Osteoartritas. Gydome ligą ar tik malšiname simptomus?

2018-03-30

Osteoartritas yra viena dažniausių lėtinių sąnarių ligų. Visame pasaulyje ja serga apie 11 proc. suaugusiųjų (Lietuvoje šios ligos sukeltus negalavimus patiria maždaug 25 proc. vyresnio amžiaus gyventojų). Neretai skausmą sukeliantis ir kasdienį aktyvumą mažinantis osteoartritas tampa pagrindine vyresniojo amžiaus pacientų neįgalumo priežastimi. Kokios galimybės sulėtinti šios ligos progresavimą ir kartu sumažinti sąnarių skausmą, kalbamės su LSMU FF Farmakognozijos katedros profesore dr. Nijole Savickiene.

 

Kas tai yra osteoartritas? Kuo ši liga išsiskiria iš kitų patologijų?

Osteoartritas yra lėtinė, progresuojanti sąnarių liga, pasireiškianti degeneraciniais sąnarinių kremzlių pokyčiais bei vietine kaulinio audinio proliferacija. Taigi, liga tiesiogiai susijusi su sąnario struktūros ir funkcijos pokyčiais. Osteoartritui progresuojant ỹra sąnario struktūra. Ỹra ne tik ląstelės chondrocitai, kurie gamina tarpląstelinį kremzlės užpildą (matricą) ir yra „atsakingi“ už kremzlės elastingumą bei tamprumą, suỹra tarpląstelinė struktūra.

Visi sąnariai sudaryti iš chondrocitų ir tarpląstelinės medžiagos. Sąnarinę ertmę tarp abiejų kremzle dengtų sąnarinių kaulų galų užpildo drebučių konsistencijos, lipnus sąnarių skystis (sinovija). Sinovija sutepa kremzles, fizinio krūvio metu slopina sąnariui tenkančią jėgą. Per sąnarinį skystį – sinoviją vyksta ir kremzlės mityba. Sąnarių skystyje gausu hialurono rūgšties, kurią gamina sąnario kapsulės tepalinio sluoksnio ląstelės – sinoviocitai.

Yra dvi – ląstelinė ir tarpląstelinė kremzlės struktūros. Chondrocitai – ląstelinė kremzlės dalis. Tarpląstelinį kremzlės užpildą sudaro kolagenai bei proteoglikanai – kremzlės matrica. Dominuojantis kolagenas kremzlės matricoje yra II tipo kolagenas. Pagrindinė chondrocitų paskirtis kremzlėje yra reaguoti į tiesioginius biomechaninius pokyčius.

 

Kokie svarbiausi šios ligos rizikos veiksniai bei klinikiniai simptomai?

Senstant keičiasi biocheminių procesų pobūdis visame organizme, taigi ir kremzlėje. Kremzlės paviršius minkštėja, o tarpląstelinis chondrocitų užpildas praranda tamprumą. Pažeistoje kremzlėje vyksta chondrocitų apoptozė. Natūralu, kad liga veikia bet kurio sąnario struktūrą.

Klinikiniai osteoartrito simptomai yra skausmas ne tik judant, bet ir ramybės metu, sąstingis, ypač ryte, atsibudus, kai atrodo, jog sąnariai tarsi sumedėję, nejudrūs, patinę, iš dalies ar visiškai sutrikusi sąnario funkcija. Praktiškai sąnarys, kuris yra „atsakingas“ už judesius, praranda savo paskirtį.

Osteoartritas veikia visus sąnarius, bet klinikiniuose tyrimuose daugiausia buvo tiriami kelio, klubų sąnariai ir būtent jie pažymimi nustatant indikacijas.

Susirgus šia liga gyvenimo kokybė visiškai keičiasi: apribojamos bendros funkcijos, erdvė. Sunku įsivaizduoti, kaip jaučiasi žmogus, kurio ligai progresuojant tenka gyventi lovos režimu...

 

Be chirurginio gydymo, kuris paprastai taikomas esant sunkiai osteoartrito formai, yra skiriamas ir medikamentinis gydymas. Kokius išskirtumėte tokio gydymo ypatumus?

Susirgus šia liga delsti nereikėtų. Chirurginė intervencija – papildomas stresorius, todėl jos poveikis ne visada yra efektyvus. Tačiau ir medikamentinio gydymo galimybės yra ribotos. Svarbiausias gydymo tikslas – sumažinti šios ligos sukeliamą skausmą. Bet jeigu vaistai nekeičia sąnario struktūros, nekeis ir jo funkcijos. Išgėrus nesteroidinio vaisto nuo uždegimo (NVNU), būklė palengvės, skausmas sumažės, bet tokia pagalba – trumpalaikė. NVNU veikia sistemiškai, bet nemodifikuoja sąnario struktūros.

Pirmaeilis vaistas osteoartritui gydyti yra analgetikas (paracetamolis), kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, selektyvieji COX-2 inhibitoriai. Vietinio poveikio vaistai – tepalai ir vidusąnarinės injekcijos (pavyzdžiui, gliukokortikoidai, hialurono rūgštis). Kraštutinė terapinė priemonė yra narkotiniai analgetikai, kai nepadeda prieš tai minėtų grupių vaistai. 

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 2

 

© 2006 Visos teisės saugomos.