SAM FD Farmakoekonomikos ir vaistų skyriaus vedėjas Tomas Alonderis: „Esminis žingsnis – pradedamos kontroliuoti pacientų priemokos už vaistus“

2018-06-04

Farmacijos specialistams skirtoje konferencijoje Kaune Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento Farmakoekonomikos ir vaistų skyriaus vedėjas Tomas Alonderis skaitė pranešimą apie vaistų kompensavimo sistemos pokyčius: apie paskutiniuosius teisės aktų pasikeitimus, kurie jau yra priimti; apie teisės aktus, kurie priimti, bet dar neįsigalioję, taip pat apie artimiausiu metu numatomus pokyčius, kurie dar svarstomi.

 

Apie išlaidas kompensuojamiesiems vaistams

Pranešėjas pirmiausia pateikė statistinę informaciją, kokias šiandien išlaidas patiria Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas (PSDF), kompensuodamas vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP).

„Šiais metais PSDF biudžeto išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms bus didesnės, nei buvo pernai, 2017-aisiais metais, ir tasai augimas – pakankamai ženklus, – kalbėjo T. Alonderis. – Pernai tam buvo skirta 235 mln. eurų, o šiais metais numatyta išleisti 250 mln. eurų“.

Palyginimui priminsime, jog PSDF biudžeto išlaidos šioms reikmėms nuolat augo nuo 2012-ųjų metų (184 mln. eurų), 2013-aisiais metais jos siekė 194 mln. eurų, 2014-aisiais metais – 200 mln. eurų ir t. t.

Anot pranešėjo, PSDF biudžeto išlaidų centralizuotai įsigyjamiems vaistams šiemet numatyta maždaug 25 mln. eurų suma, o bendrai su medicinos pagalbos priemonėmis – 53 mln. eurų.

Tokios išlaidos 2016 metais siekė kiek daugiau nei 45 mln. eurų, o dar ankstesniais metais, pavyzdžiui, 2014 ir 2015 metais – atitinkamai 39,64 mln. eurų ir 39,71 mln. eurų.

 

Apie priimtas vaistų politikos priemones ir gautus (ar planuojamus pasiekti) rezultatus

„Jau yra priimtos vaistų politikos gairės, t. y. numatytos pagrindinės priemonės, kur link farmacijos politika judės artimiausiais metais, – akcentavo pranešėjas. – Taip pat priimti teisės aktai, kurie, kaip žinia, įpareigojo Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę ligonių kasą kompensuojamųjų vaistų kainynus leisti kas ketvirtį“.

Kaip pabrėžė pranešėjas, vaistų politikos gairių patvirtinimo tikslas – pridėtinę terapinę naudą turinčiais vaistais gerinti ir stiprinti žmonių sveikatą, užtikrinti geresnį vaistų prieinamumą, racionalų valstybės biudžeto ir gyventojų lėšų naudojimą.

Anot T. Alonderio, įvertinus dviejų kas ketvirtį išleistų Kompensuojamųjų vaistų kainynų efektą (bazinių kainų pasikeitimus), buvo sutaupyta daugiau nei pustrečio mln. eurų. Ir toks ženklus valstybės lėšų sutaupymas esą buvo dėl to, kad minėti kainynai buvo leidžiami ne kasmet, kaip anksčiau, o kas ketvirtį.

Dar viena vaistų politikos kryptis – imamasi priemonių, kurios skatintų didinti konkurenciją, užtikrintų pasirinkimą pacientams. Šios priemonės yra labiau nukreiptos į valstybės išlaidų mažinimą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų mažinimą, o kartu ir į pacientų priemokų už vaistus mažinimą, vaistų prieinamumo gerinimą.

Pirmieji žingsniai, anot pranešėjo, šia linkme jau padaryti. Siekiant, kad pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus mažėtų, buvo nustatyta, kad vaistų gamintojo deklaruota kaina Lietuvai turi neviršyti 10 proc. mažiausių deklaruotų kainų referencinėse šalyse vidurkio.

Nuo 2017 metų liepos 3 dienos įsigaliojo Kompensuojamųjų vaistų kainynas, į kurį buvo įtraukti vaistai su naujos kainos reikalavimais.

Esą nors buvo kalbų, kad tos normos, kurios priimtos pernai balandžio pabaigoje, buvo per griežtos, tai nepasitvirtino. Nė viena veiklioji medžiaga iš kainyno nebuvo išbraukta, vaistų prieinamumas nepablogėjo (iš esmės visi populiarūs vaistai, kuriuos vartoja pacientai, kainyne liko). Tik priemokos už juos sumažėjo: įgyvendinus užsibrėžtus kainų mažinimo tikslus, buvo išvengta 6 proc. pacientų priemokų augimo ir pasiektas vidutiniškas 16 proc. dydžio pacientų priemokų mažėjimas; vidutinė priemoka receptui sumažėjo daugiau kaip 1 euru, lyginant su vidutine priemoka receptui iki naujų kainos reikalavimų įsigaliojimo; vidutinė paciento priemoka receptui už kardiologinius vaistus sumažėjo net 20 proc. (nuo 6,30 euro iki 5,00 euro).

„Taigi iki naujų reguliavimo priemonių įvedimo pacientų priemokos už vaistus po truputį augo, o, pernai liepą įvedus naują reguliavimą, pacientų priemokos sumažėjo penktadaliu ir stabilizavosi, – pabrėžė pranešėjas. – Dabar viena priemoka vidutiniškai yra 4,64 euro, ji nei kyla, nei leidžiasi“.

Dar viena priemonė, sudariusi sąlygas įsigyti vaistų mažesnėmis kainomis bei racionaliau naudoti turimus finansinius išteklius ir išvengti galimų vaistų tiekimo sutrikimų, anot pranešėjo, buvo vaistų tiekimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigas (ASPĮ) užsienio kalba paženklintomis pakuotėmis įteisinimas (be papildomo leidimo).

Nustatyti esminiai reikalavimai: pakuotės turi būti paženklintos ir pakuotės lapelis parengtas kita Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybės kalba, vartojant lotynišką raidyną (taip užtikrinama galimybė perskaityti vaisto ir veikliosios medžiagos pavadinimą); vaistai turi atitikti registracijos dokumentų duomenis ir informaciją, išskyrus pavadinimą, pakuotės ženklinimą ir pakuotės lapelį (taip užtikrinama, kad būtų tiekiami tik registruoti vaistai); vaistai turi būti vartojami tik toje ASPĮ teikiamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms suteikti.

 

Apie naujosios kainodaros koncepciją

Šių metų pradžioje buvo priimtas naują vaistų kainų skaičiavimo tvarką nustatantis LR Vyriausybės nutarimas, kuriuo įgyvendinamos Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo dėl Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių ne tik bazinės kainos, bet ir paciento priemokos apskaičiavimo tvarkos.

Taip pat buvo priimtos LRV programos nuostatos dėl generinių vaistinių preparatų kainų mažinimo, didinant konkurenciją nepatentinių vaistų segmente. Dar vienas naujosios vaistų kainodaros tikslas – Konkurencijos tarybos (KT) atlikto Kompensuojamųjų vaistinių preparatų rinkos tyrimo išvados, kuriose rekomenduojama skatinti konkurenciją kompensuojamųjų vaistų rinkoje bei Valstybės kontrolės (VK) audito „Kompensuojamųjų generinių vaistų prieinamumo užtikrinimas“ rekomendacijos. Kaip žinia, KT ir VK auditai pažymėjo, kad generinių vaistų segmente konkurencija yra ribota, todėl šios priemonės konkurenciją turėtų skatinti.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 4

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.