Šiuo metu vienas pagrindinių pasaulio farmacijos kompanijų uždavinių – kuo greičiau sukurti vaistą nuo koronaviruso infekcijos. Kol jo dar neturime, daugelyje pasaulio šalių taikoma praktika koronaviruso infekciją gydyti vaistais Lopinaviru/Ritonaviru ir Hidroksichlorokvinu. Kol kas šių vaistų Lietuvoje yra užtektinai, nuolat ieškoma kanalų, kur jų gauti daugiau.

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė: „Laukia daug pokyčių – reikės visos sveikatos priežiūros ir farmacijos bendruomenės susitelkimo, bendrų pastangų“

2020-02-17

2020 metai siejami su daug permainų ir naujovių įvairiose srityse mūsų šalyje. Naujovės neabejotinai palies ir sveikatos sritį, farmacijos sektorių. Apie tai „Farmacijos ir laiko“ žurnalistė Virginija Grigaliūnienė kalbasi su sveikatos apsaugos viceministre Kristina Garuoliene.

Gerbiama Viceministre, įžengėme į naujuosius metus – laukia daug naujų darbų, planuojama įgyvendinti nemažai anksčiau priimtų sprendimų. Tačiau pirmiausia prašyčiau pasidalyti įžvalgomis, kuo šalies farmacijos sektoriui buvo ypatingi 2019-ieji?

Džiaugiamės, kad praėjusiais metais pavyko priimti svarbius Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, sudariusius galimybes, kad mažas pajamas gaunantys ir visi vyresni nei 75-erių metų asmenys kompensuojamuosius vaistus ir reikiamas medicinos pagalbos priemones gautų neprimokėdami nė cento. Kol kas sunkiausiai besiverčiantys senjorai ir neįgalieji neretai negali įsigyti jiems reikalingų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, nes neišgali sumokėti netgi priemokos. Nors dažnu atveju priemoka tesiekia kelis eurus, tačiau jei, pavyzdžiui, žmogus serga keliomis ligomis ir jam reikalingi keli skirtingi vaistai, bendra priemokų suma per mėnesį gali svariai išaugti. Tad šiuos pakeitimus, įsigaliosiančius 2020 metų liepos 1-ąją, išties galima pavadinti istoriniu žingsniu, siekiant socialinio teisingumo, nes gerokai sumažinama finansinė našta tiems, kuriems pinigų labiausiai stinga.

Taip pat praėjusieji metai pažymėti esminiais pokyčiais diegiant naują sveikatos technologijų vertinimo sistemą, kuri užtikrins, kad būtų kompensuojami patys efektyviausi, pacientams reikalingiausi vaistai. Naujas vertinimas skiriasi tuo, kad įvertinama ne tik tai, ar vaistas veiksmingas medicininiu požiūriu, bet ir finansinė nauda, kurią duos siūlomas kompensuoti vaistas. Vertinama, kiek kainuoja gydymo tokiu vaistu sukuriami kokybiški gyvenimo metai, pavyzdžiui, kaip mažėja hospitalizacijų, negalios ir slaugos poreikio rodikliai. Tai labai svarbu, norint užtikrinti, kad į kompensavimą būtų įtraukiami, kaip jau minėjau, patys efektyviausi ir pacientams reikalingiausi vaistai. Neabejotinai tai leidžia racionaliau naudoti ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, mažina sergamumą, ligotumą, ilgina gyvenimo trukmę.

Svarbu ir tai, kad naujasis modelis sudarytas remiantis daugumos Europos Sąjungos šalių gerąja praktika, tad, esant tokiam pat vaisto vertinimui kaip ir kitose ES šalyse, atsiranda daugiau galimybių pasinaudoti kitų šalių atliktais siūlomų kompensuoti vaistų vertinimais, taip pat vykdyti bendras derybas dėl vaistų kainų su kitomis šalimis.

