HI informacija: pernai šalyje mirė 38 281 žmogus – 1293 asmenimis mažiau nei 2018 m. Pagrindinės Lietuvos gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės priežastys. 2019 m. jos sudarė 81,9 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 54,6 proc. mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 21 proc., o dėl išorinių priežasčių – 6,3 proc.

Migrena: ką apie šią ligą turi žinoti vaistininkas?

2020-07-22

Doc. dr. Kristina Ryliškienė,

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas,

Klinikinės medicinos institutas, Neurologijos centras

 

Migrena yra dažnas susirgimas, ne tik neigiamai veikiantis paciento gyvenimą, bet ir sukeliantis finansinę naštą valstybei. Tai lėtinė neurologinė liga, pasireiškianti pasikartojančiais 4–72 val. trukmės vidutinio sunkumo ar sunkiais priepuoliais, blogėjančiais įprastinės fizinės veikos metu, fotofobija, pykinimu, vėmimu. Lietuvoje 18,8 proc. gyventojų per metus patiria bent vieną migrenos priepuolį, moterys migrena serga tris kartus dažniau nei vyrai, o didžiausias sergamumas nustatomas tarp 20–50 m. amžiaus asmenų [1]. Tai yra antras pagal dažnį galvos skausmas bendroje populiacijoje ir pirmas – dėl kurio pacientas kreipiasi į gydymo įstaigą [2]. 2016 m. atlikus Visuotinės ligos naštų tyrimą nustatyta, kad migrena yra antras susirgimas pasaulyje pagal su negalia pragyventus metus (angl. years lived with disability, YLDs). Migrena neigiamai veikia ne tik paciento asmeninį ir socialinį gyvenimą, bet ir darbinę veiklą. Įvertinus 2017 m. Lietuvoje teiktų sveikatos paslaugų įkainius, vaistų kainas, buvo suskaičiuota, kad vidutiniškai tiesioginės išlaidos dėl migrenos vienam asmeniui buvo 177,73 eurų per metus. Didžiąją šių išlaidų dalį sudarė diagnostiniai tyrimai, gydytojų – šeimos, neurologų, skausmo specialistų – konsultacijos, hospitalizacijos, skubiosios pagalbos vizitai bei išlaidos vaistams. Tačiau kur kas didesnės buvo netiesioginės išlaidos dėl migrena sergančio paciento sumažėjusio darbingumo, 2017 m. jos siekė 543,51 euro per metus. Taigi, Lietuvos valstybė migrenai gydyti per metus kukliausiais skaičiavimas išleidžia 0,35 proc. bendrojo vidaus produkto [3].

Migrena yra nepakankamai diagnozuojama ir gydoma. 2008 m. JAV mokslininkai apskaičiavo, kad tik 14 proc. migrena sergančių pacientų yra veiksmingai gydomi [4]. Ypač mažas veiksmingumas nustatytas įvertinus šiuos epidemiologinius duomenis: tik apie 50 proc. sergančiųjų kreipiasi į gydytoją, tik apie 70 proc. iš jų yra nustatoma teisinga migrenos diagnozė, tik apie 80 proc. iš jų yra paskiriamas tinkamas gydymas ir tik 50 proc. pastarųjų pacientų atvyksta gydymo kontrolei. Prabėgus dešimtmečiui – epidemiologiniai rodikliai negerėja. Lietuvoje tik 26 proc. migrena sergančių pacientų kreipiasi į gydytoją [5]. JAV ir Vakarų Europos šalių duomenimis, tiksli migrenos diagnozė nustatoma 30–50 proc. sergančiųjų [6], Rusijoje 2017 m. atlikto tyrimo duomenimis, migrena buvo diagnozuota mažiau nei 15 proc. ja sergančių ligonių [7]. Koks migrenos diagnostinis tikslumas Lietuvoje  – nėra žinoma, bet triptanus nuo priepuolio vartoja tik 3,2 proc. sergančiųjų [5].

Susipažinus su migrenos diagnozavimo ir specifinio priepuolio gydymo duomenimis, kurių rodikliai itin maži, kyla klausimas – ar sunku migreną diagnozuoti? Migrena yra pirminė galvos skausmo liga, todėl ja sergantiems ligoniams neaptinkama jokių pakitimų galvos smegenų kompiuterinėje ar magnetinio rezonanso tomografijoje bei kraujo tyrimuose. Todėl, vieną vertus, diagnozę pagal ligonio pasakojimą nustatyti galima greitai, jau pirmos konsultacijos metu. Bet, kitą vertus, gydytojas turi gerai išmanyti migrenos diagnostinius kriterijus, kurie buvo atnaujinti 2018 metais [8]. Ligonio pasakojimas gali būti klaidinantis, todėl nustatomos tokios ligos, kaip įtampos tipo galvos skausmas, cervikogeninis, kraujagyslinis ar sinusito sukeltas galvos skausmas.

