Toksoplazmozė yra viena iš užkrečiamųjų ligų, kuri ypač pavojinga nėščiosioms. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, toksoplazmozė pavojinga nėščiosioms, nes per placentą nuo užsikrėtusios motinos gali užkrėsti vaisius ir dėl to gali išsivystyti įgimta toksoplazmozė.

Menopauzės sukeliami pokyčiai: negalavimus galima sėkmingai įveikti

2020-05-27

Gydytojai ginekologai tvirtina: nors menopauzė yra vienas kritiškiausių moters gyvenimo etapų, bet tai ne liga. Ir jos sukeliami nemalonūs, neretai labai varginantys simptomai gali būti sėkmingai valdomi. Plačiau apie šį moters gyvenimo tarpsnį, menopauzės sukeliamus neigiamus sveikatos bei gyvenimo kokybės pokyčius ir sėkmingas šių problemų sprendimo galimybes kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos sektoriaus vadove gydytoja ginekologe profesore Daiva Vaitkiene.

 

Menopauzė – neišvengiamas moters gyvenimo tarpsnis.  Kas tai yra? Kokius sutrikimus ji sukelia? Koks jų poveikis moters sveikatai ir gyvenimo kokybei?

Menopauzė yra fiziologinė moters būklė, kitaip tariant, mėnesinių išnykimas dėl sumažėjusios estrogenų gamybos, kai kiaušidėse išsenka folikulai. Dažniausiai ji prasideda apie 50-uosius moters gyvenimo metus, nors normali menopauzė laikoma, jeigu prasideda nuo 45 iki 55-erių metų.

Perimenopauzė – toks amžiaus tarpsnis, kada mėnesinės dar nebūna išnykusios, bet ankstyvieji menopauzės simptomai jau pasireiškia. Taigi perimenopauzė gali prasidėti maždaug 4 metais anksčiau, nei baigiasi mėnesinės. Labiausiai moteris varginantys ankstyvieji menopauzės simptomai yra karščio antplūdžiai, prakaitavimas, tachikardija, nemiga, jautrumas, nuotaikų svyravimai. Jie vargina net apie 80 proc. moterų.

Ankstyvieji menopauzės simptomai iš tikrųjų ne tik blogina gyvenimo kokybę – jų stiprumas tiesiogiai koreliuoja ir su kitais neigiamais menopauzės poveikiais sveikatai. Jų atsiradimo priežastys ir patofiziologiniai mechanizmai taip pat yra ir kitų sveikatos sutrikimų rizikos veiksniai. Kuo stipresni ankstyvieji menopauzės simptomai, tuo ateityje galima ryškesnė osteoporozė, sutrikusi verbalinė atmintis, padidėjusi širdies ir kraujagyslių sistemos reakcija į stresą, sumažėjęs arterijų gebėjimas plėstis intensyvėjant kraujotakai, didesni sistolinio kraujospūdžio svyravimai.

Dažnai kyla klausimas, kodėl karščio bangos, prakaitavimas yra patys dažniausi, ryškiausi, daugiausia nemalonumų sukeliantys simptomai? Taip yra dėl laikinų pokyčių pagumburio termoreguliacijos centre. Už normalios temperatūros palaikymą atsakingas labai svarbus neuromediatorius dopaminas ir β endorfinai. Estrogenai didina dopamino išsiskyrimą pagumburyje ir dopamino perdavimą per D2 receptorius. Be to, estrogenai didina β endorfinų sintezę ir išsiskyrimą. Perimenopauzės laikotarpiu mažėjant estrogenų gamybai mažėja dopamino ir endorfinų gamyba, daugėja noradrenalino, kyla kūno temperatūra. Iš esmės karščio antplūdžiai ir prakaitavimas – tai organizmo bandymas išlaikyti normotermiją. Kylant vidinei kūno temperatūrai atsiradęs prakaitavimas bei periferinių kraujagyslių išsiplėtimas – tai organizmo reakcija siekiant išlaikyti normalią temperatūrą.

Gana stipriai varginantis perimenopauzės simptomas yra miego arba cirkadinių ritmų sutrikimas. Lytiniai hormonai jam irgi daro įtaką – mažėjant estrogenų kiekiui išsiderina cirkadinis paros ritmas. Jį estrogenai paveikia per melatonino sintezę. Įrodyta, kad naujagimiai melatonino dar neturi, daugiausia jo turi vaikai. Paauglystėje melatonino gamyba pradeda mažėti ir mažėja visą likusį gyvenimą. Tad po menopauzės jo moters organizme yra labai mažai arba beveik nebelieka. Taigi dėl melatonino trūkumo gali kamuoti nemiga, gali būti sunku užmigti, kitos moterys pradeda anksti pabusti.