Džiugina ir pokyčiai vaistų kompensavimo srityje. Pernai buvo svariai išplėstas šimtu procentų kompensuojamųjų vaistų sąrašas, leidęs užtikrinti, kad sergantieji už vaistus moka mažiau. Iki tol ligonių įsigyjami vaistai, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligoms, epilepsijai, kvėpavimo sistemos ligoms, migrenai, artrozei, osteoporozei, prostatos hiperplazijai, podagrai bei kitoms ligoms gydyti, buvo PSDF lėšomis kompensuojami 90-čia, 80-čia ir 50-čia procentų. Taigi ši naujovė – dar vienas žingsnis link efektyvios, pacientų pagal ligas nediskriminuojančios vaistų kompensavimo sistemos.

Dar viena gera žinia ta, jog Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotos naujovės leido sumažinti pacientų priemokas už kompensuojamuosius vaistus. Vidutinė priemoka, tenkanti vienam receptui 2019 metų spalio mėnesį, sumažėjo 3,2 euro, palyginti su ta, kurią pacientai mokėjo 2017 metų birželį.

 

Norisi pasidžiaugti ir tuo, kad racionalus lėšų naudojimas per pastaruosius dvejus metus leido į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti 66 naujus, iki šiol nekompensuotus vaistus. Iš jų beveik pusė, tai yra 31, skirti onkologinėms ligoms gydyti. Tai, tikimasi, kasmet padidins šansus sveikti tūkstančiams žmonių, susidūrusių su sudėtingomis ligomis. 

2019-ieji metai išskirtiniai dar ir tuo, kad Lietuvoje pradėta taikyti „pirmojo paskyrimo“ tvarka, kurią jau ne vienus metus sėkmingai naudoja Švedija, Norvegija, Suomija, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Ispanija. Tą daro ir mūsų kaimynai latviai, „pirmojo paskyrimo“ taisyklę taikantys pastaruosius septynerius metus ir per juos pigiausių vaistų vartojimą padidinę iki 66 proc.

 

Vis dėlto turbūt sutiksite, kad „pirmojo paskyrimo“ tvarka visuomenėje sulaukė ne itin palankaus vertinimo?

 

„Pirmojo paskyrimo“ tvarka Lietuvoje buvo įteisinta visų pirma siekiant mažinti pacientų išlaidas vaistams, skatinti generinių vaistų vartojimą bei didinti konkurenciją tarp vaistų gamintojų, kad jie tarpusavyje konkuruotų ir siūlytų mažesnes kainas.

Galiu patvirtinti, kad dėl „pirmojo paskyrimo“ Sveikatos apsaugos ministerija sulaukė teigiamų vertinimų iš pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų. Deja, dalis politikų dėl vienų ar kitų priežasčių nesuprato, kad tai kelias, kuriuo Lietuvai būtina eiti, siekiant skatinti ekonomiškiausių vaistų vartojimą, kaip tą daro kitos Europos valstybės, ir tokia tvarka buvo apskųsta teismui.

Atsakingai galiu pasakyti, jog ministerija ir toliau sieks, kad visi mūsų šalies pacientai ir valstybė vaistus galėtų įsigyti kuo mažesnėmis kainomis ir galėtų padėti pacientams gauti jiems reikalingus vaistus – šio tikslo tikrai nebus atsisakyta.

 

Pernai buvo daug dirbama ir skiepų prieinamumo klausimu.

 

Dar viena sritis, kurioje 2019-aisiais metais inicijuotos naujovės – skiepai. Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama didinti skiepų prieinamumą, pasiūlė plėsti galinčių skirti skiepus specialistų sąrašą. Tad gydymo įstaigose jau dabar skiepus gali skirti slaugytojai ir akušeriai – taip sumažinamas šeimos gydytojams tenkantis darbo krūvis. Taip pat pernai buvo parengti pakeitimai, kuriais siekiama sudaryti galimybes žmonėms pasiskiepyti vaistinėse. Tai naujovė, kurios iki šiol nebuvo. Jei tokie siūlymai įsigalios, išplėstinės praktikos vaistininkas, įvertinęs suaugusio žmogaus sveikatos būklę, galės skirti skiepus ir paskiepyti nuo gripo, tymų ar erkinio encefalito.

 

Pernai priimti sprendimai prisidės ir skaidrinant apskritai viso farmacijos sektoriaus veiklą?