Ar vaistininkas gali įtarti migreną? Tikrai taip. Pasaulyje plačiai naudojamas atrankinis MIGRAINE ID klausimynas [4]. Jį sudaro 3 paprasti klausimai, kuriais įvertinami migrenai labiausiai būdingi (specifiškiausi) požymiai. Klausimai, užduodami galvos skausmu besiskundžiančiam asmeniui:

  1. Ar skausmo metu Jus pykina?
  2. Ar skausmo metu geriau gulėti?
  3. Ar skausmo metu erzina šviesa?

Jei jūsų vaistinėje dažnai paprastuosius analgetikus ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) perkantis asmuo teigiamai atsako į visus tris klausimus, yra net 93 proc. tikimybė, kad jis serga migrena ir jam būtina šeimos gydytojo ar neurologo konsultacija.

Migrenos klasifikacija. Tarptautinėje galvos skausmo klasifikacijoje išskiriami keli migrenos tipai, iš kurių pagrindiniai yra du [8]. Sergant migrena be auros pacientą vargina stipraus skausmo ilgi (iki 3 parų) priepuoliai, dažniausiai skauda pusė galvos, ji pulsuoja, tvinksi, priepuolio metu erzina garsas, šviesa, pykina, gali būti vėmimas, reikalinga ramybė. Tai yra pats dažniausias migrenos tipas. Prieš galvos skausmą ar jo metu atsirandantys praeinantys regos, rečiau jutimo ar kalbos sutrikimai yra vadinami tipine migrenos aura. Pacientas gali patirti tik vieno ar abiejų tipų priepuolius.

Migrenos sunkumą nusako ne tik priepuolio stiprumas, simptomų intensyvumas, priepuolio trukmė, bet ir priepuolių skaičius. Dažniausiai migrenos priepuoliai kartojasi 1–2 kartus per mėnesį. Jei priepuoliai ištinka 1 kartą per savaitę ar dažniau – nustatoma dažna migrena. Jei galvą skauda dažniau nei neskauda, t. y. skausmo dienų yra 15 ir daugiau per mėnesį – diagnozuojama lėtinė migrena. Tokių pacientų tarp visų sergančiųjų migrena yra apie 10 proc. Jiems yra didelė rizika įgyti dar vieną skausmą – ilgai vartojamų vaistų sukeltą galvos skausmą, kurį gali sukelti bet kurie vartojami vaistai nuo galvos skausmo. Ši skausmo priežastis yra sunkiai gydoma, bet jos galima išvengti. Čia itin svarbus vaistininko vaidmuo. Kiekvienas vaistus vartojantis pacientas turi būti informuojamas, kad 2–3 dienas per savaitę ir dažniau vartojami vaistai nuo skausmo sukelia ne tik virškinimo trakto, inkstų pažeidimus, gali didinti arterinį kraujospūdį, bet ir dažnina bei sunkina esamą galvos skausmą. O saugus vaistų nuo skausmo vartojimas yra vieną kartą per savaitę ir rečiau.

Lietuvos galvos skausmų specialistų asociacija yra pateikusi migrenos diagnostikos ir gydymo rekomendacijas.

 

Migrenos priepuolio gydymo principai

Priepuolis greičiau praeis nutraukus veiklą, atsigulus, gali padėti vietinis šaltis. Vaistus reikia vartoti:

  • laiku, t. y. išgerti per 30–60 min. nuo priepuolio pradžios.
  • tinkamus, t. y. vidutinio stiprumo priepuoliui – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, stipriam – triptanai, jei poveikis nepatenkinamas – triptanų ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo derinys. Jei vartojami kofeino turintys sudėtiniai analgetikai, rekomenduojama kofeino dozė juose turi būti 50–100 mg. Griežtai nerekomenduojami opiatai ar sudėtiniai analgetikai su opiatais;
  • tinkamos dozės, pvz., ibuprofeno 400–800 mg, paracetamolio ar aspirino 1000 mg, nebijoti vartoti 100 mg sumatriptano.

