Žydrūnė Paužienė: „Įstojusi į farmaciją, verkiau gerą pusdienį!“

2018-03-30

Kaip manote, iš džiaugsmo Žydrūnė ašaras liejo, ar iš nevilties? Neatspėsite, nes trumpai – „Taip“ arba „Ne“ – į šį klausimą atsakyti neįmanoma. Žydrūnės Metelionytės-Paužienės mama Elvyra Metelionienė – ne tik Kaune garsi farmacininkė, todėl vaistinėje nuo mažų dienų daug laiko praleidusi dukra tarsi pratęsė gražią giminės tradiciją. Vis dėlto Žydrūnė gana greitai įsitikino, kad vaistinėje jai – ne vieta… Energinga moteris netrukus save atrado kitoje veiklos srityje, kurioje farmacijos žinios pravertė kuo puikiausiai…

 

Žydrūne, jūsų profesijos paieškų kelias – vingiuotas ir duobėtas… Papasakokite, kaip sekėsi juo žingsniuoti...

Gimiau ir augau Kaune, Žaliakalnyje, tik vėliau atsikraustėme į kitą Kauno rajoną, o kai mokiausi septintoje klasėje, su tėvais apsigyvenome Garliavoje. Kadangi mama dirbo vaistinėje, čia ir aš praleisdavau daug laiko. Be to, giminėje yra daugiau provizorių, netrūksta ir gydytojų, todėl tėvai net neįsivaizdavo kito mano pasirinkimo – tik farmacija. Tam jie mane ir ruošė – lankiau korepetitorius, intensyviai gilinausi į chemijos žinias, kad kuo geriau išlaikyčiau valstybinį chemijos egzaminą… Kadangi pagal Zodiaką esu Liūtas, kaip žinia, tokiems nelabai kas pavadovaus (juokiasi – V. G.). Atvirai prisipažinsiu – farmacijos studijos manęs netraukė, todėl specialiai labai atsainiai parašiau chemijos egzamino atsakymus, mintyse tikėdamasi, kad bus žemi balai ir į šią studijų programą neįstosiu. Bet galbūt įstosiu ten, kur labai norėjau – į teisę!

 

Taip ir atsitiko? Tėvai dukrelei už tai turbūt nepadėkojo…

Tėvai, be abejo, supyko, buvo labai nepatenkinti. Bet jau nieko negalėjo pakeisti. O aš džiūgavau iš laimės, nes pakvietė studijuoti M. Romerio universitete teisę! Beje, vidurinę mokyklą baigiau teturėdama 17 metų, nes buvau gabi, ir mokytis tėvai išleido nuo šešerių metų.

 

Studijuodama spėjote ir ištekėti, ir vaikelio susilaukti?

Taip, studijų metais susituokiau su vyru Tautvydu, susilaukėme pirmagimės dukters Gabijos. Nors nebuvo lengva, bet vienu metu ir studijas sėkmingai tęsiau, ir dukrą auginau, ir gavau teisininko diplomą. Tiesa, padirbėjau pagal įgytą teisininko specialybę gal tik… dvi valandas! Pamenu, mane savo padėjėja sutiko priimti dirbti advokatė. Pamačiau stirtą bylų, dokumentų, popierių – oi, ne, toks darbas ne man! Iškentėjau kontoroje porą valandų ir atsiprašiau, kad galbūt nuvyliau, kad daugiau į darbą neateisiu (juokiasi – V. G.).

 

Ir kas toliau?

Nepatikėsite – mano vyras Tautvydas be galo norėjo, kad aš vis dėlto pasekčiau mamos pėdomis ir baigčiau farmacijos studijas. Jam taip patrauklu buvo vaistinės aura, balti chalatai, vaistais dvelkianti aplinka, o ir mylima uošvė provizorė... Tėvai, kaip jau minėjau, neįkalbėjo man farmacijos, o vyrui – pavyko! Tais pačiais metais įstojau į Kauno kolegiją. Norite, tikėkite, norite, ne, bet įstojusi į farmaciją verkiau gerą pusdienį! Jaučiausi taip dėl to, jog abejojau savo pasirinkimu. Vis dėlto nusprendžiau nesiblaškyti…

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 2

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.