Apie vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo ir kainodaros pakeitimus 2018 metais

2018-08-07

Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irma Medžiaušaitė respublikinėje konferencijoje „Farmacijos aktualijos. 2018 m. pavasaris“ skaitė pranešimą apie vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo ir kainodaros pakeitimus. Pateikiame pagrindinius pranešimo akcentus.

 

Apie 2018 m. planines išlaidas sveikatos apsaugai

Kalbėdama apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto 2018 metų planines išlaidas sveikatos apsaugai, VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja I. Medžiaušaitė jas palygino su 2017 metų išlaidomis ir pažymėjo, kad šiais metais kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms skirta 311 mln. eurų, arba 13 mln. eurų daugiau nei pernai, o bendra kompensuojamiesiems vaistams skirtų lėšų dalis sudaro apie 17,5 proc. viso PSDF biudžeto.

 

Pernai (t. y. 2017 metais) kompensuojamuosius vaistus vartojo ir medicinos pagalbos priemones naudojo apie 1,16 mln. pacientų, arba 40, 9 proc. visų Lietuvos gyventojų. PSDF biudžeto išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms sudarė 232,9 mln. eurų. 

Daugiausia pacientų įsigijo kompensuojamuosius vaistus, skirtus gydyti širdies ir kraujagyslių ligoms, antrieji pagal įsigijimus – antiinfekciniai sisteminio poveikio vaistai, toliau – nervų sistemą veikiantys vaistai ir t. t.

 

Pacientų pasiskirstymas pagal amžių

2017 metais PSDF biudžeto išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) pagal amžių buvo paskirstytos taip: daugiausia – 54,51 proc. išlaidų atsiėjo vaistai ir MPP darbingiems asmenims, t. y. 18–65 metų amžiaus grupės pacientams, 41,67 proc. – vyresniems nei 65 metų amžiaus pacientams, o mažiausiai – 3,82 proc. – vaikams (iki 18 metų).

 

Vertinant išlaidų pasiskirstymą pagal vaistų grupes ir pacientų amžių, iš turimos informacijos matyti, jog vyresnio amžiaus pacientų vartojo daugiau širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirtų kompensuojamųjų vaistų, taip pat kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių, skeleto-raumenų sistemą veikiančių vaistų, akių lašų ir kt.

 

Katastrofinių išlaidų vaistams riba

Kaip pabrėžė pranešėja, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos tikslas – mažinti priemokas (ypač mokamas neturtingų žmonių) bei perteklinį vaistų vartojimą, todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vaistų išrašymui ir vartojimui, kad Lietuvos gyventojai nepatirtų vadinamųjų katastrofinių išlaidų, susijusių su sveikatos apsauga.

Katastrofinėmis laikomos tokios išlaidos sveikatos apsaugai, kai jos sudaro 30 ir daugiau procentų asmens išlaidų. Lietuva pagal gyventojų išlaidas sveikatos apsaugai, Pasaulio sveikatos organizacijos 2014 metų duomenimis, būtent ir patenka į šią „pavojingą“ zoną, todėl suprantamas Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės siekis mažinti pacientų priemokas vaistams.

Kaip rodo statistika, Lietuvoje 2015, 2016 ir 2017 metais priemokos už vaistus pacientams augo, o šiemet jau ėmė mažėti: 5 proc. sumažėjo priemokos vaistams ir 14 proc. – priemokos medicinos pagalbos priemonėms. Kaip žinia, didžiausią dalį sudaro pacientų priemokos kardiologinių vaistų grupėje, kurie yra kompensuojami 80 proc.

Kitos šalys, kuriose išlaidų vaistams riba yra katastrofinė, – Graikija, Latvija, Rusija, Kipras ir kt. Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 5

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.