Estrogenai nuolat modifikuoja daugybės neuromediatorių sintezę, išsiskyrimą ir metabolizmą, o melatoninas yra vienas iš jų.

Kaip menopauzės periodu elgiasi moterys? Ar tiesa, kad dauguma kenčia, niekur nesikreipia. Kaip tai vertinate?

Menopauzės sukeliamais simptomais, kurie būna vidutiniai, lengvi ir sunkūs, skundžiasi apie 80 proc. moterų, tačiau medikų pagalbos ieško tik apie 20–30 proc. Kitos niekur nesikreipia. Kodėl jos taip elgiasi? Galbūt tokį pasirinkimą lemia simptomų stiprumas, nes ne visas vargina vienodai stiprūs simptomai. Gal daro įtaką ir kultūriniai dalykai, tarkim, joms gėda ir nejauku apie tai kalbėtis. Sunku būtų atsakyti, kodėl moterys kenčia ir nieko nedaro. Kai kuriose Afrikos tautose net nevartojama tokia sąvoka kaip perimenopauzė ar menopauzė. Moterys tvirtina, kad jokių simptomų nejaučia. Tačiau reikėtų padrąsinti visas vakarietiško pasaulio moteris, kad kreiptųsi į gydytoją ir tartųsi dėl perimenopauzės simptomų korekcijos. Tiesa, slopinti juos galima visada, bet ar būtina – sprendžia pati moteris, pasitarusi su gydytoju, nes gydyti perimenopauzės, menopauzės simptomus, vienareikšmiai reikia tada, kai yra stiprūs. Kai jie vidutiniai arba silpni, pati moteris gali nuspręsti, ar jai reikia imtis kokių nors priemonių, kad tie simptomai sumažėtų.

Kai perimenopauzės simptomai pasireiškia labai stipriai, pats efektyviausias jų gydymas yra pakeičiamoji hormonų terapija (PHT). Jos poveikis yra labai gerai žinomas, tyrimų atlikta daug, efektyvumu niekas neabejoja, tačiau kartais dėl įsitikinimų, kartais dėl ilgalaikio jų vartojimo daromo poveikio krūties audiniui ne visos moterys nori PHT.

Todėl reikia žinoti, kad, be PHT, yra ir kitų menopauzės simptomų slopinimo būdų. Juos galima suskirstyti į nemedikamentinius ir medikamentinius nehormoninius. Yra įvairių nemedikamentinių perimenopauzės simptomų korekcijos priemonių. Tai daugiausia su psichine žmogaus sveikata, psichologija susiję dalykai – kognityvinė elgesio terapija, hipnozė, meno terapija, minčių ir kūno terapija. Šios terapijos apima streso valdymą, relaksaciją, įvairias kvėpavimo, psichoterapijos technikas. Tuo daugiausia užsiima psichologai, psichoterapeutai.

Taip pat yra ir tokių technikų kaip akupunktūra, neabejotinai – fizinis aktyvumas, labai svarbus dalykas yra svorio mažinimas. Na, o medikamentiniai nehormoniniai metodai – tai didžiulis biologiškai aktyvių medžiagų arsenalas: mikroelementai, vitaminai, iš augalų ekstrahuojamos biologiškai aktyvios medžiagos, kurios per įvairiausius mechanizmus veikia menopauzės sukeliamus ankstyvuosius simptomus. Vėlgi, apklausų duomenimis, yra nustatyta, kad nuo 50 iki 75 proc. moterų vartoja nehormoninius vaistus ar papildus menopauzės simptomams mažinti.

Kaip vertinamas šių vaistų arba papildų efektyvumas, saugumas?

Yra paskelbta daug mokslinių straipsnių, kuriuose rasime daug ir įvairių, tarp jų ir prieštaringų, vertinimų. Tyrimų rezultatai priklauso ir nuo tyrimų apimčių, ir nuo trukmės. Kai kurių išvadose pabrėžiama neabejotina šių medžiagų, skirtų perimenopauzės simptomams slopinti, nauda, kiti tyrėjai mato silpną poveikį, palyginti su placebu, ar net tokį pat kaip placebo. Taip pat galima surasti ir tokių klinikinių tyrimų, kuriuose išvis abejojama šių medžiagų nauda perimenopauzės simptomams slopinti. Kai kuriuos tyrimus sunku vertinti dėl mažo tirtų moterų skaičiaus ir trumpos tyrimų trukmės. Apibendrinant didelės apimties tyrimus, metaanalizes, galima teigti, kad vis dėlto pakanka duomenų, patvirtinančių šių gydymo būdų veiksmingumą slopinant perimenopauzės simptomus.

