigalios nuo liepos 1 dienos, pateikė informacijos apie ligų, kuriomis sirgdami vaistininkai ir jų padėjėjai negalės dirbti, sąrašo projektą, ir t. t.

Vaistininkų darbo paradoksai: pirmiausia – pardavimo planai, po to – dėmesys ir paslaugos pacientui...

„Farmacijos ir laiko“ 2016 metų 3-jame numeryje rašėme apie tai, kas ir pagal kokią tvarką vykdo vaistinių veiklos kontrolę, vertina klientams teikiamų farmacinių paslaugų kokybę ir kokios išvados peršasi apžvelgiant tokių tikrinimų rezultatus. Dar kitame, 4-jame žurnalo numeryje, pateikėme vaistinėse dirbančių farmacijos specialistų poziciją – kaip šiandien jaučiasi vaistininkas, su kokiomis problemomis jis savo darbe susiduria ir kokias privalo vykdyti papildomas, su farmacine veikla nesusijusias, jokiuose oficialiuose dokumentuose neatsispindinčias funkcijas, kurias jam primeta vaistinių tinklo savininkai. Taip pat pateikėme vaistinių tinklų savininkų poziciją – ar jie sutinka su vaistininkų išsakytomis problemomis ir ar jas pripažįsta... Dabar skaitytojų dėmesiui – psichoanalitiko ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto vertinimai bei pastebėjimai šia farmacijos specialistams itin aktualia tema.

Latvijos farmacininkų draugijos prezidentė Kitija Blumfeldė: „Vaistinei svarbiausia – kokybiškos farmacinės paslaugos, o ne akcijos ir nuolaidos...“

Klaipėdoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Baltpharm forum 2016“ pranešimą skaitė ir viešnia iš Latvijos – šios šalies farmacininkų draugijos prezidentė Kitija Blumfeldė. Ji konferencijos dalyvius informavo apie naujausius pokyčius Latvijos farmacinės veiklos teisės aktuose ir jų įtaką visam farmacijos sektoriui.

Vaistinių reitingai – Higėjos taurėmis

Tęsiame vaistinių teikiamų farmacinių paslaugų vertinimą Higėjos taurėmis. Šį kartą – situacija ir vertinimas, kaip vaistinėse buvo suteikta farmacinė paslauga pacientui, kurį vargina skrandžio skausmas, rėmuo, deginimas stemplėje, kiti nemalonūs pojūčiai. Ar pritariate tokiam vertinimui?

2016 m. Europos kardiologų draugijos ŠKL prevencijos gairės: mitybos svarba širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) yra pati dažniausia mirties priežastis visame pasaulyje. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2012 m. 17,5 mln. žmonių mirė nuo šių ligų [1]. Tai sudaro 31 proc. visų mirčių priežasčių. Daugiau nei ¾ mirčių dėl ŠKL stebimos mažas ir vidutinio dydžio pajamas turinčiose šalyse [1]. Daugumos ŠKL galima išvengti pakeitus gyvenimo būdą – pradėjus tinkamai maitintis, užsiimant fiziniu aktyvumu ir atsisakius žalingų įpročių [1].

Deksketoprofenas ūmaus skausmo gydymui

Skausmas yra vienas dažniausių nusiskundimų. Kasmet 1-as iš 5-ių suaugusiųjų jaučia ūmų, lėtinį ar intermituojantį skausmą [1]. Dažniausios skausmo priežastys yra onkologinės ligos, įvairios kilmės artritai, stuburo ligos, traumos, operacijos [2]. Šis nemalonus jutimas blogina gyvenimo kokybę: sutrikdo paciento darbingumą, kasdienę veiklą, nuotaiką, skatina depresijos atsiradimą.

Nepakankamas astmos gydymo efektas. Kokios galimos priežastys?

Astma – pirmaujanti lėtinė apatinių kvėpavimo takų liga visame pasaulyje. Plečiantis farmakologinėms gydymo galimybėms, pamirštamos astminės būklės, kurios praeityje buvo siejamos su didesniu mirštamumu nuo šios ligos. Sergančiųjų gyvenimo tempas vis labiau panašėja į sveikųjų, o visiškai kontroliuojamos astmos atveju nesiskiria nuo šia liga nesergančių bei neturi įtakos gyvenimo kokybės vertinimui. Nepaisant akivaizdžios astmos gydymo pažangos, literatūros duomenimis, išlieka gana didelis procentas (45 proc.) sergančiųjų, nepasiekiančių visiškos simptomų kontrolės. Siekiant išsiaiškinti galimas nepakankamai veiksmingo gydymo priežastis, reikia išmanyti esminius gydymo principus.

Kasos fermentinis nepakankamumas: vaistai ir maisto papildai

Įvairiose šalyse atlikti epidemiologiniai tyrimai rodo, kad sergančiųjų virškinimo organų ligomis sparčiai daugėja visame pasaulyje. Kai kur, ypač industriniuose, „įtempto gyvenimo būdo“, kraštuose šios ligos jau pirmauja sergamumo ir ligotumo statistikoje. Kai kuriose Vakarų valstybėse gastroenterologinės ligos pražudo daugiau žmonių nei išeminė širdies liga, ir šios neigiamos tendencijos tampa vis ryškesnės.

