Valstybinė ligonių kasa primena, kad Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) patvirtina apdraustųjų teisę laikinai viešint Europos Sąjungos šalyse, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje gauti būtinosios medicininės pagalbos paslaugas, kurių išlaidas visiškai arba iš dalies apmoka ligonių kasos.

Vaistininkas ir poetas Tadas Žvirinskis – Literatų g. garbės sienoje!

2019-05-03

Dar 2009 metais sostinės menininkų sumanytas projektas „Menas netradicinėse erdvėse“ turėjo trukti vos vieną dieną, tačiau... tęsiasi iki šiol! Vilniaus senamiestyje esančioje Literatų gatvėje įkurta menininkų garbės siena, kurioje eksponuojami menininkų darbai – metalo, medžio ar stiklo plokštelės, skirtos iškiliems kūrėjams.

 

Šiemet pavasarį čia atidengta ir dailininko Vytauto Poškos lentelė, skirta poetui – vaistininkui Tadui Žvirinskiui. Nedidelėje lentelėje – kūrėjo profilis ir jo vizitine kortele tapusi frazė „Poezija – tai psichotropinis vaistas“. Lentelėje matyti ir kelios tabletės bei kapsulės, simbolizuojančios Tado profesiją.

 

„Farmacija ir laikas“ uždavė T. Žvirinskiui keletą klausimų.

 

Gerbiamas  Tadai, sveikiname su dar vienu jūsų kūrybinės veiklos įvertinimu.  Ką toks projektas reiškia literatui?

 

Literatų gatvės projektą vertinčiau kaip savotišką literatų garbės lentą – tik be sovietinės potekstės... Čia pagerbti rašytojai, poetai, filosofai ir mąstytojai ne kokio partijos sekretoriaus iniciatyva, o laisvųjų menininkų sumanymu ir pastangomis. Ką šis projektas reiškia kitiems literatams? Nesiimu spręsti, nes nemėgstu kalbėti už kitus. Apskritai paėmus, tai – puikus, neturintis analogų dailininkės grafikės Eglės Vertelkaitės sumanymas. Ji yra Literatų gatvės projekto sumanytoja ir kuratorė.

 

Ant vienos iš lentelių parašyta: meninė lentelė, skirta poetui – vaistininkui Tadui Žvirinskiui. Netikėtas buvo toks dėmesys?

 

Taip, vienoje lentelėje yra mano profilis. Maloniai nustebino bičiulio Vytauto Poškos intencijos ir kuratorės Eglės Vertelkaitės geranoriškumas. Lentelės pagaminimo laukimas ir pats lentelės įmūrijimas į sieną buvo vienodai džiaugsmingi. Nedarėme jokių šventinių atidarymų. Esu realistas ir savo vietą po saule žinau. 

 

Dailininkas užsiminė, kad tai kartu ir dovana poetui – vaistininkui artėjančio 50-mečio proga?

 

Taip, Vytautas visą šį reikalą taip ir įvardijo: „Bus tau mano dovana penkiasdešimtmečio proga!“ Pridurčiau, kad tai labai įsimintina dovana... Mudu pažįstami nuo vakarinės meno mokyklos laikų. Tik vėliau keliai išsiskyrė: aš pasukau medicinos keliais, gi Vytautas liko ištikimas dailei. Man labai patinka jo tapyba, Vytauto paveikslai puošia mano būstą. Mes nuolat susitinkame ne tik jo parodose ar mano skaitymuose, bet ir šiaip nepraleidžiame progos smagiai pabendrauti.

 

Kuo jums – literatui, poetui – ypatinga sostinės Literatų gatvė ir joje jau ne vienus metus eksponuojami išraiškingi meno kūriniai?

 

Esu Vilniaus Senamiesčio vaikas, bet, deja, Senamiesčio taip ir nepamilau... Visuomet labiau traukė gamta. Laimė, Vilnius – žalias miestas, jo Senamiestyje galima rasti gražių ramių kampelių. Apmaudu, kad vis daugiau Senamiesčio kiemų yra  rakinami, vis daugiau automobilių užgriozdina net valstybės saugomus objektus. Literatų gatvė – ne išimtis... Dabar jau nebeįeisite į kiemą, pro kurį patektumėte į butą, kuriame kažkada gyveno Adomas Mickevičius. Tas kiemas rakinamas – tik trys prisiminimo lentos trimis kalbomis skelbia, kad čia kažkada gyveno žymiausias lietuvių ir lenkų poetas... Atsiradus minėtam Literatų gatvės meno projektui, turistinių grupių maršrutai pailgėjo. Džiugu manyti, kad koks nors japonas pasidarys asmenukę prie mano lentelės, kurioje vienintelėje rasite įkomponuotų ir vaistų.

 

Jūsų mėgstamas posakis „Poezija – tai psichotropinis vaistas“. Kaip jus veikia tokie vaistai? Ar būtų į ką juos pakeisti?

 

Poezija mane veikia įvairiai. Kartais negaliu atsiplėšti nuo skaitomo teksto, kartais norisi skaitomą knygą tiesiog išmesti į šiukšliadėžę... Kartais jaučiuosi pamalonintas, kartais – apgautas... Vis dėlto poezija, net ir būdama psichotropiniu vaistu, yra daug saugesnė už vaistus. Gi jos veiksmingumas dažnai lenkia vaistus! Gera poezija gydo, bloga – sukelia žiovulį. Kokie dar poezijos privalumai? Nereikia vos ne kas mėnesį vargti prie jos kainynų. Ar aš asmeniškai galėčiau pakeisti poeziją kažkuo kitu? Nebent dar geresne poezija...

 

Naudodamasis proga maloniai kviečiu kolegas vaistininkus į Vilnių, Literatų gatvę. Taip pat kviečiu į šalia esantį knygyną „Akademinė knyga“ (Universiteto g. 4), kuriame galėsite įsigyti mano „Sunkią knygą“...

 

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2019 Nr. 3

 

 

 

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.