 

Iš tiesų, kalbant apie pokyčius farmacijos sektoriuje, negalima nepaminėti svarbių pakeitimų, didinsiančių minėto sektoriaus skaidrumą, atvirumą. Nuo šių metų pradžios visi vaistų registruotojai ar jų atstovai įpareigoti informaciją apie gydymo įstaigoms ir konkretiems medikams bei farmacijos specialistams suteiktą paramą deklaruoti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Ši tarnyba viešai skelbs tokią informaciją savo interneto svetainėje, kur ją galės rasti kiekvienas pageidaujantis su tokia informacija susipažinti pilietis. Tai labai svarbu, nes medikų ir farmacijos kompanijų bendradarbiavimas turi būti skaidrus, keliantis pasitikėjimą.

O su kokiais užmojais Sveikatos apsaugos ministerija sutiko 2020-uosius? Kokie darbai farmacijos srityje laukia artimiausiu metu?

Šiemet numatyta peržiūrėti Farmacijos įstatymo nuostatas ir jas tobulinti, siekiant užtikrinti efektyvų farmacijos srities reguliavimą, didinti vaistų prieinamumą, farmacijos sektoriaus teikiamų paslaugų plėtrą ir integraciją į sveikatos sistemą, didinti farmacijos sektoriaus verslo subjektų konkurencines sąlygas.

Taip pat planuojama, kad šiemet bus sudarytos galimybės pacientams receptinius vaistus pagal elektroninius receptus įsigyti nuotoliniu būdu. Šiuo metu yra diegiama internetinės prekybos receptiniais vaistais sistema, kuri leis pacientams patogiai ir svarbiausia – saugiai – įsigyti receptinius vaistus internetu. Pacientas, norėdamas įsigyti receptinius vaistus internetu, turės prisijungti prie portalo e.sveikata, kuriame matys jam paskirtų vaistų kainas, prieinamumą skirtingose elektroninėse vaistinėse. Diegiamas inovatyvus modelis užtikrins asmens duomenų saugumą, taip pat garantuos, kad pacientas vaistus įsigis tik iš juos parduoti teisę turinčios vaistinės. Diegiama sistema pacientams leis palyginti skirtingų vaistinių pasiūlymus, kainas ir padės priimti geriausius sprendimus, iš kurios vaistinės vaistų įsigyti. 

Be to, kaip jau minėjau, šių metų darbų planuose yra naujos profesinės kvalifikacijos – išplėstinės praktikos vaistininko – sukūrimas, tai leistų sumažinti gydytojams tenkantį krūvį, o gyventojams pasiskiepyti būtų daug paprasčiau. Tai reiškia, kad gyventojai, atsiradus tokiems specialistams, galėtų rinkis, ar dėl skiepų eiti į vaistinę, ar kreiptis į gydymo įstaigą.

 

Gal galėtumėte pasakyti, ar daug gyventojų skiepijasi nuo gripo, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis?

 

Tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Europos Komisija rekomenduoja, kad nuo gripo būtų paskiepijama ne mažiau kaip 75 procentai rizikos grupėms priklausančių asmenų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, rizikos grupių skiepijimo apimtys yra daug mažesnės (iki 20 procentų 65 metų ir vyresnių žmonių), todėl, didinant prieinamumą, tikimasi padidinti skiepijimo apimtis. 

Kitų Europos Sąjungos valstybių narių geroji patirtis rodo, kad įtvirtinus galimybę pasiskiepyti vaistinėse atitinkamai didėjo ir pasiskiepijusių nuo gripo asmenų skaičius. Pavyzdžiui, Airijoje, kur skiepijimas vaistinėse įteisintas jau keletą metų, 2017–2018 metais žmonių, kurie pasiskiepijo nuo gripo vaistinėse, skaičius padidėjo net 46 procentais, palyginti su ankstesniais metais. Arba dar vienas pavyzdys – Portugalijoje 2018 metais daugiau kaip trečdalis pacientų nuo gripo skiepijosi būtent vaistinėse. 

 

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr. 1

 

© 2006 Visos teisės saugomos.