Toksoplazmozė yra viena iš užkrečiamųjų ligų, kuri ypač pavojinga nėščiosioms. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, toksoplazmozė pavojinga nėščiosioms, nes per placentą nuo užsikrėtusios motinos gali užkrėsti vaisius ir dėl to gali išsivystyti įgimta toksoplazmozė.

Šiuolaikinis dislipidemijų gydymas: mokslo įrodymais grįsta nutraceutikų vieta

2020-05-27

Europos kardiologų draugija, remdamasi šiandiene Europos šalių stebėsena, dar kovo viduryje atkreipė dėmesį, kad net dabartinės pandemijos metu žmonių nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) miršta netgi daugiau nei nuo COVID-19. Taigi, būtina skirti dar daugiau dėmesio ir nepamiršti sergančiųjų, ypač ŠKL bei kitomis lėtinėmis ligomis. Pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis arba turintiems ŠKL rizikos veiksnių (arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas ir rūkymas), dažniau pasireiškia sunki COVID-19 forma ir maždaug 15 kartų jie miršta dažniau. Taigi, net iš šiuo laikotarpiu dislipidemija išlieka vienu svarbiausių ir labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Apie šiandienes lipidų apykaitos diagnostikos ir gydymo gaires, galimą farmacijos specialistų vaidmenį kalbamės su kardiologu profesoriumi Raimondu Kubiliumi.

 

Farmacijos specialistams dislipidemijos korekcijai, be gyvenimo būdo ir kitų nemedikamentinių priemonių, vis dažniau rekomenduojama skirti nutraceutikus?

Iš tiesų, 2019 m. pristatytose Europos kardiologų draugijos dislipidemijų gairėse pabrėžiama šiuolaikinių mitybos planų ir produktų nauda dislipidemijos kontrolei. Vieni iš tokių naudingų ir rinkoje inovatyvių preparatų – vadinamieji nutraceutikai. Tai specifiškai veikiantis, sveikatai naudingas funkcinis maistas ir maisto papildai, kurie pirmiausia skirti mažos ir vidutinės ŠKL rizikos, vertinamos pagal SCORE skaičiuoklę, grupės pacientams. Palyginti su vaistais, nutraceutikai pasižymi tuo, kad yra gerai toleruojami ir nesukelia kliniškai reikšmingų nepageidaujamų poveikių. Neabejoju, jog dauguma vaistininkų turi sukaupę ir profesinio patyrimo apie kai kurias veikliąsias medžiagas – monakoliną K, berberiną, sojų baltymus, polikonazolį, kurie monoterapijoje, priklausomai nuo medžiagos, blogojo MTL-Ch koncentraciją gali sumažinti 5–25 proc. Kaip rodo tyrimai, iš visų nutraceutikų MTL-Ch koncentraciją reikšmingai mažina monakolinas K ir berberinas. Pastaruoju metu rinkoje registruotas preparatas (Armolipid Plus – redaktoriaus pastaba), kurio sudėtyje yra 6 natūralūs ingredientai, veikiantys tris svarbias dislipidemijos patochemijos ir patofiziologijos grandis:

  • raudonosiomis mielėmis fermentuoti ryžiai (200 mg – apie 3 mg monakolino K), polikozanolis (10 mg) ir berberinas (500 mg) – mažina cholesterolio kiekį;
  • folio rūgštis, mažinanti homocisteino kaip vieno iš ŠKL rizikos veiksnių, koncentraciją;
  • astaksantinas (0,5 mg) ir koenzimas Q10 (2 mg) – slopina MTL oksidaciją ir laisvųjų deguonies radikalų susidarymą.

Pavyzdžiui, monakolinas K, gaunamas raudonosiomis mielėmis fermentuojant ryžius, molekulės struktūra ir poveikiu panašus į statinus, kartais netgi vadinamas pirmojo statino lovastatino prototipu. Klinikiniai tyrimai parodė, kad monakolinas efektyviai ir reikšmingai sumažina MTL-Ch ir bendrojo cholesterolio koncentracijas kraujyje. Taigi, sumaniai šias veikliąsias medžiagas sujungus į  vieną formulę, galime paveikti keletą cholesterolio sintezės, oksidacijos grandžių ir sumažinti cholesterolio koncentraciją. Tyrimų duomenimis, laikantis lipidų kiekį mažinančios dietos ir sveikos gyvensenos bei vartojant minėtąjį nutraceutiką per 8 savaites papildomai 23,3 proc.  galime sumažinti MTL-Ch koncentraciją kraujyje. Tai reikšmingas pokytis.

 

Vis dėlto patikslinkite, kuriais atvejais skiriami nutraceutikai, o kada būtina skirti statinus?

