Mikroelementų svarba kasdienei paciento savijautai ir atokiosioms baigtims

2018-09-14

Lietuvoje kasmet širdies ir kraujagyslių ligos lemia 56 proc. mirčių. Dėl nerūpestingo ir atsainaus sergančiųjų požiūrio į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, jų netinkamo valdymo neretai žmogaus kraujagyslių amžius gerokai viršija biologinį amžių. Tuo galima paaiškinti jaunų žmonių susirgimą ūminiais širdies ir galvos smegenų infarktais, padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga, diagnozuotomis įvairiomis širdies ir kraujagyslių pažaidomis. Žinoma, geriausia būtų atpažinti pirmuosius širdinės sveikatos sutrikimo požymius, tinkamai vertinti visus pacientų nusiskundimus, kurių koregavimas gali turėti įtakos širdinės ligos pasireiškimui. Apie tai, koks šiame procese galėtų būti farmacijos specialistų vaidmuo, kalbamės su Lietuvos širdies asociacijos prezidentu profesoriumi Raimondu Kubiliumi.

 

Kokie jauno amžiaus pacientų nusiskundimai gali būti pirmieji trinkančios širdinės sveikatos požymiai, į kuriuos vaistininkai turėtų atkeipti dėmesį?

Pirmiausia, kad galėtume įvertinti paciento tikimybę susirgti ar riziką numirti per artimiausius 10 metų nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL), turėtume įvertinti visus keičiamuosius ir nekeičiamuosius ŠKL rizikos veiksnius. Nustačius didelę arba labai didelę ŠKL riziką, pacientas turėtų būti aktyviai gydomas vaistais dažnai iki gyvenimo pabaigos. Kiek kitaip yra su jauno amžiaus pacientais, neturinčiais jokių pastebimų ŠKL rizikos veiksnių. Todėl jų neretai išsakomiems įvairiems nusiskundimams – permušimams širdies plote, nudiegimams ar deginamo kardialginio pobūdžio skausmams širdies plote, epizodinio arterinio kraujo spaudimo padidėjimui, kojų raumenų trūkčiojimui – turėtume skirti reikiamą dėmesį ir siekti juos koreguoti.

 

Iš tiesų minėti nusiskundimai neretai vargina daugelį iš mūsų. Kaip mes galime juos interpretuoti ir ką šiems pacientams galėtume rekomenduoti?

Esant išvardintiems nusiskundimams, pirmiausia turėtume įvertinti, ar jie yra nuolatiniai ir ar pacientas neserga kokia nors organine liga, o gal paprasčiausiai turi priežastinį ryšį (intensyviai sportavo, dėl įvairių priežasčių gausiai prakaitavo, mažai vartojo skysčių ir kt.). Jaunam iki tol sveikai besijautusiam asmeniui atsirandantys ir besikartojantys maudimo, deginimo (ne skausmo!) pojūčiai širdis plote gali būti pirmasis nepakankamo kalio ir magnio kiekio organizme požymis. Paprastai, koregavus elektrolitų stygių, minėti nusiskundimai išnyksta, atkuriama fiziologinė širdies veikla. Esant gerai inkstų funkcijai, iš išorės vartojamų elektrolitų neįmanoma ir perdozuoti, nes inkstai pašalina padidėjusį kiekį.

 

Kitas dažnas pacientų nusiskundimas yra atsiradę permušimai (ekstrasistolės) arba neritmiška širdies veikla. Koks patarimas galėtų būti jiems?

Ekstrasistolija vadinami priešlaikiniai prieširdžių arba skilvelių susitraukimai. Tai viena dažniausių aritmijų, galinti pasireikšti ir nesant širdies ligos. Dažnai ekstrasistolės išgąsdina pacientus, jie jaučia neritmišką širdies veiklą, diskomfortą krūtinėje. Kaip minėjau, jauno amžiaus pacientams dažniausia priežastis gali būti sumažėjusi kalio ir magnio koncentracija, sąlygota netinkamos, neadekvačios mitybos, perteklinio alkoholio, kavos vartojimo, sportuojantiems pacientams. Tais atvejais, kai ekstrasistolių suskaičiuojama daug, pacientui yra diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga, būtina gydytojo konsultacija. Tačiau ir tada pacientams būtina užtikrinti tikslines mikroelementų koncentracijas kraujyje. Įrodyta, kad sergantiems širdies nepakankamumu ir vartojantiems adekvatų gydymą žmonėms didesnės kalio koncentracijos užtikrinimas kraujyje buvo susijęs su mažesniu mirštamumu, geresniais atokiaisiais rezultatais, lyginant su pacientais, kuriems buvo nustatytas polinkis į mažesnio kalio koncentraciją.

Išlaikyti normalų plazmos kalio kiekį yra labai svarbi užduotis gydant bet kurį pacientą. Neatpažinta hipokalemija yra svarbiausia jatrogeninio mirštamumo priežastis kardiologinių ligonių gydymo praktikoje, ypač pacientams, linkusiems į aritmijas arba vartojantiems vaistų, didinančių hipokalemijos išsivystymo riziką (pvz., diuretikai). Beje, rekomenduojama kalio paros dozė – 4,7 g per dieną, tačiau Lietuvoje per parą vidutiniškai suvartojame vos 2,7 g per dieną. Taigi galima sakyti, gyvename nuolatinės hipokalemijos sąlygomis.

                     

Kokia rekomenduojama kalio koncentracijos norma kraujo serume?

Normali kalio koncentracija serume svyruoja 3,5–5,3 mmol/l ribose, tačiau priklausomai nuo klinikinės būklės siektina kalio koncentraciją gali skirtis. Paprastai pacientui, nesergančiam jokia širdies liga, reikėtų siekti ne mažesnės kaip 4,5 mmol/l kalio koncentracijos kraujyje. O sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, pvz., patyrusiems ūminį miokardo infarktą, esant širdies nepakankamumui, siektina kalio koncentracija yra 4,5–5,5 mmol/l.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 5

 

© 2006 Visos teisės saugomos.