Šiuo metu vienas pagrindinių pasaulio farmacijos kompanijų uždavinių – kuo greičiau sukurti vaistą nuo koronaviruso infekcijos. Kol jo dar neturime, daugelyje pasaulio šalių taikoma praktika koronaviruso infekciją gydyti vaistais Lopinaviru/Ritonaviru ir Hidroksichlorokvinu. Kol kas šių vaistų Lietuvoje yra užtektinai, nuolat ieškoma kanalų, kur jų gauti daugiau.

2019-ieji… Kokie jie buvo šalies farmacijai?

2020-02-17

Pateikiame informacinę medžiagą, kuo šalies farmacijos specialistai ir farmacijos politikos formuotojai gyveno praėjusiais, 2019-aisiais, metais: kokie farmacijai svarbiausi teisės aktai buvo svarstyti ir/ar priimti; kokios naujovės įgyvendintos, ar jos pasiteisino; kokias šiam sektoriui aktualias problemas sprendė sveikatos politikai, farmacijos specialistai, medikai ir visuomenė.

 

Sausis

Nuo 2019 metų sausio 1 dienos leista tam tikrus nereceptinius vaistus parduoti ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose, parduotuvėse ar degalinėse. Taip esą buvo sudarytos galimybės gyventojams būtiniausius vaistus įsigyti, kai vaistinės nedirba arba yra pernelyg toli nuo jų gyvenamosios vietos.

Sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, alternatyvios pardavimo vietos sudaro žmonėms palankesnes sąlygas įsigyti reikiamų vaistų, kai artimiausia vaistinė yra toli arba uždaryta, o nedelsiant reikia vaistų lengviems simptomams šalinti. Kartu esą svarbu ir tai, kad gyventojai būtų apsaugoti nuo neracionalaus vaistų vartojimo. Todėl, anot viceministrės, reikia užtikrinti, kad pacientai mažmeninės prekybos vietose nebūtų skatinami įsigyti jiems nereikalingų vaistų ir juos neracionaliai vartoti. Dėl šios priežasties savitarnos skyriuose negalima laikyti ir parduoti vaistų, teikti farmacinę ar reklaminę informaciją, etiketėse skelbti nuolaidų, o vaistų kainos negali būti didesnės nei vaistinėse. Tuo tikslu nustatytos ribos, kurių negalima peržengti formuojant vaisto kainą. Ant vaistų pakuočių pirkėjai mato galutinę kainą, o juos įsigyti gali tik vyresni nei 16 metų žmonės ir tik vieną to paties preparato pakuotę.
Užtikrinant saugumą, prekybos vietose galima prekiauti ne visais nereceptiniais vaistais, o tik tais, kurie atitinka įstatyme nustatytas sąlygas ir yra įtraukti į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) tvirtinamą sąrašą. Į jį įtraukti vaistai, skirti suaugusiesiems arba vaikams nuo 12 metų, su viena veikliąja medžiaga, mažiausiomis galimomis pakuotėmis ir tik tam tikrų dažniausiai vartojamų grupių vaistai nuo uždegimo, priklausomybei nuo tabako gydyti, antiseptiniai vaistai bei vietiškai vartojami vaistai, skirti burnos ertmės ir ryklės ligoms gydyti, kurių sudėtyje nėra etanolio.

xxx

 

Sausio 7-ąją įsigaliojo naujas Kompensuojamųjų vaistų kainynas. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų teigimu, vaistinių preparatų prieinamumas pacientams ir toliau gerėja, o priemokos vaistams vos per pusantrų metų sumažėjo net perpus.

VLK specialistai atkreipė dėmesį į tai, kad visi į naująjį kainyną įrašyti kompensuojamieji širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistiniai preparatai pacientams gerokai atpigo.

„Naujasis vaistų kainynas pasipildė 138 prekinių pavadinimų vaistais, taigi jame iš viso yra įrašyti net 1 835 vaistai. Vadinasi, Lietuvos pacientams kaskart gerėja vaistų prieinamumas ir jie vaistinėje turi vis didesnį pasirinkimą. Šįkart kainynas pasipildė kardiologiniais, onkologiniais, skausmą uždegimą malšinančiais, antivirusiniais ir kitais vaistais“, – pabrėžė VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.
Visi į naująjį kainyną įrašyti kompensuojamieji širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys vaistiniai preparatai pacientams esą gerokai atpigo, nes nuo 2019 metų pradžios padidintas tokių vaistų kompensavimo lygmuo iki 100 proc. bazinės kainos. Tai vaistai skirti hipertenzinėms ligoms, miokardo bei smegenų infarktui, krūtinės anginai, širdies veiklos nepakankamumui, širdies ritmo sutrikimams ir kitoms ligoms gydyti. Skaičiuojama, kad dėl įvestos naujovės daugiau nei 700 tūkstančių Lietuvos pacientų per metus sutaupys apie 4,5 mln. eurų.

