Siūloma naujoji prekybos vaistais tvarka. Ko daugiau – pliusų ar minusų?

2017-12-07

Virginija Grigaliūnienė

 

Rugsėjo pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė atitinkamoms valstybės institucijoms derinti siūlymus, kuriuose numatyta nauja prekybos vaistais tvarka. Kitaip sakant, naujieji siūlymai atspindi platesnes vaistų prekybos galimybes – kad vaistinės galėtų prekiauti internetu ir receptiniais vaistais (pagal elektroninius receptus), o kai kuriuos būtiniausius vaistus būtų galima įsigyti ne tik vaistinėse, bet ir mažmeninės prekybos vietose, degalinėse. Dar vienas siūlymas – kad savo vaistines galėtų steigtis ne tik ligoninės, bet ir kitos gydymo įstaigos, kuriose būtų galima išduoti vaistus pacientams, jeigu jie gydosi tos įstaigos dienos stacionare.

 

Gerina vaistų prieinamumą

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė, kad prekyba nereceptiniais vaistais parduotuvėse, degalinėse ir kitose prekybos vietose reikalinga tam, kad pagerėtų vaistų prieinamumas gyventojams. Prekyba vaistais ne vaistinėse esą bus licencijuojama – Valstybinį vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) įmones, kurios tuo užsiims, įrašys į atitinkamą sąrašą. Manoma, kad tokių prekybos vietų būtų apie 10 tūkst.

Pasak ministro, jei būtų pritarta siūlymams internetu leisti įsigyti ir receptinius vaistus (pagal elektroninį receptą), gyventojai galėtų rinktis, koks vaistų įsigijimo būdas jiems yra patogesnis: ar eiti vaistų į vaistinę, ar juos pirkti internetu. Na, o prekybos vietų, kuriose būtų prekiaujama nereceptiniais vaistais, plėtra, anot ministro, padidintų nereceptinių vaistų prieinamumą tais atvejais, kai netoliese nėra dirbančios vaistinės, o vaistų pacientui reikia nedelsiant. Tokiais atvejais esą galėtų padėti visą parą veikiančios parduotuvės arba degalinės, kurios, kaip žinia, dirba ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miesteliuose ar gyvenvietėse. Žinodami, kad reikalingiausių nereceptinių vaistų (pavyzdžiui, nuo skausmo, karščiavimo, slogos) galima įsigyti čia pat, gyventojai esą patirtų mažiau nepatogumų.

Kita vertus, atsižvelgdamas į kitų Europos šalių, kuriose leidžiama prekyba tam tikrais vaistais ne vaistinėse, patirtį, sveikatos apsaugos ministras patikino, kad turi būti nustatytos labai griežtos taisyklės, kokius vaistus galima pardavinėti ne vaistinėse. Kad tokių vaistų nebus daug, esą jau ir taip aišku. Taigi svarbiausias siūlomos naujovės tikslas, anot ministro, yra sudaryti sąlygas gyventojams įsigyti jiems būtinus vaistus tada, kai jų greitai reikia, patogiu ir saugiu būdu.

Saugumą esą užtikrins tokios veiklos licencijavimas – tuo užsiims Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Ji įmones, kurios vykdys prekybą nereceptiniais vaistais, įrašys į atitinkamą sąrašą ir griežtai kontroliuos, kad būtų prekiaujama tik saugiais ir efektyviais vaistiniais preparatais. Jei vaistų prekybą vykdanti įmonė padarys kokių nors pažeidimų, jai grės piniginė bauda ar net licencijos verstis tokia veikla atėmimas (išbraukimas iš sąrašo).

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė informavo, kad vaistų, kuriuos bus galima įsigyti ne vaistinėje, sąrašas „ilgas nebus“. Anot jos, tai bus vaistai nuo skausmo ir uždegimo, antiseptiniai vaistiniai preparatai, taip pat priemonės, skirtos burnos ertmės ir ryklės ligoms gydyti. Apie sudėtinius, receptinius vaistus ar tuos preparatus, kurių sudėtyje yra etanolio, esą negali būti nė kalbos – jie ir toliau bus parduodami tik vaistinėse.

Nebuvo pamirštas ir kitas dalykas – kaip patogiau aprūpinti vaistais pacientus, kurie gauna medicinos paslaugas poliklinikų ar kitų gydymo įstaigų dienos stacionaro skyriuose. Dėl to poliklinikoms ir kitoms gydymo įstaigoms siūloma leisti steigti savo vaistines (iki šiol vaistines galėjo steigti tik ligoninės savo stacionaro ligoniams aprūpinti reikiamais vaistais). Šiose vaistinėse būtų galima išduoti vaistus pacientams, jeigu medikamentai buvo skirti tos gydymo įstaigos dienos stacionaro ligoniams.

 

Siūlomos naujovės įsigaliotų kitų metų lapkritį

Kaip minėta, naujoji prekybos vaistais tvarka būtų licencijuojama, įmonių (ne vaistinių) prekybą nereceptiniais preparatais akylai stebėtų Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovai.

Kilo klausimų – kokie bus reikalavimai mažmeninės prekybos įmonėms, kad jos galėtų gauti licenciją prekybai tam tikrais vaistiniais preparatais; koks bus tokių vaistų sąrašas; kaip bus sprendžiamas farmacinės rūpybos paslaugų teikimo vaistus įsigyjantiems piliečiams klausimas ir t. t.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 7

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.