Farmacija ir laikas 2016 8/9

TURINYS

Sveikinimai                                                                                       

 

Aktualijos

2016-ieji. Kokie jie buvo šalies farmacijai?                             

PSO ir ES institucijos pripažįsta: sveikatos paslaugoms ir visos sistemos kokybei dėmesio vis dar trūksta                  

Viceministro V. Gavrilovo pranešime – apie tai, kas aktualu ir žinotina farmacininkams                     

 

Sukaktys

Lietuvos farmakotechnikams – 70!                                        

 

Vaistinių reitingai – Higėjų taurėmis                          

 

Vaistai ir ligos

Gydytojo praktiniai patarimai ir rekomendacijos: kaip tinkamai gydyti peršalimą     

 

Dermatologija

Kada ir kokį pasirinkti sisteminį žvynelinės gydymą?   

Vietinio poveikio žvynelinės gydymas ir fototerapija      

Lygios odos grybelio klinika, diagnostika ir gydymas    

Onichomikozės diagnostika ir gydymas                             

Šiuolaikinio atopinio dermatito gydymo apžvalga          

Biocell – sveikas odos maistas                                                

 

FL rekomenduoja

Podagra: reumatologo požiūris                                              

 

Sveikatos interviu

Futbolo treneris iš Portugalijos Mariano Barreto: „Mano karjerą pakoregavo traumos...“                       

 

Istorijos palėpė

Carinės Rusijos imperatoriaus našlės Marijos Fiodorovnos ligos ir jų gydymas, 1807–1808 m.           

 

Kitu kampu

Vienuolė Inga Bernadeta: „Turėjau viską, o dabar turiu tai, kas svarbiausia...“             

 

Kalėdų stalui                                                                                    

 