Taigi, nors tyrimų rezultatai yra prieštaringi, daugelio atskirų tyrimų rezultatai patvirtina tokių gydymo metodų naudą.

 

Kokia yra galima pagalba moterims? Kada taikoma pakeičiamoji hormonų terapija, kada nutraceutikai?

Vienareikšmiškai pati efektyviausia yra PHT, tačiau ji skiriama tada, kai perimenopauzės simptomai yra stiprūs ir nėra kontraindikacijų skirti pakeičiamąją hormonų terapiją. Tarkim, moteris serga, sirgo ar turi didelę riziką sirgti nuo lytinių hormonų priklausančia onkologine liga (krūtų, gimdos ar kiaušidžių) arba jai nustatytos kepenų ligos, kraujo krešumo sutrikimai. Taigi, esant tam tikroms būklėms PHT yra negalima. Jeigu yra priežasčių, dėl kurių negalima skirti PHT, reikia ieškoti kitų būdų, kuriais būtų galima sumažinti varginančius simptomus.

Kodėl menopauzės ar perimenopauzės simptomams gydyti rekomenduojami sojų izoflavonoidai? Kas jie tokie? Kokia rizika ir kokie privalumai naudojant sofų izoflavonoidus?

Viena iš didžiausių biologiškai aktyvių medžiagų grupių, veikiančių ankstyvuosius menopauzės simptomus, yra fitoestrogenai. Tai iš esmės augaluose, vaisiuose, daržovėse randamos nesteroidinės augalinės kilmės medžiagos, kurios turi tiek estrogeninių, tiek ir antiestrogeninių savybių.

Estrogeninėmis savybėmis pasižyminčių augalinės kilmės veikliųjų junginių yra įvairiausių: flavonai, izoflavonai, lignanai, kumestanai, stilbenai.

Flavonų daugiausia aptinkama raudonuose ir geltonuose vaisiuose ir daržovėse, dilgėlėse, beržų lapuose, čiobrelių žolėje, izoflavonų – ankštiniuose augaluose ir dobiluose, lignanų – linų sėmenyse, įvairiuose grūduose, vaisiuose, uogose, riešutuose ir daržovėse, kumestanų – liucernoje, dobiluose, saulėgrąžų sėklose, brokoliuose, briuseliniuose kopūstuose, stilbenų – vynuogių odelėse, raudonajame vyne.

Iš jų visų patys efektyviausi arba paties stipriausio estrogeninio poveikio yra sojų izoflavonai. Rinkoje galima rasti įvairių fitoestrogenų preparatų, bet izoflavonai vertinami kaip stipriausiai veikiantys. 

Augaluose randami izoflavonai yra neaktyvios glikozilintos formos. Kad jie veiktų žmogaus estrogenų receptorius, turi tapti aktyvūs. Jų virsmas į aktyvią formą įvyksta žarnyne, kai žarnyno mikroflora, išskirdama fermentą glikozidazę, paverčia neaktyvią sojų izoflavonų formą į aktyvias veikliąsias medžiagas – genisteiną ir daidzeiną. Aktyviose daidzeino ir genisteino formose vyksta dar viena pokyčių serija, būtina jų pasisavinimui. Šį virsmą užtikrina žarnyne esančios Lactobacillus sporogenes (Bacillus coagulans), kurioms paveikus, daidzeinas ir genisteinas virsta aktyviais metabolitais (ekvoliu, desmetilangolensinu, dihidrogenisteiną ir kt.), kurie yra absorbuojami į bendrąją kraujotaką.

Ši teorija patvirtina žarnyno mikrofloros pieno rūgšties bakterijų svarbą įsisavinant sojų izoflavonoidus ir užtikrinant jų poveikio stiprumą

 

Kokia sojų izoflavonoidų vartojimo rizika ir privalumai?

Žinome, kad moters organizme yra α (alfa) ir β (beta) estrogenų receptoriai. β estrogenų receptorių yra visur – smegenyse, odoje, plaučiuose, kauluose, gimdoje, kiaušidėse, krūtyse ir labai džiugu, kad visi estrogenai veikia šiuos receptorius tose vietose, kur estrogenų poveikis labai svarbus, t. y., kad tie organai ir kūno dalys išliktų jaunesnės, tvirtesnės ir būtų apsaugotos nuo menopauzės sukeliamų šalutinių poveikių. Svarbu žinoti, kad gimdoje, kiaušidėse ir krūtyse, be β estrogenų receptorių, yra ir α receptorių, kuriuos veikiant didėja šių organų ligų rizika: gimdos gleivinės išvešėjimas, gimdos ar krūtų vėžys.

