Kas metų metus „augino“ kainas vaistinėse? Atsakymų paieška užtruko...

2018-06-04

Virginija Grigaliūnienė

 

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai gegužės pradžioje pasidžiaugė, esą pernai priimtos naujovės, skirtos mažinti vaistų kainoms, pasiteisino. Tai, anot jų, patvirtino SAM atlikta vaistų kainų analizė. Vis dėlto mūsų tyrimas (lyginome 2014-ųjų metų pabaigą, t. y. laikotarpį prieš euro įvedimą ir šių metų gegužės pradžioje galiojusias vaistų ir kitų vaistinės prekių kainas) rodo ką kita: kainos vis dėlto augo! Negana to, kainų pokyčiams gyventojams naudinga linkme neturėjo įtakos net tai, kad nuo 2018 metų sausio buvo ženkliai – nuo 21 proc. iki 5 proc. – sumažintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams.

Pabandėme pasiaiškinti, kokia šiandien yra reali situacija – veikia sveikatos politikų priimtos priemonės, t. y. vaistai pinga, ar vis dėlto nėra viskas taip gerai, kaip atrodo žvelgiant iš Sveikatos apsaugos ministerijos varpinės...

 

Pokyčius pajuto tik vartojantieji kompensuojamuosius vaistus

Kaip pranešė SAM Ryšių su visuomene skyrius, lyginant 2017 metų ir 2018 metų pirmųjų ketvirčių vaistų kainas, matyti, kad vidutinė pacientų priemoka vienam receptui sumažėjo beveik 1 euru, o iš viso pacientai per pirmuosius tris šių metų mėnesius sumokėjo 2,7 mln. eurų mažiau nei praėjusiais metais per tą patį laikotarpį.

Kartu buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jei nebūtų įvesti griežtesni vaistų kainų reikalavimai, tikėtina, kad paciento priemokos būtų augusios apie 6 proc., nes panašus kainų augimas būdavo fiksuojamas visais ankstesniaisiais metais. Tuo tarpu įvedus „kainų lubas“, priemokas esą pavyko sumažinti net 18 proc.

„Kainų lubų“ reikalavimai, anot SAM atstovų, galioja tiems vaistams, kuriuos gamina trys ar daugiau gamintojų; šiems vaistams buvo įvestas reikalavimas sumažinti kainas iki tam tikros ribos.

„Nustatytą ribą viršijantys vaistai neįtraukiami į Kompensuojamųjų vaistų kainyną, – konstatuoja SAM atstovai, pabrėždami, jog nė vienos veikliosios medžiagos vaistai iš kainyno nebuvo išbraukti, o dauguma gamintojų jų kainas buvo priversti sumažinti.

Įtakos vaistų kainų mažėjimui esą turėjo ir Farmacijos įstatymo pakeitimas, kuriuo vadovaujantis vaistų kainos dabar yra perskaičiuojamos net keturis kartus per metus, o ne vieną kartą, kaip buvo anksčiau.

„Dėl dažnesnio kainų perskaičiavimo jau 2017 metais buvo sutaupyta apie 5 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, o 2018 metais – jau 8 mln. eurų, – akcentuoja SAM atstovai. – Šis ženklus PSDF lėšų sutaupymas leido pradėti kompensuoti naujus vaistus, kuriems iki tol ne vienerius metus vis pritrūkdavo lėšų“.

Sėkmingai įgyvendinus kainų mažinimo priemones, 2017 metais esą buvo pradėta kompensuoti 17 naujų vaistų – moterų ir vyrų nevaisingumui gydyti, miokardo infarktui, plaučių embolijai, prieširdžių virpėjimui, giliųjų venų trombozei, lėtiniam C hepatitui ir kitoms ligoms gydyti ir 6 naujas medicinos pagalbos priemones, skirtas epilepsijos priepuoliams mažinti, šlapimo nelaikymo problemoms spręsti.

Be to, 2018 metų pradžioje buvo priimti sprendimai kompensuoti 14 naujų vaistų proveržio skausmui sergant onkologinėmis ligomis mažinti, anafilaksiniam šokui malšinti, lėtinei limfocitinei leukemijai, Hodžkino limfomai, astmai, melanomai, kai nenustatyta BRAF teigiama mutacija, kiaušidžių ir (arba) kiaušintakių, plaučių ir krūties vėžiui ir kitoms ligoms gydyti.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 4

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.