Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, susirgimų lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) pernai Lietuvoje užregistruota mažiau, lyginant su užpernai: atitinkamai 459 ir 625 atvejai. 2018 m. didžiausias sergamumas sifiliu ir chlamidioze nustatytas Vilniaus ir Kauno, o sergamumas gonorėja – Tauragės, Telšių ir Kauno apskrityse.

UAB „Armila“ direktorius Remigijus Mielinis – apie naują vaistų kompensavimo tvarką ir jos laimėtojus (pralaimėtojus)…

2019-05-27

„Farmacijos aktualijų“ konferencijoje Kaune pranešimą skaitė farmacijos verslo atstovas, UAB „Armila“ vadovas Remigijus Mielinis. Taiklius ir drąsius jo pastebėjimus apie šiandien vykdomą farmacijos politiką ir jos trūkumus auditorija įvertino gausiais plojimais.

Pranešėjas pradėjo nuo to, kad šiandien labai sunku atsakyti į klausimą, vertinant naująją vaistų kompensavimo tvarką, – laimima iš tokių naujovių, ar... pralaimima.

Sprendžiant iš SAM pranešimų ar užsakomųjų publikacijų spaudoje, viskas nušviečiama pozityviai, straipsnių pavadinimai „PSDF lėšomis bus kompensuojama didesnė kai kurių vaistų dalis“, „Kompensuojamieji vaistai: pasirinkimas didėja, priemokos – mažėja“, „Keičiasi vaistų kompensavimo tvarka: sutaupys šimtai tūkstančių pacientų“ byloja apie teigiamus pokyčius. Tokiuose straipsniuose pateikiama daug gražių teiginių ir statistikos apie tai, kad kompensuojamųjų vaistų kainos mažėja, pacientų priemokos mažėja, PSDF biudžetas taupomas. Tai oficiali tiesa. Tačiau kažkodėl vaistininkai šia nauja tvarka nepatenkinti, gydytojai bei gyventojai – taip pat nepatenkinti, ir tas nepasitenkinimo šurmulys tik didėja! O valdininkai šį nepasitenkinimą ignoruoja.

 „Vadinasi, kažkas šioje situacijoje negerai, – svarstė pranešėjas. – Akivaizdu, kad mūsų valstybė ritasi vienintelės tiesos doktrinos link. Jei žmogus suabejoja, kad generiniai vaistai yra prastesni nei patentiniai, jam jau gresia teisinė atsakomybė! Tokie požymiai rodo ryškėjančią pavojingą tendenciją. Pripažįstama tik viena – valdžiai palanki – tiesa.“

Anot R. Mielinio, tuose oficialiuose pranešimuose dažniausiai pateikiami du skaičiai: augančios Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos vaistams kompensuoti ir mažėjančios pacientų priemokos už kompensuojamuosius vaistus. Ir padaroma išvada, kad einama teisingu keliu. Ar tikrai?

„Paprastas pilietis, nežinantis visų vaistų kompensavimo sistemos subtilybių, perskaitęs tokias žinias gali tuo patikėti: taip, viskas daroma gerai, ir aš pinigų sutaupau, ir valstybė, – kalbėjo pranešėjas. – Bet kai tas paprastas pilietis suserga ir susiduria su realybe, nuomonė dažnai pasikeičia. Prireikus kompensuojamųjų vaistų, jis apsilanko pas gydytoją ir dažnai sužino naujieną, kad jam skirs vis kitokius vaistus: tų vaistų, kuriuos visą laiką vartojo ir kurie tiko, jau nebėra sąraše arba jų laikinai nėra rinkoje, nes buvo staiga išpirkti. Po tokių akibrokštų žmogui jau kyla kitokių minčių.“

Dėl to žmonės vaistininkams ir gydytojams lieja savo pyktį: sveikatos valdininkai tikina, kad viskas – tik geryn, vaistai pinga, o vaistinėje negalima jų gauti, arba – dar blogiau – tie vaistiniai preparatai jau nebe kompensuojamųjų vaistų sąraše! Nori – pirk už savo, ir dar nemažus, pinigus! Štai tada ir aiškėja, kas iš vaistų politikos laimi, o kas – pralaimi...

Anot R. Mielinio, oficiali statistika tokia: 2016 metais iš PSDF biudžeto vaistams kompensuoti buvo skirta 213 mln. eurų, o 2018 metais – net 232 mln. eurų. Akivaizdu, lėšų kompensuojamiesiems vaistams skiriama daugiau. Tas pats ir su pacientų priemokų už kompensuojamuosius vaistus statistika: pacientų priemokos mažėja, mat 2016 metais pacientai priemokoms už vaistus išleido 57 mln. eurų, o 2018 metais – tik 39 mln. eurų.

Tačiau šioje statistikoje neatsispindi labai svarbus faktas: į kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įtraukta keliolika inovatyvių brangių vaistų. Išlaidos vaistams kompensuoti išaugo, o situacija su vaistų pasiūla kitoms lėtinėms ligoms gydyti, deja, pablogėjo.

„Šie du faktai – nei atimsi, nei pridėsi, – neslėpdamas ironijos, kalbėjo R. Mielinis. – Atrodo, nuostabu: vaistams kompensuoti valstybė skiria daugiau lėšų, o pacientai, primokėdami už vaistus, išleidžia mažiau. Bet ar šių dviejų faktų pakanka? Ar šie du faktai patvirtina, kad padėtis keičiasi į gerąją pusę? Deja. Kaip tautosakoje – ne viskas yra taip, kaip atrodo...“

Vaistų kompensavimo sistemos ypatumai

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2019 m. Nr. 4

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.