 

xxx

 

Ministrų kabinetas pritarė SAM siūlymui keisti šiuo metu galiojančią tvarką, pagal kurią į kompensavimo sistemą įtraukiami nauji vaistai, pacientams apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Pasiūlyta įdiegti naują vertinimo sistemą, kuri leistų užtikrinti, kad būtų kompensuojami patys efektyviausi ir pacientams reikalingiausi vaistai.

Tai numatyta Farmacijos įstatymo pataisose, kurios išsiųstos į Seimą ir ten bus toliau svarstomos. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, taip siekiama sukurti ir įdiegti sveikatos technologijų vertinimo sistemą Lietuvoje, įvertinus ne tik iki tol galiojusią tvarką, ekspertų siūlymus, bet ir užsienio šalių patirtį.

Taip pat pasiūlyta nustatyti, kad paraiškos įrašyti vaistą ar medicinos pagalbos priemonę į kompensavimo sąrašus bus teikiamos sveikatos apsaugos ministro įgaliotai institucijai, kuri atliks išsamų klinikinį ir ekonominį vertinimą. Šios naujovės leistų užtikrinti kokybišką naują vaistų vertinimą, atsižvelgiant į jo klinikinį efektyvumą, kainą bei pacientų poreikius. Neabejotina, tai leistų racionaliau naudoti ir PSDF lėšas, darytų įtaką sveikatos rodiklių gerėjimui, išlaidoms kompensuojamiesiems vaistams.

Pabrėžta, kad naujasis modelis atitiks daugumos Europos Sąjungos (ES) šalių gerąją praktiką. Esant tokiam pat vaisto vertinimui kaip ir kitose ES šalyse, bus daugiau galimybių pasinaudoti kitų šalių atliktais siūlomų kompensuoti vaistų vertinimais, taip pat derėtis dėl vaistų kainų su kitomis šalimis.

 

xxx

 

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pažadėjo sudaryti galimybę ligoninių vadovams įsteigti valstybines vaistines įstaigose dar šiemet.

„Kažkokių įrengimo išlaidų jos tokiu atveju neturėtų patirti, darbuotojai farmacininkai ir taip dirba ligoninėse. Bet net jei ir reikėtų ką samdyti – priemokos, kurios leidžiamos už vaistus, paprastai dengia tas išlaidas“, – sakė ministras.

Anot Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo, ministras galimybę „papildomai užsidirbti iš vaistų“ šiemet ligoninių vadovams pažadėjo gydytojams skirtame renginyje. 

Pats A. Veryga tiki, kad sudarius alternatyvą vaistų prekybai, atsirastų prielaida „aktyviau varžytis ir dėl pačių vaistų kainų“.
Šiuos ministerijos planus sukritikavo laisvosios rinkos šalininkai ir kai kurie politikai, įvardydami padidėsiančias ligoninių išlaidas, galimą korupcijos, kai kurių vaistų protegavimo riziką.

xxx

 

Estijos verslininko Marguso Linnamae valdomas vaistų didmeninės ir mažmeninės prekybos koncernas „Magnum“, Lietuvoje jau prekiaujantis vaistais gyvūnams, nusprendė steigti naują vaistinių tinklą „Apotheka Pharma“.

„Magnum“ valdybos narės ir naujos Panevėžyje įregistruotos įmonės vadovės Kadri Ullos teigimu, žengti į Lietuvą yra logiškas „Apotheka Pharma“ plėtros žingsnis.

„Kadangi jau turime vaistinių Estijoje ir Latvijoje, yra logiška galvoti apie tolesnę plėtrą Lietuvoje. Mes galvojame apie galimybę atidaryti vaistines didesniuose miestuose“, – komentare žiniasklaidai teigė K. Ulla.
Registrų centro duomenimis, „Apotheka Pharma“ įregistruota sausio 21 dieną, bendrovė teikia farmacijos, sveikatos ir grožio paslaugas, prekiauja grožio produktais. 
Vienintelis „Apotheka Pharma“ akcininkas yra „Magnum“ grupė, veikianti trijose Baltijos šalyse ir Suomijoje. Jos valdoma didmeninės prekybos įmonė „Magnum veterinarija“ Lietuvoje veikia nuo 1994 metų.
 
xxx

 

Diegiant vaistų suderinamumo sistemą, SAM paragino Lietuvos medikus atsisakyti popierinių receptų ir pereiti vien prie elektroninių. Jie esą ne tik taupo laiką, yra patogūs pacientams ir vaistininkams, bet ir ypač svarbūs medikams tikrinant, ar skiriami ir jau vartojami vaistai kartu nesukels nepageidaujamų reakcijų pacientams.  