Iš tiesų, būtina pabrėžti, kad kai pacientas serga jau nustatyta išemine širdies liga, yra persirgęs miokardo infarktą, insultą arba priskiriamas didelės ŠKL rizikos grupei, be jokių išimčių skiriami statinai, siekiant MTL-Ch koncentracijos < 1,4 mmol/l. Visais kitais atvejais, jeigu pacientui nustatyta maža ŠKL rizika, siektina MTL-Ch koncentracija  < 3,0 mmol/l, o vidutinės rizikos < 2,6 mmol/l. Mažinant pastarąsias dvi ŠKL rizikas pirmo pasirinkimo preparatai galėtų būti nutraceutikai kartu su kitomis paveikiomis nemedikamentinėmis priemonėmis.

Kalbate apie maisto papildus, nutraceutikus, jų klinikinį efektyvumą. Ar su šiais preparatais atlikti klinikiniai tyrimai?

Minėtojo preparato (Armolipid Plus – redaktoriaus pastaba) veiksmingumą ir saugumą kompleksiškai gydant ir kontroliuojant įvairaus sunkumo dislipidemiją skirtingose pacientų grupėse įrodė daugelis pastaraisiais metais atliktų klinikinių tyrimų ir jų metaanalizės. Įrodyta, kad įvairių sudėtinių veikliųjų medžiagų kompleksas veikia aktyviau. Tyrimas, kuriame dalyvavo asmenys, kuriems nustatyta vidutinė mišraus pobūdžio dislipidemija, parodė, kad, laikantis lipidų kiekį mažinančios dietos ir sveikos gyvensenos, kartu vartojant minėtą unikalios formulės nutraceutiką, palyginti su monoterapija berberinu, per 4 savaites reikšmingai sumažėjo bendrojo cholesterolio (20 vs 16 proc.), blogojo, arba mažo tankio MTL-Ch (25 vs 20 proc.), apolipoproteino B (29 vs 15 proc.), trigliceridų (26 vs 22 proc.) bei padidino gerojo, DTL-Ch (5,1 vs 66 proc.) koncentracija.

 

Kokiais atvejais nutraceutikai galėtų būti alternatyva vaistams nuo cholesterolio?

Nutraceutikai gali būti alternatyva statinams, kai jų netoleruojama. Kalbant apie minėtą unikalios formulės nutraceutiką, perspektyviojo klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 48 netgi kelių statinų netoleruojantys pacientai, kuriems nustatyta dislipidemija, duomenimis, kasdien vartojamas po vieną tabletę, per 3 mėnesius BCh, MTL-Ch ir TG kiekį sumažino atitinkamai 22,3 ± 5,8; 31,3 ± 8,3; 16,1 ± 10,7 proc. Šie teigiami lipidogramos pokyčiai išliko ne mažiau kaip vienus metus. Sergantiems metaboliniu sindromu pacientams preparato skyrimas reikšmingai padidino DTL-Ch kiekį. Jo vartojimas buvo visiškai saugus: nepadidėjo nei kepenų transaminazių, nei kreatino fosfokinazės kiekis. Tyrimų duomenimis, preparatas pagerino lipidų profilį panašiai kaip mažos statino dozės. Tai galėtų būti paaiškinama preparato sudėtyje esančio astaksantino ir galbūt kitų ingredientų poveikiu, dėl kurio taip pat padidėja gerojo cholesterolio koncentracija, taip pat leptino ir adiponektino santykis. Taigi, šio preparato pasirinkimas galėtų būti veiksmingas alternatyvus pasirinkimas lengvai ar vidutinio sunkumo dislipidemijai gydyti.

 

Bet kokiu atveju antilipideminis gydymas turbūt kiekvienam pacientui turi būti individualus?

Parenkant antilipideminį gydymą reikia įvertinti konkrečią klinikinę situaciją, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos dydį, paciento organizmo ypatumus, dislipidemijos sunkumą ir priežastis. Sudėtiniai įvairiapusio poveikio nutraceutikai būtų tinkamas pasirinkimas pirmiausia mažos ir vidutinės ŠKL rizikos pacientams, kuriems nustatyta dislipidemija, taip pat kaip galima alternatyva tais atvejais, kai pacientas netoleruoja statinų.

Ekspertų rekomenduojami nutraceutikai yra nevienodo klinikinio veiksmingumo, saugumo ir patikimumo. Turėtume rekomenduoti preparatus, kurių sudėtyje yra kokybiški, standartizuoti ingredientai, o poveikis ir saugumas patikrinti klinikiniais tyrimais. Kartu taikant specialią dietą ir fizinius pratimus nutraceutikai gali sumažinti ŠKL riziką iki 50 proc. Kadangi vaistininkai neretai pirmieji rūpinasi pacientų ŠKL profilaktika, jie visais atvejais turėtų rekomenduoti tik moksliniais tyrimais patvirtintus maisto papildus.

 

 

Kalbėjosi Ramutė Pečeliūnienė

 

Plačiau skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ 2020 m. Nr. 3–4.

 

© 2006 Visos teisės saugomos.