Naujos kartos antihistamininių vaistų efektyvumas ir saugumo profilis gydant rinokonjunktyvitą

Alerginėmis ligomis serga daugiau nei 30 proc. populiacijos visame pasaulyje [1]. Alerginis rinitas yra viena dažniausių alerginių ligų: ja serga 10–20 proc. visos populiacijos [1]. Dauguma žmonių, sergančių alerginiu rinitu, serga ir astma [2]. Dažnai kartu su rinito simptomais pasireiškia ir konjunktyvitas. Alerginio rinito patogenezėje svarbiausias vaidmuo tenka imunoglobulinui (Ig) E, kuris pasigamina po nosies gleivinės kontakto su alergenu ir geba prisijungti prie putliosios ląstelės bei sukelti jos degranuliaciją. Šio proceso metu išskiriamas histaminas, kuris yra pagrindinis mediatorius, lemiantis simptomų atsiradimą [1, 3, 4].

Moterys, prieširdžių virpėjimas ir insultas

2016 m. birželio 9 d. Tarptautinėje širdies ritmo specialistų konferencijoje CARDIOSTIM – EHRA EUROPACE paskelbti Iovos (JAV) universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai, kurie rodo, kad esant prieširdžių virpėjimui moteriškoji lytis iki 23 proc. gali padidinti hospitalizavimo poreikį dėl insulto, palyginti su vyriškosios lyties pacientais. Iovos universiteto ligoninės ir klinikos kardiologijos mokslinis bendradarbis dr. Ghanshyam Shantha konferencijos pranešime teigė, kad 15 metų trukusiame tyrime dalyvavo 1,1 mln. pacientų, turinčių prieširdžių virpėjimą. Anot jo, įvairių šalių pateikiama statistika rodo, kad prieširdžių virpėjimu sergančios moterys insulto prevencijai vartoja mažiau antikoaguliantų, nei reikėtų: šio tyrimo duomenimis, tik 30 proc. moterų, kurios turėjo vartoti antikoaguliantų, iš tiesų jų vartojo, tuo tarpu tai darė apie 60 proc. pacientų vyrų.

Farmakotechnikės Dovilės Račkauskaitės „skrydis“: iš vaistinės – į padanges!

Darbas vaistinėje – pacientų aptarnavimas, vaistų išdavimas, patarimai ligoniams ir… darbas orlaivyje, keleiviams užtikrinant saugų ir komfortišką skrydį. Iš pirmo žvilgsnio tai visiškai skirtingos, niekuo viena su kita nesusijusios veiklos, tačiau Dovilė Račkauskaitė tikina, kad jos turi ir nemažai panašumų. Pirmiausia – tiek darbas vaistinėje, tiek darbas orlaivyje yra be galo atsakingi… Klausiame Dovilės, kas paskatino pasirinkti farmakotechnikos studijas ir kas turėjo didžiausią įtaką, kad vaistinėje ji teužsibuvo vos daugiau nei dvejus metus, nes gan greitai apsisprendė ir ryžosi kardinalioms permainoms – baigė specialius mokymus, gavo sertifikatą ir tapo orlaivio palydove…

Klimatologė Audronė Galvonaitė: „Orai yra mūsų gydytojas diagnostikas!“

Garsiausia šalies klimatologė, ilgametė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vadovė dr. Audronė Galvonaitė peikiantiems prastą orą ir jo esą sukeliamus sveikatos negalavimus turi griežtą atsaką: ne oras dėl to kaltas, o jūs patys – jūsų lepumas, nepakankamas užsigrūdinimas, netinkamas gyvenimo būdas... Mokslininkė nešykšti patarimų, kaip reikėtų rūpintis sveikata, kad kuo ilgiau netaptume priklausomi nuo gydytojų ir vaistų, ir įspėja, kokie mūsų poelgiai ir ydos gerai savijautai kenkia labiausiai...

Aukso amžiaus vaistinėje

Žmonijos istorijoje buvo visokių amžių – ir akmens, ir žalvario, ir geležies. Nors istorikai to ir nemini, tačiau svarbiausias ir ilgiausiai trunkantis žmonijos istorijoje – ugnies amžius. Akmenį ar pagalį gali pakelti ir kitas Dievo tvarinys, tačiau išgauti ir prižiūrėti ugnį – išskirtinė žmogaus savybė. XX amžių juodosios istorijos mėgėjai vadina švino amžiumi, – mat didžiulis kiekis šio metalo buvo jame išlietas į savo artimųjų kūnus. Vaistininkystės istorijoje labai svarbus laikotarpis, trukęs nuo XVIII a. pradžios iki XIX a. pabaigos, vadinamas aukso amžiumi. Tuomet vaistininkų autoritetas buvo pats didžiausias per visą farmacijos istoriją, o vaistinės – labiausiai išpuoselėtos.
 

© 2006 Visos teisės saugomos.