Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė – apie naująją sveikatos strategiją ir vaistų politiką...

2018-08-07

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė farmacijos specialistams skirtoje respublikinėje konferencijoje skaitė pranešimą apie naująją sveikatos strategiją ir vykdomą vaistų politiką.

 

Sveikatos priežiūros reformas lemiantys veiksniai

„Vaistų vartojimo tikslas, vaistų politika yra sveikatos strategijos politikos dalis, nes vartojami vaistai turi turėti pridėtinę vertę, padėti sveikatai gerėti, – pabrėžė viceministrė K. Garuolienė, akcentuodama, jog Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. strategijos siekiamas svarbiausias rodiklis yra Lietuvos gyventojų vidutinės būsimo gyvenimo trukmės ilgėjimas. – Pagal šį pagrindinį rodiklį yra vertinama, ar valstybės vykdoma sveikatos strategija yra efektyvi. Todėl tiek Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Lietuvos sveikatos strategijoje, tiek Vyriausybės programoje yra numatytas svarbus rodiklis – vidutinė būsimo gyvenimo trukmė. Jei palygintume Lietuvos gyventojų būsimą gyvenimo trukmę su kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų gyvenimo trukme, paaiškėtų, kad mes šiuo rodikliu smarkiai atsiliekame. Štai šia kryptimi – ilginti Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmę – kaip tik ir reikia dirbti“.

Demografinė situacija Lietuvoje išties nedžiugina: nuo 2007 iki 2017 metų net 15 proc. sumažėjo ir toliau mažėja darbingo amžiaus (20–64 m.) gyventojų skaičius, vadinasi, vis mąžta prisidedančių prie bendrojo vidaus produkto kūrimo darbuotojų skaičius; išlieka didelė emigracija – pernai ji pasiekė 20,2/1000 gyventojų rodiklį; senėja visuomenė (vyresnių nei 65 metų amžiaus gyventojų dalis nuo bendro gyventojų skaičiaus šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 19,3 proc.); mažėja vaikų skaičius ir gimstamumo statistika, todėl gyventojai, kurie galėjo anksčiau išeiti į pensiją, pasitraukti iš darbo rinkos, dabar siekia kuo ilgiau išlikti sveiki, darbingi.

Visi šie demografiniai pokyčiai itin neigiamai veikia aprūpinimą darbo jėga ir didina riziką dėl socialinės apsaugos sistemos (apimant ir sveikatos priežiūrą) tvarumo.

 

ES Tarybos rekomendacijos Lietuvai

Viceministrė pristatė Europos Sąjungos (ES) Tarybos rekomendacijas Lietuvai.

ES Tarybos rekomendacijoje (sveikatos priežiūros sistemos srityje) akcentuojama, kad Lietuvoje sveikatos priežiūros rezultatai tebedaro didelį neigiamą poveikį potencialiai darbo jėgos pasiūlai ir našumui. Ir nors dedama daug pastangų pereiti prie ekonomiškesnių sveikatos priežiūros rūšių, sveikatos priežiūros sistemos rezultatus vis dar menkina pernelyg didelis naudojimasis stacionarine priežiūra ir nedidelės išlaidos prevencijai bei visuomenės sveikatai. Mokėjimai savo lėšomis yra labai dideli, ypač – už vaistus. Išvada esą peršasi viena: būtina efektyvinti bendrą sveikatos priežiūros politiką. 

ES Tarybos rekomendacijose Lietuvai yra aiškiai suformuota, kad būtina gerinti sveikatos priežiūros sistemos rezultatus, tobulinti ambulatorinę priežiūrą, gerinti ligų prevenciją bei didinti paslaugų įperkamumą.

„Paslaugų įperkamumo didinimas – tai ir išlaidų vaistams mažinimo siekis, – pabrėžė viceministrė K. Garuolienė. – Jei pacientas neturi pakankamai lėšų įsigyti vaistams ir jų, paskyrus gydytojui, nevartoja, visa sveikatos priežiūra tampa neefektyvi, o gydytojo konsultacija – beprasmė“.

Kalbėdama apie inovatyvių vaistų prieinamumą, viceministrė akcentavo, esą valstybė turi rasti galimybių kompensuoti naujus vaistus, jeigu jie pacientui reikalingi, nes šie vaistai labai didele dalimi lemia bendrąjį sveikatos rodiklių gerinimą.

Remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) bei Europos observatorijos sveikatos sistemoms ir politikai vertinimu, viceministrė K. Garuolienė pabrėžė, jog sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamo mirtingumo rodiklis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, o tai rodo, kad sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumą galima gerokai padidinti.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 5

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.