„Labai tikimės, kad jau netrukus visiškai pereisime prie elektroninių receptų. Pusė Lietuvos gydytojų jau išrašo vien tik elektroninius receptus. Tad raginame ir kitus gydytojus, vis dar išrašančius ir popierinius receptus, kuo greičiau pereiti prie visų elektroninių“, – žiniasklaidai kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

Jos teigimu, šiuo metu net 85 procentai visų kompensuojamųjų vaistų receptų yra išrašoma elektroniniu būdu ir tai yra didžiulis progresas įgyvendinant e. sveikatos sistemą. Visgi siekiant maksimaliai pasinaudoti vaistų suderinamumo sistema, popierinių receptų turėtų mažėti sparčiau.
E. receptų privalumus palankiai vertina ir vaistininkai. Skirtingai negu rašytą ranka, elektroninį receptą farmacijos specialistai gali lengviau perskaityti ir greičiau išduoti išrašytą vaistą.

Svarbu ir tai, kad pastebėjęs klaidų ar netikslumų, vaistininkas gali susisiekti su gydytoju telefonu ir išsiaiškinti, o padaręs klaidą gydytojas gali atšaukti elektroninį receptą ir išrašyti teisingą pacientui tebesant vaistinėje, jam nereikia vėl eiti pas gydytoją ir grįžti atgal į vaistinę.

Pacientai savo paskyroje e. sveikatos portale gali pasižiūrėti, kokie receptai jiems išrašyti, kokius vaistus ir kaip turi vartoti.

Vasaris

Europos vartotojų organizacijų atstovai aptarė dvigubo vaistų ir medicininių paslaugų prieinamumo Europos Sąjungoje temą. Ekspertai patvirtino, kad Vakarų šalyse vartotojams prieinami brangesni ir kokybiškesni vaistai bei medicininės paslaugos, nes valstybės yra turtingesnės, jų rinkos didesnės, valstybinės institucijos turi didesnę derybinę galią. O tokioms šalims kaip Lietuva tenka pavargti, kol gauname net tokių reikalingų dalykų, kaip, pavyzdžiui, tam tikros rūšies vakcina. Tačiau tuometis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas Gintautas Barcys patikino, jog abejoti į Lietuvos rinką patenkančių vaistų kokybe neverta.

„Visi vaistai Europos Sąjungos šalyse yra registruojami pagal ES priimtus teisės aktus. Vadinasi, visiems jiems – tiek originaliems, tiek generiniams – Europoje taikomi vienodi kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartai. Vaistus atidžiai tiria ir įvertina kompetentingi ekspertai, o jų saugumas bei efektyvumas nuolat stebimi“, – patvirtino jis.
Kitas klausimas – kokius vaistus valstybė nutaria kompensuoti pacientams. Šiuos sprendimus priima Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak ekspertų, Europos Sąjungos sveikatos politikoje tarp „senbuvių“ ir „naujokių“, įskaitant ir Lietuvą, vyrauja didžiuliai skirtumai. Mažos rinkos neįdomios vaistų gamintojams. Neretai valstybių skelbiami konkursai, pavyzdžiui, vakcinoms įsigyti, nesulaukia gamintojų dėmesio. Mažą derybinę galią turinčios šalys privalo pačios ieškoti, kaip tapti patraukliomis, pavyzdžiui, vykdyti jungtinius vaistų pirkimus. Specialistų įsitikinimu, situacijai nepasikeitus, geros kokybės vaistų pacientai Lietuvoje gali ir nesulaukti. Nors žmonės, gyvenantys ES, šalyse turi teisę reikalauti vienodos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų ir gydymo, įskaitant vaistų. Deja, kol kas tai nepasiekiama. Ekspertai tvirtina, kad Lietuvoje parduodama mažiau vaistų ir brangiau nei didesnėse Europos Sąjungos šalyse.

 

xxx 

 

Kadangi vaistų falsifikavimo mastai kasmet auga, padirbinėjami populiarūs arba labai brangūs vaistai, parengtas naujas Deleguotasis reglamentas, kuriuo užkirstos visos įmanomos landos vaistų padirbinėjimui.

Unikalūs identifikatoriai leidžia nustatyti vaisto autentiškumą ir identifikuoti kiekvieną individualią pakuotę. Jie turi būti užkoduoti dvimačiu brūkšniniu kodu, po kuriuo slypi vaisto pavadinimas, farmacinė forma, stiprumas, pakuotės dydis, pakuotės individualus (serijinis) numeris, vaisto serijos numeris ir tinkamumo vartoti data. Savo ruožtu pakuotės apsauginiai įtaisai (lipdukai ar hologramos) parodo, ar pakuotė nebuvo specialiai atidaryta, kaip nors kitaip pažeista.
Nuo 2019 metų vasario 9 dienos visose ES šalyse pradėtas taikyti Deleguotasis reglamentas 2016/161, kuriuo remiantis didžioji dalis receptinių ir kai kurių nereceptinių vaistų pakuočių privalo turėti naujas šias specialias saugumo priemones.

 

Parengė Virginija Grigaliūnienė

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr. 1.

 

© 2006 Visos teisės saugomos.