2016-ieji. Kokie jie buvo šalies farmacijai?

2016-12-21

Pateikiame išsamią medžiagą, kuo šalies farmacijos specialistai gyveno 2016-aisiais: kokie svarbiausi teisės aktai farmacijos srityje buvo priimti, kokios naujovės įdiegtos, kokias farmacijai aktualias problemas sprendė sveikatos politikai, vaistininkai, medikai ir visuomenė...

 

Sausis

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pakeitė teisės aktą, kuris ribojo lygiagretų vaistų importą ir rekomendavo panaikinti draudimą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įrašyti lygiagrečiai importuojamus vaistus, jeigu jie nėra 4–10 proc. pigesni, nei vežami tiesiai iš gamintojo.

 

xxx

 

Nuo 2016 metų įsigaliojo minimalūs reikalavimai vaistinių plotui (60 kv. m). Kilus diskusijoms, ar nevertėtų atsisakyti reikalavimo minimaliam vaistinių plotui, SAM specialistai atsakė, jog vaistinių Lietuvoje yra ir taip daug.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, Lietuvoje iki 2015 metų gruodžio 31 dienos veikė 1387 vaistinės. Apie 1000 vaistinių priklausė didiesiems vaistinių tinklams.

 

Vasaris

 

Didžiausios pasaulinės vaistų gamybos, medicinos diagnostikos ir biotechnologijų kompanijos bei sveikatos organizacijos Davose priėmė deklaraciją kovai su sparčiai didėjančiu bakterijų atsparumu antibiotikams. Šiame renginyje dalyvavo ir atstovai iš Lietuvos. Pasak EFPIA Lietuvoje atstovaujančios Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos IFPA valdybos pirmininkės Jūros Smilgaitės, kompanijos ir organizacijos bendradarbiaus, ieškant inovatyvių vaistų, vakcinų ar kitų gydymo būdų. Siekiant atrasti supermikrobų sukeliamų infekcijų gydymui tinkamus vaistus, sutarta ir dėl būtinumo šioje srityje dirbantiems mokslininkams skirti nenutrūkstamą finansinę paramą.

 

xxx

 

Rygoje vyko Baltijos asamblėja, kurioje pristatytas bendras trijų Baltijos šalių vaistų pirkimas. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų teigimu, kooperuojantis galima sumažinti medikamentų kainas, nepaisant to, kad 2015 metais vykęs pirmasis toks bandymas buvo nesėkmingas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai partnerystės susitarimą dėl bendro vaistų ir medicinos prietaisų pirkimo bei centralizuotai įsigytų vaistų ir medicinos prietaisų skolinimo pasirašė dar 2012 metų pavasarį.

Pernai vakcinoms įsigyti buvo vykdomas vienas pirkimas. Deja, jis buvo nesėkmingas. Pasiūlyta kaina buvo didesnė nei kad perkama atskirai. Pradėtas  bendradarbiavimas su Baltijos šalimis, bet bus ieškoma partnerių ir kitose šalyse.


Kovas

 

Valstybinė ligonių kasa pristatė senjorams skirtą socialinę akciją. Specialistų teigimu, jei senjorai rinktųsi pigesnius vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga, pavyktų sutaupyti 27 mln. eurų. Socialinei akcijai „Būk protingas, nepermokėk už vaistus“ numatyta išleisti kelias dešimtis tūkstančių eurų. VLK specialistų atlikta 2015 metų kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė parodė, kad pernai pacientai, įsigydami kompensuojamųjų vaistų, iš viso sumokėjo 54 mln. eurų priemokų. Vadinasi, jie sumokėjo penktadalį visų kompensuojamųjų vaistų pardavimo kainos. Jei pacientai būtų pasirinkę pigesnius vaistus, kurių, pasak VLK specialistų, šalyje netrūksta, priemokų suma būtų dvigubai mažesnė ir būtų apie 27 mln. eurų.

xxx

Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) vadovas Rolandas Černiauskas pranešė turįs pasiūlymą, kaip sumažinti vaistų kainas. Pasak jo, daugėja prašymų centralizuotai pirkti ne tik vaistus, endoprotezus, bet ir medicinines priemones.

Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad keturiose didžiausiose šalies ligoninėse Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pradės vykdyti pilotinį projektą „Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių konsoliduoti pirkimai per Centrinę perkančiąją organizaciją CPO LT“.

Viliamasi, kad pirmasis konsoliduotas vaistų pirkimas paragins ir kitas šalies gydymo įstaigas aktyviau naudotis šia galimybe mažinti įsigyjamų medikamentų kainas, taupyti biudžeto bei pacientų lėšas.

 

Balandis

 

Seimo Sveikatos reikalų komitete kilo diskusijos dėl vakcinos nuo pavojingos meningokokinės infekcijos kompensavimo. Tam, Valstybinės ligonių kasos duomenimis, kasmet prireiktų papildomų 8 mln. eurų. Medikai pasiūlė apsvarstyti galimybes vakcinoms taikyti vaistų kompensavimo lygmenis. Kadangi sveikatos priežiūros įstaigos vakcinas kol kas perka individuliai, kainos yra didesnės, o įstaigų įkainiai, skiepijant vaikus, yra skirtingi. Todėl buvo pasiūlyta organizuoti centralizuotus pirkimus.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2016 Nr. 8–9

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.