Ką būtina žinoti apie svarbiausius organizmo elektrolitus

2017-12-07

Kalis – pagrindinis viduląstelinis katijonas, ne veltui vadinamas svarbiausiu širdies ir kraujagyslių sistemos elektrolitu, kadangi yra būtinas efektyviai miokardo kontrakcijai, užtikrina normosistoliją bei saugo nuo aritmijų, dalyvauja palaikant normalų arterinį kraujospūdį, mažina trombozės riziką. Kalis ne mažiau svarbus ir kitoms organizmo sistemoms: dalyvauja susitraukiant griaučių skersaruožiams ir lygiesiems raumenims, plintant nerviniam impulsui.

 

Normali kalio koncentracija kraujyje suaugusiesiems – 3,5–5,2 mmol/l, tačiau siektina palaikyti didesnę nei 4 mmol/l. Sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) optimali kalio koncentracija kraujyje – 4,5–5 mmol/l. Remiantis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rekomendacijomis, suaugusiajam, kurio inkstų funkcija normali, reikia suvartoti 3500 mg, žindančioms moterims – 4000 mg kalio per parą [1]. Ekspertų nuomone, sergantiesiems ŠKL – 4000–6000 mg kalio per dieną [2]. Vis dėlto rekomendacijose nurodytos normos vis tebėra neįgyvendinta siekiamybė: Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas parodė, jog 90 proc. vyrų ir 95 proc. moterų suvartojamas paros kalio kiekis yra nepakankamas [3].

Hipokalemija – dažniausias elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, kuris nustatomas ~17 proc. sergančiųjų ŠKL, bei 40 proc. pacientų, nuolat vartojančių kilpinius ar tiazidinius diuretikus [4]. Hipokalemija didina aritmijų, staigiosios širdinės mirties riziką bei bendrąjį mirtingumą [5]. Esant ženkliam sergamumui ŠKL, svarbu įvertinti hipokalemijos rizikos veiksnius ir užkirsti kelią hipokalemijai išsivystyti arba laiku atpažinti klinikinius simptomus, diagnozuoti, skirti veiksmingą gydymą, išvengiant grėsmingų hipokalemijos komplikacijų.

 

Hipokalemijos priežastys

  • Padidėjęs kalio išskyrimas iš organizmo:
  • kilpinių ar tiazidinių diuretikų vartojimas;
  • kalio netekimas pro virškinamąjį traktą: vėmimas, viduriavimas, vartojant vidurių laisvinamuosius vaistus, žarnyno fistules;
  • pagausėjęs prakaitavimas;
  • endogeninių ar egzogeninių mineralkordikoidų perteklius: Kušingo sindromas, pirminis arba antrinis hiperaldosteronizmas, gydymas steroidais;
  • renino-angiotenzino-aldosterono sistemos aktyvinimas: dėl a. renalis stenozės sergant lėtiniu širdies nepakankamumu;
  • genetinės ligos: Bartter, Gitelman, Liddle sindromai.

 

Magnis – išvien su kaliu veikiantis mineralas

Magnis (Mg) – antras pagal svarbą širdies ir kraujagyslių sistemos elektrolitas, mažinantis miokardo dirglumą. Magnis veikia kaip kalcio kanalų blokatorius, todėl sukelia vazodilataciją ir palaiko normotenziją, o veikdamas simpatinės nervų sistemos presinapsinę membraną, mažina neuromediatorių adrenalino ir noradrenalino išskyrimą.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 7

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.