Skandalas dėl vaistų išdavimo. Įsiplieskusias aistras bando gesinti ir SAM, ir VVKT

2018-01-26

Virginija Grigaliūnienė

 

Lapkričio pradžioje ūmai įsiplieskė didžiulis „gaisras“ visuomenėje ir farmacijos rinkoje. Tokia situacija susidarė dėl to, kad nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojo Seimo palaimintos Viešojo administravimo ir Farmacijos įstatymų pataisos, leidžiančios vaistinėse lankytis slaptiesiems pirkėjams, kurie stebi, ar farmacijos specialistai nepažeidinėja teisės aktų, iš kurių bene svarbiausias – vaistinių preparatų išdavimo tvarka.

 

Farmacijos specialistai skaityti ir klausytis moka – minėtų įstatymo pataisų ėmė laikytis uoliai ir rūpestingai. Štai tada ir paaiškėjo vaistinių klientams itin nemalonių dalykų: neturi recepto – nenusipirksi nei vaistų nuo skausmo, nei vaistų nuo alergijos, nei vaistų nuo slogos! Kur matyta – net ir nesmarkiai sunegalavęs, kad įsigytum reikiamų gydomųjų priemonių, pirmiausia turi lėkti pas šeimos gydytoją, kuris išrašys receptą! O eilutė pas tokį gydytoją – savaitė ar dar ilgiau! Visuomenėje dėl to kilus nemenkam erzeliui, „ugniagesių“ vaidmens ėmėsi ir Sveikatos apsaugos ministerija su pačiu ministru Aurelijumi Veryga priešakyje, ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Būtent VVKT inicijavo atsakingų institucijų atstovų diskusiją prie apskrito stalo, kad nustatytų, kuri „detalė“ vaistų išdavimo grandinėje labiausiai „nusidėvėjusi“, kurią reikia nedelsiant „remontuoti“ arba pakeisti į naują, kad tas erzelis pagaliau nurimtų. Veiksmų ėmėsi ir sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, viešai patvirtinęs, jog pusę metų farmacijos specialistai nebus baudžiami, jei tam tikrais atvejais pacientui receptinį vaistą išduos be recepto.

 

Būtina užtikrinti, kad žmones pasiektų tik tie preparatai, kurie reikalingi

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gintautas Barcys minėtoje diskusijoje prie apskrito stalo ne kartą pabrėžė, jog VVKT pareiga – užtikrinti, kad žmogų pasiektų tik saugūs ir kokybiški vaistiniai preparatai. Ir kad informacija apie juos būtų tiksli ir teisinga.

Anot G. Barcio, visose Europos Sąjungos šalyse narėse yra taikomi tokie patys kriterijai, klasifikuojant vaistinius preparatus į nereceptinius ir receptinius. Šiuos kriterijus reglamentuoja ES teisės aktai:

Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (70 – 75 str.). Direktyvos 2001/83/EB pagrindinės nuostatos įtrauktos į LR Farmacijos įstatymą.

Europos Tarybos Europos vaistų ir sveikatos priežiūros kokybės direktorato rezoliucija dėl vaistų klasifikacijos (2007).

Europos komisijos (EK) gairės dėl žmonėms skirtų vaistinių preparatų klasifikacijos keitimo (2006).

„Būtent gamintojai rekomenduoja, ar vaistas turi būti receptinis, ar ne, o galutinis sprendimas priimamas registracijos metu, – teigė VVKT vadovas. – Tokie sprendimai yra priimami ne atsitiktinai, o rūpinantis žmonių sveikata, saugant juos nuo vaistų perdozavimo, netinkamo vaistų vartojimo ir galimų neigiamų pasekmių“.

Anot jo, dauguma receptinių vaistų turi ir nereceptinius analogus, tik mažesnėse pakuotėse ir su mažesniu veikliosios medžiagos kiekiu.

Išsiaiškinti, ar žmogui reikalingas vaistinis preparatas yra receptinis, ar nereceptinis, žmogus esą gali labai paprastai: tereikia užeiti į VVKT internetinėje svetainėje pateikiamą nuorodą. Į paieškos laukelį įvedus vaisto pavadinimą arba veikliąją medžiagą, iš karto pateikiama visa aktuali informacija. Pacientas, norėdamas sužinoti, ar vaistinis preparatas yra nereceptinis, tą gali matyti ir pagal pakuotės žymėjimą. Ant pakuotės turi būti parašyta, kad tai nereceptinis vaistinis preparatas.

 

Ministro išlygos nepatenkintiems pacientams

G. Barcio teigimu, kalbant apie atvejus, kai vaistininkas turi teisę receptinius vaistus pacientui parduoti be recepto, remiantis sveikatos apsaugos ministro A. Verygos pasirašytu įsakymu, vaistininkai nuo lapkričio 18 dienos gali pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir vartojantiems vaistus ilgą laiką, išduoti juos be recepto 30 dienų laikotarpiui. Tai reiškia, kad jeigu pacientas, nuolat vartojantis tam tikrus receptinius vaistus, nespėjo laiku apsilankyti pas gydytoją ir prasitęsti recepto, vaistininkai išimties tvarka jam gali parduoti vaistus tokiam laikotarpiui, per kurį būtų galima patekti pas gydytoją ir gauti receptą. Anksčiau tam tikrais atvejais pacientams be recepto receptinius vaistus buvo galima išduoti ne ilgesniam nei 7 dienų laikotarpiui.

 

Apie receptinius vaistus

Vaistai priskiriami receptiniams, kai atitinka nors vieną iš šių kriterijų: kai vartojami be gydytojo priežiūros (netgi laikantis nurodymų), gali kelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai; kai dažnai ir labai dideliu mastu vartojami netinkamai, todėl gali kelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai; kai jų sudėtyje yra medžiagų ar jų darinių, kurių veikimą ir (ar) nepageidaujamas reakcijas reikia tirti toliau; kai vaistai paprastai skiriami gydytojo vartoti parenteriniu būdu (t. y. leidžiami po oda, į raumenis, veną ir kitus organizmo audinius ar ertmes); kai dėl farmacinių savybių, naujumo arba visuomenės sveikatos interesais vartotini gydymui, kurį galima taikyti tik ligoninėje; kai vaistai skirti gydyti ligoms, kurios turi būti diagnozuojamos ligoninėje arba įstaigoje, turinčioje atitinkamą diagnostikos įrangą (nors jie gali būti vartojami ir pacientas gali būti stebimas kitomis sąlygomis); kai vaistai skirti ambulatoriniam gydymui, tačiau gali sukelti sunkių padarinių turinčią nepageidaujamą reakciją (dėl to šiuos vaistinius preparatus turi paskirti gydytojas, o pacientas, kol vartoja šiuos vaistinius preparatus, turi būti specialiai gydytojo prižiūrimas).

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 9

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.