Jei priepuolių prasideda audringai, greit pasireiškia vėmimas – rekomenduojamos parenterinės NVNU ir metoklopramido formos.

Migrenos priepuolius retina miego, mitybos režimas, vidutinio intensyvumo reguliarus fizinis aktyvumas. Gali būti veiksmingi papildai: 600 mg per dieną magnio citrato, 300–400 mg per dieną kofermento Q10. Juos rekomenduojama vartoti apie 3 mėnesius kelis kartus per metus. Dažnai ir lėtinei migrenai yra skiriami priepuolius retinantys vaistai, toks gydymas vadinamas profilaktiniu. Daug metų migrena buvo retinama vaistais nuo kraujospūdžio, epilepsijos ir depresijos. Šių vaistų tinkamą vartojimą riboja dažni šalutiniai reiškiniai, skyrimo kontraindikacijos, be to, net ir tinkamomis dozėmis ir tinkamą laiką vartojami jie yra veiksmingi 40 proc. pacientų. 

Migrenos gydymo naujienos. 2018 m. Amerikos Vaistų ir maisto administracija bei Europos medicinos agentūra dažnai ir lėtinei migrenai retinti patvirtino naują, migrenai specifinę vaistų klasę – monokloninius antikūnus prieš su kalcitonino genu susijusį baltymą (angl. calcitonine gene related peptide, CGRP) (fremanezumabas, galkanezumabas) ar jo receptorių (erenumabas). CGRP yra iš 37 aminorūgščių sudarytas peptidas, kurio yra centrinėje ir periferinėje nervų sistemoje bei kituose audiniuose. CGRP ne tik plečia smegenų arterijas ir arterioles, bet ir perduoda skausminį impulsą [9]. Nuo 2019 m. Lietuvoje dažna ir lėtine migrena sergantys pacientai gydomi 70 mg arba 140 mg erenumabo injekcijomis į poodį. Nuo 2020 gegužės 25 d. šis vaistas yra kompensuojamas ligoniams, kuriems migrena pasireiškia bent 4 dienas per mėnesį.

Kokie erenumabo praktiniai pranašumai, palyginti su geriamaisiais profilaktiniais vaistais?

  • Veiksmingesnis nei nespecifiniai vaistai nuo kraujospūdžio, epilepsijos ir depresijos.
  • Poveikis dažniausiai juntamas jau pirmąjį vartojimo mėnesį.
  • Neturi sąveikos su kitais vaistais nuo migrenos ar gretutinių ligų.
  • Geras toleruojamas, šalutiniai poveikiai (injekcijos vietos reakcijos, vidurių užkietėjimas) yra silpni, dėl jų vaistas nutraukiamas retai.
  • Erenumabas neveikia imuninės sistemos, saugiai gali būti skiriamas ir COVID-19 pandemijos metu [10].
  • Patogus vartojimas – pacientas vaisto susišvirkščia pats į poodį kas 4 savaites.

Erenumabas neskiriamas nėščiosioms. Atsargiai skirtinas pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių, smegenų kraujotakos ligomis, žindančioms moterims.

Ką gali patarti vaistininkas ligoniui, kuris pirmąkart naudos erenumabą? Vaistas turi būti laikomas šaldytuve, prieš naudojimą reikia palaikyti kambario temperatūroje apie 30 minučių. Keliaujant vaistas gali būti laikomas kambario temperatūroje iki savaitės. Prieš leidžiantis švariomis rankomis turi būti dezinfekuojama pilvo arba šlaunies oda, kurioje neturi būti pažeidimų, kraujosruvų, tatuiruočių. Apžiūrėti švirkštiklį, įsitikinti, kad galiojimo laikas nėra pasibaigęs, o langelyje matomas tirpalas yra skaidrus, bespalvis. Langelyje gali būti matomas oro burbuliukas, jis yra nepavojingas. Vaisto negalima plakti. Išsami susileidimo instrukcija yra pakuotėje. Suleidus vaistą dūrio vietoje gali pasirodyti nedidelis vaisto ar kraujo lašelis, dūrio vietą galima užklijuoti pleistru. Panaudotas švirkštiklis yra grąžinamas į vaistinę [10]. Kad būtų laikomasi vaisto naudojimo režimo – būsimų injekcijų dienas patartina registruoti galvos skausmo kalendoriuje.

 

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr.5

 

© 2006 Visos teisės saugomos.