Kuo iš esmės skiriasi natūralūs arba sintetiniai estrogenai nuo fitoestrogenų? Šiaip fitoestrogenų poveikis visiems receptoriams – ir α, ir β, yra maždaug 500 arba 1000 kartų silpnesnis. Tai natūralu, mes ir turime tikėtis tokio gerokai silpnesnio poveikio, bet kartu – ir gerokai silpnesnio šalutinio poveikio. Jeigu fitoestrogenai jungiasi silpniau prie visų šių receptorių, dar labai svarbu, kad prie gimdoje ir kiaušidėse esančių α receptorių jie jungiasi ne 500 ir 1000 kartų silpniau, kaip prie β receptorių, o 10 tūkst. kartų silpniau. Taigi išvada galėtų būti tokia: fitoestrogenai veikia 500 arba 1000 kartų silpniau nei sintetiniai arba natūralieji estrogenai, o jų neigiamas poveikis gimdai, kiaušidėms, krūtims yra net 10 tūkst. kartų silpnesnis nei sintetinių estrogenų.

Klinikiniais tyrimais patvirtinti IA lygmens įrodymai rodo, kad silpniems ir vidutiniams vazomotoriniams simptomams mažinti sojų izoflavonoidai yra 25 proc. efektyvesni už placebą. Šiuo metu yra klinikinių tyrimų, įrodančių, kad fitoestrogenai mažina kaulų rezorbciją ir stimuliuoja osteosintezę, taip pat gerina kraujagyslių tonusą, mažina cholesterolio kiekį, trombocitų agregaciją, pasižymi antioksidaciniu poveikiu.

 

Ką naujo galima pasakyti apie pieno rūgšties bakterijų poveikį gydant menopauzės simptomus?

Puikiai žinoma, kad žarnyno mikroflora labai svarbi mūsų lytinių hormonų apykaitai. Tačiau konkrečių farmacinių preparatų arba priemonių, kurias kuriant būtų panaudotos šios žinios (tarkim, kad jų sudėtyje būtų fitoestrogenų kartu su pieno rūgšties bakterijomis) iki šiol nebuvo. Dabar farmacinė pramonė gamina papildą, kuriame galima rasti keletą biologiškai aktyvių medžiagų kartu su pieno rūgšties bakterijomis. Jos ne tik gerina fitoestrogenų įsisavinimą – pieno rūgšties bakterijų poveikis kartu su estrogenais yra potencijuojantis, jos sustiprina fitoestrogenų poveikį. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad pieno rūgšties bakterijos izoflavonų virtimą aktyvia forma padidina nuo 16 iki 90 proc.

2011 metais Benvenuti su bendraautoriais publikavo vieno nedidelio klinikinio tyrimo, patvirtinusio šią aptartą teoriją, medžiagą. Nors tyrime dalyvavo tik 12 menopauzę išgyvenusių moterų, tyrimo tikslai ir rezultatai buvo aiškiai suprantami. Buvo nutarta moterims skirti antibiotikų siekiant sumažinti žarnyne esančių gerųjų bakterijų skaičių bei aktyvumą. Vėliau, norint įrodyti galimą pieno rūgšties bakterijų poveikį izoflavonų įsisavinimui, vienoms moterims buvo skiriami tik fitoestrogenai, kitoms – fitoestrogenai kartu su pieno rūgšties bakterijomis. Lygiai po 24 val. moterų kraujyje buvo matuojama aktyvių fitoestrogenų koncentracija. Moterims, kurios vartojo estrogenus su pieno rūgšties bakterijomis, genisteino koncentracija kraujyje buvo statistiškai reikšmingai didesnė. Taigi šis farmakokinetinis tyrimas, kad ir nedidelės apimties, neabejotinai įrodė pieno rūgšties bakterijų poveikį izoflavonų įsisavinimui ir jų koncentracijai kraujyje pagerinti.

 

Kokie būtų šių preparatų veiksmingumo įrodymai. Kada juos vartojančios moterys gali tikėtis geresnės savijautos?

