Virškinamojo trakto bei makšties mikrofloros išsaugojimas

2017-11-09

Mus supančioje aplinkoje yra daugybė skirtingų bakterijų rūšių, kurias galime suskirstyti pagal tai, kaip jos reaguoja su žmogaus organizmu. Patogeniniai mikroorganizmai yra tie, kurie sukelia įvairias infekcines ligas, sąlyginiai patogenai, esant nepakankamai ar nusilpusiai organizmo apsauginei sistemai, taip pat gali sukelti ligas. Tuo tarpu simbiotinės bakterijos yra tie mikroorganizmai, kurie gyvena mūsų organizme, yra naudingi bei svarbūs įvairių funkcijų atlikimui bei ligų profilaktikai, todėl svarbu stengtis užtikrinti normalią organizmo mikroflorą bei ją stiprinti.

 

Žmogaus mikroflora

Nustatyta, kad žmogaus organizme esantys mikroorganizmai sveria maždaug 1,5 kg. Jie gyvena ant išorinių paviršių, tokių kaip oda, akių junginė bei vidinėse terpėse, tarp jų burnos ertmėje, virškinamajame trakte, kvėpavimo takuose, gimdoje bei makštyje. Žmogaus organizmo atskirų sistemų mikroflora yra nevienoda, taip pat ji yra skirtinga ir kiekvienam individui [2]. Tai lemia daugelis veiksnių, tarp kurių svarbu paminėti mitybą, genetinius veiksnius, ankstyvą sąlytį su mikrobais bei skirtingas aplinkos sąlygas. Sveiko žmogaus organizme yra randama apie 1000 skirtingų bakterijų rūšių, kurios svarbios metabolinių funkcijų vykdymui, apsaugai nuo patogeninių organizmų, mūsų imuninės sistemos budrumui išlaikyti [1]. Kalbant apie virškinamojo trakto mikrobiotą, svarbu paminėti, jog ji padeda užtikrinti normalų virškinimą. Mikroorganizmai padeda mums suvirškinti bei pasisavinti medžiagas iš augalinės kilmės produktų bei skaidulų, kurių mes patys suvirškinti negalime, taip pat jie svarbūs vitaminų (B grupių ir K) gamybai. Tokiu būdu žmogaus organizmas yra papildomas trumpos grandinės riebalų rūgštimis, hemiceliulioze bei kitomis svarbiomis medžiagomis. Populiariausios gerosios žarnyno bakterijos yra laktobacilos bei bifidobakterijos.

Pastaruoju metu vis didesnis dėmesys skiriamas ir moters lytinių takų, ypač makšties mikrobiotai, bei jos įtakai moterų reprodukcinei sveikatai. Lytiniuose takuose gyvenantys mikroorganizmai yra svarbūs sėkmingam apvaisinimui, nėštumui, o gimdymo metu jie yra perduodami kūdikiui, todėl taip prisideda prie jo sveikatos užtikrinimo [2]. Makšties mikroflora skiriasi nuo virškinamojo trakto bei odos mikrobiomo, tačiau pagrindinė gerųjų bakterijų gentis taip pat yra laktobacilos. Sumažėjus gerųjų mikroorganizmų pusiausvyrai dėl tokių vietinių ar sisteminių veiksnių, kaip dirginimo, netinkamos higienos, streso, mitybos ar antibiotikų vartojimo, pakinta makšties pH, ji tampa labiau šarminė ir tada joje pradeda daugintis anaerobinės patogeninės bakterijos, kurios gali sukelti nemaloniais pojūčiais pasireiškiančią infekciją.

Taip pat svarbu suprasti, kaip siejasi žmogaus mikroflora ir smegenys bei kokią įtaką tai turi kitoms žmogaus organizmo sistemoms. Žinoma, jog egzistuoja žarnyno-smegenų ašis, kuri perneša impulsus abiem kryptimis, t. y. tarp centrinės nervų sistemos bei virškinamojo trakto [3]. Tai ryšys, kuris perduodamas keliais būdais: hormoniniu, nerviniu bei imunologiniu. Jis padeda išsaugoti žmogaus organizmo homeostazę. Žarnyno mikroorganizmai gamina neuroaktyvias molekules, tokias kaip acetilcholiną, katecholaminus, histaminą, melaniną, kurios veikia procesus smegenyse. Taip pat jie išskiria citokinus, kurie tiesiogiai veikia klajoklį nervą (nervus vagus), o pastarasis yra svarbus daugelio vidaus organų veiklai užtikrinti [3]. Todėl pakitus mikrofloros sudėčiai dėl ligos, vaistų, netinkamos mitybos ar kitų priežasčių, sumažėja išskiriamų neurotransmiterių kiekis ir tai gali sutrikdyti smegenų funkciją. Iš kitos pusės, lėtinis ar ūminis stresas, įtampa, alkis ar kitos problemos aktyvina hipotalamo-hipofizės-antinksčių ašį ir taip lemia pokyčius žarnyno mikrofloroje, jos pusiausvyros sutrikimus, o tai vėliau sukelia sisteminį poveikį kitoms organizmo sistemoms. Panašūs ryšiai sieja ir makšties mikroflorą bei centrinę nervų sistemą.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 6

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.