Prekyba vaistais ne tik vaistinėse. Valdžiai – privalumas, farmacininkams ir gyventojams – didelis pavojus?

2018-04-24

Virginija Grigaliūnienė

 

Vasario pabaigoje Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateiktam Farmacijos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma įteisinti galimybę nereceptinius vaistus pardavinėti ne tik vaistinėse, bet ir prekybos centruose, degalinėse. Numatyta ir daugiau naujovių – leisti šalies vaistinėms prekiauti internetu receptiniais vaistais pagal elektroninius receptus bei dienos stacionaro paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms steigti vaistines.

Bene labiausiai vaistinių tinklus ir šalies farmacijos specialistų bendruomenę palietė pirmasis siūlymas – vaistų prekybos vietų išplėtojimas. Farmacininkai rėžia be užuolankų: jų įsitikinimu, toks sprendimas rodo, kad valstybei nerūpi nei šalies piliečių sveikata, nei vaistų saugumas.

 

Nereceptinių vaistų – į degalinę!

Kaip informavo sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė–Šriubėnė, Farmacijos įstatymo pakeitimo projektu, be kita ko, siekiama įteisinti galimybę nereceptinius vaistus parduoti ne tik vaistinėse, bet ir kitur, pavyzdžiui, prekybos centruose, kitose mažmeninės prekybos vietose, ir tokiai prekybai numatyti tam tikrus reikalavimus.

„Tuo tikslu siūloma nustatyti, kad prekybos įmonių, kurios norės prekiauti nereceptiniais vaistais, veikla būtų licencijuojama ir kad jos galėtų parduoti tik tokius vaistus, kurie įrašyti į specialų sąrašą, kuris būtų sudarytas, siekiant tinkamai reglamentuoti tokią prekybą“, – akcentavo L. Bušinskaitė–Šriubėnė.

Taip, anot jos, siekiama sudaryti gyventojams palankesnes sąlygas įsigyti reikiamų vaistų ir sudaryti daugiau galimybių pasirinkti, kaip jie tą norėtų padaryti.

Alternatyvių prekybos vietų atsiradimas esą sudarytų daugiau galimybių pacientams rinktis, kaip jiems patogiau įsigyti vaistų tais atvejais, kai nėra arti dirbančios vaistinės, tačiau šių vaistų pacientui reikia nedelsiant.

„Pavyzdžiui, naktį prireikia vaistų nuo skausmo, – pateikė pavyzdį ministro patarėja. – Tikėtina, kad jais norės prekiauti visą parą dirbančios parduotuvės ar kitos mažmeninės prekybos vietos, esančios ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesnėse gyvenvietėse, kuriose žmonės bet kada gautų jiems reikalingą vaistą“.

Anot L. Bušinskaitės–Šriubėnės, įvertinus tai, kad vaistai yra ypatinga prekė, kurios neteisingas vartojimas gali pakenkti sveikatai, „svarbu ne tik sudaryti sąlygas patogiau įsigyti reikiamų vaistų, bet ir užtikrinti, kad pacientas mažmeninėje vaistų prekybos įmonėje įsigytus vaistus vartotų racionaliai bei saugiai“. 

 

Farmacijos specialistai – prieš vaistus degalinėse ir prekybos centruose

Tuo tarpu Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Lina Ganatauskienė sąjungos narių vardu išplatino pareiškimą, kuriame išdėstė, kodėl farmacijos specialistai nepritaria tokiam sveikatos politikų žingsniui.

„Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlytos Farmacijos įstatymo pataisos, kuriomis ruošiamasi įteisinti vaistų pardavimą prekybos centruose, šalia alkoholio, degalinėse ir kioskuose ar dar bet kur, mums, farmacijos specialistams, dar kartą parodo, kad valstybės tarnautojams nerūpi žmonių sveikata ir jos saugumas“, – akcentuojame minėtame pareiškime.

Esą jei vyksta tokie dalykai, gal jau laikas būtų peržiūrėti studijų programas, pagal kurias ruošiami farmacijos specialistai universitetuose?

„Juk mokoma, kad vaistai nėra paprasta prekė, – stebimasi minėtame pareiškime. – Tuo tarpu nuolat girdime, kad ,,paprastus vaistukus“ bus galima įsigyti bet kurioje prekybos vietoje. Yra vaistai, kuriuos galima išduoti arba tik pagal gydytojo receptą, arba nereceptinius, tačiau su vaistininko konsultacija, tai yra suteikiant farmacinę paslaugą. Paprastų vaistų nėra, visi jie turi šalutinį poveikį, nepageidaujamas reakcijas; įsigyti vaistai gali reaguoti ne tik su jau vartojamais kitais vaistais, bet ir su maistu bei gėrimais. Todėl mus, kaip farmacijos specialistus, stebina atsakingų valstybės institucijų atstovų požiūris, jog nieko čia tokio, jei bus leidžiama prekiauti ,,paprastais vaistais“ bet kur“.

Anot L. Ganatauskienės, aiškinamajame rašte, kuris lydi Farmacijos įstatymo pataisų projektą, nėra nurodytos galimos grėsmės neteisingai vartojant ar perdozavus vaistų, nors Farmacijos įstatyme teigiama, kad piktnaudžiavimas vaistiniu preparatu – tai nuolatinis ar pavienis sąmoningas nesaikingas vaistinio preparato vartojimas, lemiantis fizinį arba psichologinį žalingą poveikį.

„Kas gali paneigti, kad neturintis pakankamai žinių apie sudėtinius nereceptinius vaistinius preparatus ir negavęs informacijos juos perkant gyventojas gali įsigyti kelis preparatus su ta pačia veikliąja medžiaga , o šalia jų – ir priešingo poveikio preparatų, – toliau dėstoma minėtame pareiškime. – Todėl mes, farmacijos specialistai, nesuprantame, kam reikalingos reformos, kurios skatins didesnius vaistų pardavimus, neracionalų jų vartojimą bei didins visuomenės apsinuodijimų vaistais grėsmes“.

Farmacijos specialistai, anot L. Ganatauskienės, nesupranta ir to, kam reikalinga remtis kitų šalių patirtimi, neįvertinus, su kokiomis skaudžiomis pasekmėmis tos šalys susidūrė ir jau atsisako vaistų prekybos parduotuvėse, degalinėse ir panašiose vietose praktikos.

„Labai keistai atrodo, kai farmacijos specialistų teikiama farmacinė paslauga yra griežtai kontroliuojama (vaistinėse lankosi slapti pirkėjai), tuo tarpu dalį vaistų nusprendžiama leisti įsigyti be jokios farmacinės paslaugos ir kontrolės, – valdžios ketinimais stebėjosi farmacijos specialistų lyderė. – Taigi kyla klausimas, kokia preke tampa vaistas degalinės operatoriaus rankose?“

Tokios valdžios iniciatyvos farmacijos specialistų bendruomenę esą skatina tik dar labiau burtis, būti vieningiems ir atstovauti savo profesinėms teisėms.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 3

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.