Žinodami, kad fitoestrogenai veikia nuo 500 iki 1000 kartų silpniau nei PHT, suprantame, kad jie tinka moterims, kurių simptomai nėra labai stiprūs. Kada tikėtis poveikio? Vėlgi, žaibiškai poveikis neatsiranda. Tokių įrodymų, po kurio laiko moteris gali jaustis gerai, nėra, bet klinikinėje praktikoje paprastai rekomenduojama vartoti ne mažiau kaip 1 mėnesį, kad moteris galėtų įsitikinti, ar jai paskirtas preparatas reikšmingai pagerina savijautą, ar ne. Klinikiniuose tyrimuose su šiais fitoestrogenais, jų deriniais su mikroelementais ir vitaminais, preparatų efektyvumas dažniausiai vertinamas po mėnesio, dviejų ir trijų. Teigiamas poveikis perimenopauzės simptomams stebimas jau po mėnesio ir stiprėja ilgėjant vartojimo trukmei. Klinikiniai tyrimai, kuriuose siekiama įvertinti fitopreparatų saugumą, dažniausiai trunka ne trumpiau kaip metus.

Klinikinių tyrimų su vaistų deriniais – fitoestrogenai, vitaminai, mikroelementai – atlikta nemažai. Kaip minėjau, tris mėnesius vertinant moterų savijautą pagal įvairias simptomų stiprumo vertinimo sistemas įrodymų pakanka, kad šie biologiškai aktyvių medžiagų deriniai yra veiksmingi mažinant vazomotorinius ir psichologinius menopauzės simptomus. Simptomų intensyvumo pokyčiai svyruoja priklausomai nuo tyrimų apimčių, trukmės, bet yra statistiškai reikšmingi.

Ar saugu šiuos vaistus vartoti ilgesnį laikotarpį?

Šis klausimas labai svarbus. Tarkim, nesvarbu, kad vaisto poveikis yra kelis šimtus kartų silpnesnis už įprastą gydymą, tačiau labai svarbu, ar šis, silpniau veikiantis vaistas nesukelia reikšmingo šalutinio poveikio. Ypač tai aktualu moterims, kurios jau yra sirgusios gimdos gleivinės, krūtų ligomis. Vertinant saugumą atliekami tyrimai, kurių metu dažniausiai yra siekiama išsiaiškinti, ar vaistas nesukelia šalutinio poveikio krūtims ir gimdai.

Viename tokių Italijoje atliktų daugiacentrių tyrimų, kurio rezultatai buvo publikuoti 2017 metais, dalyvavo apie 180 moterų. Viena grupė moterų vartojo tiktai sojų izoflavonus, kitai grupei dar buvo papildomai paskirtas rinkinys su biologiškai aktyviomis medžiagomis – pieno rūgšties bakterijomis, magnolijų ekstraktu, tikraisiais skaistminais vitaminu D, kalciu, magniu (Estromineral Serena plus – unikalios sinerginės formulės maisto papildas, – redaktoriaus  pastaba ). Šio tyrimo metu buvo vertintas vaisto efektyvumas ir saugumas. Paaiškėjo, kad gydymo metu visi simptomai stabiliai silpnėjo, o per 3 mėnesius skirtingų menopauzės simptomų vidutinis intensyvumas, vertintas balais, sumažėjo 40–90 proc. Vertinant potencialiai neigiamą poveikį gimdai, krūtims ir kepenims, buvo atliekama mamografija, matuojamas gimdos gleivinės storis ir atliekami kepenų funkcijos tyrimai. Visoms moterims, tiek vartojusioms tik sojų izoflavonoidus, tiek kartu dar ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, per vienus metus jokių reikšmingų neigiamų šių medžiagų poveikio krūtų, gimdos ar kepenų būklei nebuvo pastebėta.

Vienintelis dalykas, kurį norėčiau pabrėžti, yra tai, ką jau minėjau – nors šių preparatų poveikis silpnesnis, bet daug kartų mažesnis ir potencialus šalutinis poveikis. 

Mūsų, gydytojų, tikslas yra pasiekti maksimalų poveikį su minimaliomis veiksmingomis vaistų dozėmis ir stengtis visiškai išvengti šalutinio vaisto poveikio arba jį minimalizuoti. Todėl kiekvienai pacientei vaistas ar papildas turi būti parenkamas individualiai, atsižvelgiant į jos sveikatą bei nusiskundimus. Reikia siekti tokios būklės, kuri pacientę realiai tenkintų. Greičiausiai vienos moterys niekad neapsieis be PHT, o kitoms papildų ar mikroelementų kompleksas gali užtikrinti labai puikią gyvenimo kokybę.

 

Kalbėjosi Ramutė Pečeliūnienė

 Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr. 3–4.

 

© 2006 Visos teisės saugomos.