Šiuo metu vienas pagrindinių pasaulio farmacijos kompanijų uždavinių – kuo greičiau sukurti vaistą nuo koronaviruso infekcijos. Kol jo dar neturime, daugelyje pasaulio šalių taikoma praktika koronaviruso infekciją gydyti vaistais Lopinaviru/Ritonaviru ir Hidroksichlorokvinu. Kol kas šių vaistų Lietuvoje yra užtektinai, nuolat ieškoma kanalų, kur jų gauti daugiau.

„Vaistinės vaidmuo sveikatos priežiūros sistemoje nėra pakankamai apibrėžtas“

2020-02-17

Estijos farmacijos sąjungos prezidentė Triinu Entsik: „Vaistinės vaidmuo sveikatos priežiūros sistemoje nėra pakankamai apibrėžtas“

 

Estijos farmacijos sąjungos prezidentė Triinu Entsik „Farmacijos ir laiko“ žurnalui duotame interviu pasakoja apie vaistininkystę Estijoje, naujuosius teisės aktus, reglamentuojančius farmacijos specialisto veiklą, savo kelią į farmaciją ir atsako į mūsų tradicinį klausimą – kas, jos nuomone, yra profesionalus vaistininkas.

 

Gerbiama Prezidente, pirmiausia prašytume papasakoti apie save mūsų žurnalo skaitytojams.

 

Farmacijos versle aktyviai dalyvauju jau daugiau kaip dvidešimt metų. Per šį laikotarpį dirbau visuose lygmenyse – ir vaistinės vadove, vaistinės savininke, ir paslaugų vadybininke, regionine vadybininke, ir vaistinių grupės, kurioje dirba daugiau kaip 200 vaistininkų, vadove. Dirbdama visuose šiuose profesiniuose lygmenyse, aš visada maniau, kad pirmiausia esu vaistininkė, esu įsitikinusi, kad ja ir liksiu. Labai didžiuojuosi įgijusi tokią profesiją, džiaugiuosi, kad esu vaistininkė.

 

Iš kur tokia didelė trauka, toks nuoširdus atsidavimas farmacijai? Gal tai perduota iš ankstesnių kartų?

 

Iš tiesų, stiprų impulsą savo gyvenimą susieti su farmacija greičiausiai perėmiau iš savo protėvių, giminaičių. Ir mano teta, ir močiutė buvo vaistininkės. Džiaugiuosi, kad mano profesinis ir asmeninis gyvenimas yra puikiai subalansuotas.

 

Džiugu girdėti. Tai ir pasikalbėkime apie vaistininkystės situaciją Estijoje. Kokius priimtus naujausius teisės aktus išskirtumėte?

 

Paskutiniai pokyčiai, darantys įtaką visoms ES valstybėms narėms, buvo susiję su Europos Sąjungos falsifikuotų vaistų direktyvos įgyvendinimu, ji Estijos teisėje buvo ratifikuota palyginti neseniai – praėjusių metų vasario mėnesį.

Kadangi Estija viešajame sektoriuje įgyvendina daugybę elektroninių paslaugų projektų, kad padidintų viešųjų paslaugų efektyvumą ir kokybę, galėčiau paminėti ir tarpvalstybinį elektroninės sistemos sutarimą: pas mus galioja Suomijoje išduoti skaitmeniniai receptai, ir atvirkščiai. Šis sprendimas buvo įgyvendintas taip pat 2019 metų vasario mėnesį, o jo tikslas – išplėsti šalių, kurios galėtų bendradarbiauti šioje srityje, tinklą. Be Estijos ir Suomijos, šiame projekte dar dalyvauja Švedija bei Portugalija.

 

O kaip Estijoje yra organizuota sveikatos sistema?

 

Estija yra mažiausia iš trijų Baltijos šalių – tėra 1,31 mln. gyventojų. Turime privalomąjį sveikatos draudimą, 13 procentų sveikatos draudimo mokestį. Pridėtinės vertės mokestis vaistams yra 9 procentai, o medicinos prietaisams – 20 procentų. Sveikatos priežiūros sistemą valdo Socialinių reikalų ministerija, atsakinga už sveikatos priežiūros politikos formavimą ir jos įgyvendinimo užtikrinimą.

 

Kas Jūsų šalyje prižiūri valstybinį farmacijos sektorių, vaistininkystę?

 

Žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų priežiūrą vykdo Valstybinė vaistų agentūra, kuri yra Vyriausybės įstaiga prie Socialinių reikalų ministerijos. Ji registruoja ir patvirtina Estijoje leidžiamus vartoti vaistus, užtikrina klinikinių tyrimų saugumą, tikrina farmacijos ir didmeninės prekybos sektorių, gamybą, renka statistiką ir taip toliau. Interneto svetainėje apie tai galima rasti daugiau informacijos (https://www.ravimiamet.ee/en/sam). Na, o vaistų kompensavimą organizuoja Estijos sveikatos draudimo fondas.

 

Koks, jūsų nuomone, yra Estijos vaistinės, vaistininko vaidmuo sveikatos sistemoje?

 

Farmacijos specialistas, arba vaistininkas, pagal Estijoje galiojančius teisės aktus yra laikomas sveikatos priežiūros specialistu, tačiau vaistinės vaidmuo sveikatos priežiūros sistemoje, mano nuomone,  nėra tinkamai apibrėžtas. Mes, vaistininkai, žinoma, matome save kaip specialistus, atliekančius gyvybiškai svarbų vaidmenį pirminės sveikatos priežiūros sistemoje, vis dėlto to nepakanka – tą turi pripažinti ir kiti sveikatos priežiūros sistemos dalyviai. Pavyzdžiui, gydytojai turi vertinti farmacininkus kaip lygiaverčius ir svarbius partnerius, teikiančius sveikatos priežiūros paslaugas. Vaistininkai juk visada jaučiasi dirbantys „priekinėse linijose“. Matau, kad būtent tokie pokyčiai ir geresnis, visapusiškesnis, kokybiškesnis farmacininkų įgūdžių panaudojimas yra neišvengiami, atsižvelgiant į mūsų gyventojų senėjimą ir sveikatos priežiūros specialistų trūkumą.

 

Estijos vaistinėse turbūt intensyviai teikiamos papildomos – ne tik farmacinės –paslaugos?

 

Mūsų vaistinėse dirba farmacijos ir farmakoterapijos ekspertai. Taip, mūsų šalies vaistinėse pacientams teikiama vis daugiau papildomų sveikatos priežiūros paslaugų. Pavyzdžiui, matuojamas cholesterolio ir cukraus kiekis kraujyje, tikrinamas kraujospūdis ir kt. Vaistinės taip pat aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose – pradedant genomo mėginių rinkimu, baigiant projektais, skatinančiais racionaliai vartoti vaistus, skiepytis ir kt. Nors šioje srityje jau yra nuveikta gana daug, vaistinėse teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas galėtų būti daug ilgesnis ir, antra, paslaugos turėtų būti geriau integruotos į likusias sveikatos priežiūros sistemos grandis.

 

 

Kalbėjosi Virginija Grigaliūnienė

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr. 1

 

© 2006 Visos teisės saugomos.