2017–ieji. Kokie jie buvo šalies farmacijai?

2018-01-26

Kaip gyvenome 2017–aisiais metais? Kokie svarbiausi teisės aktai farmacijos sektoriuje buvo priimti, kokios naujovės įdiegtos, kokias farmacijai aktualias problemas sprendė sveikatos politikai, vaistininkai ir visuomenė...

Sausis

 

Keturios šalies ligoninės – Kauno klinikos, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos – paskelbė vaistų viešąjį konsoliduotą pirkimą. Buvo sutaupyti 76 278 eurai, arba 38,54 proc., numatytų pirkimui skirti biudžeto lėšų. Kaip pasidžiaugė tuometis CPO LT direktorius Rolandas Černiauskas, vaistų viešojo pirkimo centralizavimas, jo perkėlimas į elektroninę erdvę buvo esminis žingsnis mažinant korupciją bei monopolį vaistų rinkoje, skaidrinant patį pirkimo procesą. Tačiau ne mažiau svarbus uždavinys esą yra ir realus kainų mažėjimas.

Kaip žinia, centralizuoti viešieji vaistų pirkimai elektroninėje erdvėje per CPO LTkatalogą vyksta nuo 2013 metų. Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), Valstybinės ligonių kasos (VLK) bei šalies gydymo įstaigoms pateikus vaistų poreikį, CPO LT sukūrė modulį, kuriame yra 1527 vaistai. Galimybę pirkti vaistus vos per 2–3 darbo dienas (atsisakius didžiulės biurokratinės naštos, neišvengiamos vykdant viešuosius pirkimus patiems), gydymo įstaigos vertina kaip efektyvų būdą skaidriai ir greitai įsigyti vaistus.

2014–2016 metais vidutiniškai įvykdyta 2500 pirkimų (kasmet), per šį laikotarpį perkančiosios organizacijos įsigijo vaistų už 188 mln. 793 tūkst. 576 eurus.

 

xxx

Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai nurodė per jo vadovavimo laikotarpį sutvarkyti konkurencines sąlygas ir užkirsti galimybes neskaidriems sandoriams, perkant vaistus, taip sudarant galimybes mažėti jų kainoms. Kaip žinia, Konkurencijos tarybos (KT) ir Valstybės kontrolės (VK) tyrimai byloja apie korupcijos ir neteisėto lobizmo apraiškas kompensuojamųjų vaistų rinkoje. O juk dėl neskaidrios kainodaros ir vaistų kompensavimo tvarkos už daugumą kompensuojamųjų vaistų tiek valstybė, tiek žmonės gerokai permoka. Pacientai priversti gydytis brangiais, tačiau neinovatyviais vaistais, nes sukurta tokia tvarka, jog pigesni ir efektyvūs vaistai į Lietuvos rinką, kaip ir į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, tiesiog neįleidžiami.

Prezidentės teigimu, galimybių sumažinti vaistų kainas yra, reikia tik politinės valios: atnaujinti ir išskaidrinti vaistų komisijos, Farmacijos departamento ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo sudėtį bei veiklą. Kai kurie veikėjai šiose už vaistų politiką atsakingose institucijose esą nesikeičia dešimtmečiais.
„Būtina nedelsiant įgyvendinti Konkurencijos tarybos ir Valstybės kontrolės rekomendacijas ir užtikrinti skaidrią vaistų kainodarą bei sąžiningą konkurenciją vaistų rinkoje, – tvirtino šalies vadovė. – Vaistų rinkos išskaidrinimas ir kainų mažinimas yra pasitikėjimo testas naujajam sveikatos apsaugos ministrui, nes tai yra tiesioginė jo atsakomybė“.

Ministras A. Veryga pažadėjo darbus pradėti nuo to, kad peržiūrės Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybos sudėtį bei išsiaiškins, kas ministerijoje yra atsakingas už vaistų politiką ir jos formavimą. Ministras pripažino, kad pokyčiai į gerą pusę kol kas nevyksta.

 

xxx

Valstybės kontrolės (VK) auditas atskleidė, jog pasiekti geresnį generinių vaistų prieinamumą Lietuvoje vis dar yra pakankamai sunku, nes nėra suformuota aiški šių vaistų vartojimo politika, o vartotojams trūksta informacijos ne tik apie generinius vaistus, bet ir apskritai stokojama galimybių vaistinėse rinktis mažiau kainuojančius vaistus.

Kita problema: Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis dengiamos vadinamosios bazinės kainos apskaičiuojamos pagal vaistų gamintojų viešai deklaruojamas, o ne faktines kainas. Toks būdas, anot Konkurencijos tarnybos specialistų, suteikia gamintojams galimybę manipuliuoti kompensuojamųjų vaistų sistema, išlaikant aukštesnes deklaruojamas vaistų kainas.

Vasaris

 

Seimo Sveikatos reikalų komitetas surengė susitikimą su farmacijos įmonių bei jų asociacijų atstovais. Pagrindinis susitikimo tikslas – išklausyti susirinkusiųjų nuomones bei pastebėjimus.

Anot susitikime dalyvavusio Vaistų gamintojų asociacijos vadovo Alberto Bertulio, asociacija paruošė siūlymus dėl vaistų kainodaros bei priemones, kurios galėtų padėti sumažinti vaistų kainas.

„Turime siūlymų, apimančių ir edukacinius dalykus, kuriuos, rinkdamiesi vaistus, turėtų žinoti pacientai“, – informavo A. Bertulis.

Lietuvos vaistinių asociacijos vadovės Elenos Kvedarienės teigimu, svarbiausia, kad būtų atkreiptas dėmesys į farmacinę rūpybą. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, šiuo klausimu esą labai atsiliekama.

„Vaistininkai galėtų vykdyti profilaktinius patikrinimus, – svarstė E. Kvedarienė. – Kaip rodo kitų šalių patirtis, žmonės noriai naudojasi tokiomis paslaugomis, nes vaistinės jiems yra arčiau namų. Pas mus nuolat akcentuojama, kad žmonės profilaktiškai sveikatos nesitikrina, nes gydymo įstaigose yra eilės. Mes galėtume šiek tiek padėti. Juk pagal visas direktyvas vaistininkai yra sveikatos priežiūros sistemos dalis. Tiesa, šio fakto Lietuvoje taip pat nenorima pripažinti. Šiuo metu aštuoniolikoje ES valstybių vaistininkai vykdo Diabeto programą“.

Ji patikino, kad tikrai vaistinėse nesiekiama gydyti žmonių. Atliekant tyrimus, esą galima padėti ligą išaiškinti kaip įmanoma anksčiau ir nusiųsti žmones į gydymo įstaigas. Kitų šalių patirtis, anot jos, rodo, kad tokia sistema veikia puikiai. Taip pat vaistinėse esą būtų galima teikti ir vakcinavimo paslaugas.

Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas prof. Eduardas Tarasevičius akcentavo, jog pagrindinis klausimas – vaistų politikos programa. Ji priimta prieš keturiolika metų, tačiau nė viena Vyriausybė jos taip ir nesiėmė įgyvendinti. Ši programa – tai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacija, kad visos šalys privalo turėti dešimties ar penkiolikos metų vaistų politikos programą, kad būtų užtikrinamas darbų tęstinumas ir kas kelerius metus nereikėtų vėl iš naujo imtis svarstyti tų pačių kausimų.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2017 Nr. 9

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.