Pateikiame išsamią medžiagą, kuo šalies farmacijos specialistai gyveno 2016-aisiais: kokie svarbiausi teisės aktai farmacijos srityje buvo priimti, kokios naujovės įdiegtos, kokias farmacijai aktualias problemas sprendė sveikatos politikai, vaistininkai, medikai ir visuomenė...
Buvusi vaistinių tinklo „Camelia“ farmacinės rūpybos vadovė Jūratė Švarcaitė jau antrus metus dirba Farmacinėje grupėje prie Europos Sąjungos (Pharmaceutical Group of the European Union, PGEU), kur eina generalinės sekretorės pareigas ir yra atsakinga už organizacijos strategiją bei jos įgyvendinimą, už kasdienę Farmacinės grupės sekretoriato veiklą, Generalinės Asamblėjos bei tarybos priimtų sprendimų įgyvendinimą. Ji taip pat atstovauja organizacijai įvairiuose tarptautiniuose forumuose bei pasitarimuose. Kalbamės su J. Švarcaite apie tai, su kokiais iššūkiais ji naujajame darbe susiduria, kaip sekasi juos įveikti, kokia yra farmacinės rūpybos vizija Lietuvoje ir ES, kokios vaistininkystės plėtros bei vystymosi tendencijos stebimos ir kokios naujovės ES vaistinių laukia ateityje...
Farmaciją kuruojantis sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas konferencijoje Kaune „Farmacijos aktualijos. 2016 m. ruduo“ pateikė auditorijai visą naujausią medžiagą, kuo šiandien gyvena sveikatos politikos formuotojai, kokios naujovės farmacijos specialistus jau pasiekė, o kokios laukia netolimoje ateityje.
Vaistininko padėjėjų rengimo istorija prasideda 1946 metais, įkūrus 3 metų trukmės Respublikinę Kauno farmaceutų mokyklą. 70-ties metų vaistininko padėjėjų, buvusių provizoriaus padėjėjų, farmakotechnikų rengimo sukaktis lapkričio 24 dieną paminėta Kauno kolegijos Medicinos fakultete – vienintelėje mokymo įstaigoje Lietuvoje, rengiančioje šiuos specialistus. Ta proga buvo organizuota respublikinė konferencija „Farmakotechnikų rengimas Lietuvoje: aktualijos ir perspektyvos“.
Rudenį ir žiemą atsiranda palankios sąlygos plisti virusams, kurie sukelia vieną dažniausių ligų – peršalimą. Peršalimas yra ūmi, dažniausiai savaime praeinanti virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, pažeidžianti nosies gleivinę, sinusus, ryklę ir gerklas [1]. Virusai plinta nuo užsikrėtusio asmens tiesioginio ir netiesioginio kontakto metu bei oro lašiniu būdu. Daugumos peršalimo ligų inkubacinis laikotarpis yra 24–72 val. [1]. Dažniausiai peršalimą sukelia rinovirusai – 24–52 proc. klinikinių atvejų [1]. Kiek rečiau šią ligą sąlygoja koronavirusai, gripo virusas, respiracinis sincitinis virusas ir paragripo virusas. Pastebėta, kad skirtingais metų laikais nustatomi skirtingi virusai: rinovirusai ir paragripo virusai dažniausiai cirkuliuoja rudenį ir vėlyvą pavasarį, o respiracinis sincitinis virusas ir koronavirusai – žiemą ir pavasarį [2-4].
Podagra – tai sutrikusio šlapimo rūgšties metabolizmo liga, kurią sukelia šlapimo rūgšties mononatrio uratinių (MNU) kristalų – uratų – kaupimasis audiniuose. Tai dažniausia artrito forma tarp vyrų. Pagrindinis biocheminis podagros požymis – hiperurikemija (padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujo plazmoje), kuri lemia MNU kristalų atsidėjimą sąnariuose ir minkštuosiuose audiniuose. Liga pasireiškia ūmaus monoartrito priepuoliais, dažniausiai apatinėse galūnėse, vėliau, jei negydoma, – gali progresuoti iki lėtinio poliartrito su gausiais MNU kristalų atsidėjimo audiniuose požymiais, vadinamaisiais tofusais.
Šįkart mūsų rubrikos „Sveikatos interviu“ svečias – nuo pavasario Kauno „Stumbro“ futbolo komandą treniruojantis, vienas iš klubo naujųjų savininkų portugalas Mariano Barreto. Jis jau parodė, ką sugeba – komandos žaidimas ėmė pastebimai tobulėti, šalies A lygoje „Stumbras“ pakilo į aukštesnę vietą, bet tai – tik užsibrėžtų planų „pumpurėliai“! Trenerio ambicijos yra kur kas didesnės – tapti lygos lyderiais, o pasaulio futbolo komandoms parengti puikią jaunimo pamainą... Žaidėjai didžiuojasi vadovo profesionalumu, visai komandai jis – didelis autoritetas. Klausiu pono Mariano, kuo jį patraukė futbolas ir kas nutiko, kad išskirtiniais gebėjimais futbolo aikštėje nuo jaunų dienų pasižymėjęs sportininkas buvo priverstas futbolininko karjerą pasukti kiek kita linkme – imtis trenerio veiklos. Turbūt jau nuspėjote atsakymą, kad didžiausią vaidmenį čia suvaidino neišvengiamas sportininkų palydovas – traumos...
Sankt Peterburge imperatoriškojoje Pavlovsko rūmų vaistinėje jų šeimininkei, caro Pavlo I našlei Marijai Fiodorovnai kas trečią dieną, o kartais ir dažniau buvo gaminami vaistai. Negalima sakyti, kad imperatorė sunkiai sirgo, ji tiesiog buvo apsupta jos savijauta besirūpinančių gydytojų, kurie nurodydavo vaistininkui kaskart pagaminti vis šviežių laisvinamųjų, migdomųjų, įvairių tepalų ir klizmavimo skysčių. Priklausomai nuo dozės vaistai gali virsti nuodais, todėl jų gamyba buvo akylai kontroliuojama. Kiekvieną gautą receptą vaistininkas detaliai perrašydavo į receptų knygą, nurodydamas ne tik vaisto sudedamąsias dalis ir jų kiekius, bet ir pažymėdamas, kaip juos vartoti, koks gydytojas išrašė vaistą, ir parašydamas, kad šie vaistai skirti imperatorei Marijai „Pour S M. I. L‘ Imperatrice“ (Pour sa majeste L Imperatrice). Remiantis tuo, kokie vaistai buvo užregistruoti jos didenybės Marijos Fiodorovnos receptų knygoje 1807–1808 m., galima daryti prielaidas, kokiomis ligomis tuo metu sirgo imperatoriaus našlė. Informaciją, gautą iš receptų knygos, papildė ir gydytojo Josefo Franko atsiminimai. Jis tuo metu dirbo Vilniaus universiteto medicinos profesoriumi, o jo tėvas, įžymus gydytojas, profesorius Pėteris Frankas buvo caro Aleksandro I šeimos gydytoju. Taigi šie du ir kiti šaltiniai padėjo atskleisti, kokiomis ligomis, tikėtina, sirgo jos didenybė Marija Fiodorovna, ir tiksliai nusakyti, kokiais vaistais ji buvo gydoma 1807–1808 m.
Ji baigė farmaciją, dirbo vaistinėje, bet atėjo laikas viską palikti. Jos tvirto apsisprendimo nepajėgė pakeisti nei tėvai, nei draugai, nei vaistinės, kurioje ji dirbo, savininkas... Pati Inga Lienytė tvirtina, kad Dievas jai dovanojo gyvenimą, taip duodamas suprasti, kokiu keliu ji turinti žengti. Kalbamės su Šventosios Šeimos seserų kongregacijos vyresniąja seserimi Inga Bernadeta apie jos nuoseklų ėjimą į Dievą, apie meilę Kristui ir gyvenimą daug ko neturint, bet turint tai, kas svarbiausia...
 

© 2006 Visos teisės saugomos.