Aftinis stomatitas, jo išsivystymo priežastys, pagrindiniai gydymo principai

2017-06-05

Aftinis stomatitas, kitaip dar vadinamas opiniu stomatitu arba aftiniu išopėjimu, yra vienas iš labiausiai paplitusių burnos gleivinės pažeidimų, su kuriais susiduria įvairių specialybių gydytojai, ypač otorinolaringologai. Europoje šios ligos paplitimas siekia 37 proc., prastesnės socioekonominės padėties šalyse – dar daugiau [1]. Manoma, kad epidemiologiniai duomenys būtų tikslesni, jei pavyktų pašalinti paciento ir gydytojo nesusikalbėjimo atvejus, nepakankamo problemos svarbos įvertinimo kliūtį.

Paprastai pacientai, sergantys opiniu stomatitu, užsiima savigyda ar visiškai į tai nekreipia dėmesio, vildamiesi, kad gijimo procesas praeis sklandžiai, be komplikacijų, medikamentinio gydymo ir intervencijų poreikio. Ir net tada, kai simptomai tampa išties atkaklūs bei pradeda reikšmingai bloginti sergančiojo gyvenimo kokybę, greičiau savo problemos sprendimą patiki vaistininkui, nei atranda laiko pasikonsultuoti su specialistu. Tais atvejais, kai asmuo dėl savo problemos vis tik kreipiasi į gydytojus, pasitaiko nesusikalbėjimų, kai ligos pavadinime naudojami žodžiai „opinis“, „išopėjimas“ klaidingai suprantami ir siejami su dažna skrandžio, dvylikapirštės žarnos opalige, dėl to, pasakius „raktinį žodį“, gydytojas išgirsta paciento neigiamą atsakymą. Paprastai opinis stomatitas palieka ne pačius geriausius prisiminimus juo persirgusiam asmeniui: siejamas su pakankamai intensyviu skausmu pažeidimo vietoje, ženkliai apribotu mitybos pasirinkimu, be to, nežavi ir estetiniu vaizdu. Šiai dienai yra efektyvių priemonių, galinčių sumažinti opelių skausmą, skatinti gijimą ir savo vaistine sudėtimi nedirginti jau ir taip pažeistos gleivinės.

 

Kaip atpažinti?

Siekiant, kad pacientai laiku kreiptųsi į gydytojus pastebėjus aftinius išopėjimus, labai svarbus švietimo klausimas – kokia tai liga? Kas ją sukelia? Kaip ji pasireiškia?

Jei vis daugiau asmenų išgirs informaciją apie aftinį stomatitą, tikėtina, kad laiku atpažins turintys problemų ir kreipsis į specialistus.

Stomatitai yra dviejų pagrindinių formų – herpinis ir aftinis. Šiame straipsnyje plačiau apžvelgiamas aftinis išopėjimas.

Aftiniam stomatitui būdinga viena opa ar grupė opelių, susiformuojančių ant skruostų, lūpų vidinėje pusėje, ant liežuvio ar po juo (pav.). Tai viena dažniausių vaikų bei paauglių, taip pat suaugusiųjų stomatitų formų. Opas burnoje gali sukelti daugelis priežasčių: virusinė ar bakterinė infekcijos, netinkama mityba ir su ja susijusi avitaminozė, tiesioginiai burnos pažeidimai, imunodeficitas, stresas, alerginės bei tam tikros genetinės ligos, sutrikusi nervų ar virškinimo sistema, onkologinės ligos, pervargimas ir pan. Dažnai sunku išdiferencijuoti, kokia yra tikroji etiologija. Opos paprastai susiformuoja iš erozijų nesilaikant tinkamos burnos higienos. Objektyviai apžiūrint yra apvalios ar ovalios, turinčios raudoną kraštą, centras dažniausiai balkšvas ar gelsvas (pav.). Prodrominis laikotarpis, iki pasirodo erozijos, opos, paprastai prasideda daigstymo, deginimo jausmu burnos gleivinėje. Po 24–48 valandų pastebimos ir opelės. Opos dažnai yra skausmingos, sunkinančios rijimą. Skausmas trunka 3–4 dienas arba kol susiformuoja storesnis opos fibrininis dangalas, arba įvyksta ankstyva epitelizacija [2]. Be skausmo, gali būti juntamas bendras silpnumas, galvos skausmas, karščiavimas, burnos peršėjimas, pasireikšti dantenų kraujavimas. Gali padidėti sritiniai limfmazgiai, suintensyvėti seilių išsiskyrimas (ypač vaikams), sumažėti apetitas.

Opų gijimas priklauso nuo jų dydžio ir tinkamos priežiūros, burnos higienos. Paprastai užgyja per 1–2 savaites (7–10 dienų) [1] ir nepalieka jokių liekamųjų ženklų. Didesnių, netaisyklingos formos opų gijimas gali užtrukti ir ilgiau – ≥6 savaites, taip pat užgijus gali būti ir gleivinės randai [2].

Svarbu opas atskirti ir nuo kitų kitų. Behçet sindromo (kompleksinis, multisisteminis uždegimas, neaiškios etiologijos) atveju pasikartojančios opos burnos gleivinėje pasireiškia kartu su dar mažiausiai dviem simptomais iš ščių: opomis lyties organų srityje, sinovitu, odos pustuliniu vaskulitu, užpakaliniu uveitu ar meningoencefalitu. Opos burnos gleivinėje esant Behçet sindromui kliniškai labai panašios į pasikartojančias aftinio stomatito opas, tačiau pasikartojančio aftinio stomatito atveju nebūna akių ir lyties organų pažeidimo [2]. Behçet sindromas dažniau pasireiškia Japonijos, Pietryčių Azijos, Artimųjų Rytų ir Pietų Europos gyventojams, įprastai jaunesniems nei 30–40 metų asmenims; susijęs su HLA-B51 [2]. Gliuteninės enteropatijos atveju burnos gleivinės pažeidimai gali atsirasti prieš pasireiškiant pilvo skausmams. Literatūros duomenimis, aftinės opos pasireiškia mažiau kaip 5 proc. sergančiųjų gliutenine enteropatija [3-8]. Esant ŽIV burnos gleivinės pažeidimas būna herpinės arba aftinės formos (66 proc.) [9]. ŽIV infekuotiems asmenims, kitaip nei sveikiems, opos gali formuotis tiek ant keratininio, tiek ant ne keratininio paviršiaus [2]. Labai svarbu atskirti ŽIV sąlygotas opas nuo kitos etiologijos. Tai padaryti padeda biopsija [2].

Aftinis burnos gleivinės pažeidimas gali atsirasti ir sergant tokiomis virškinimo sistemos ligomis, kaip opinis kolitas, Krono liga, celiakija, malabsorbcija), taip pat sistemine vilklige, gerybines šeimine ar cikline neutropenija, reaktyviu artritu ar netgi burnos gleivinės onkologinėmis ligomis, MAGIC ir PFAPA sindromais [2]. Tačiau dažniausios aftinio burnos gleivinės pažeidimo priežastys yra paprastesnės – aplinkos veiksniai (lokalios, cheminės, fizinės traumos, alergija), avitaminozė (geležies, folio rūgšties, vitamino B1, B2, B6, B12 stoka), neretai ir imunodeficitinės būklės [2], vaistų vartojimas (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, chemoterapinis gydymas, ypač aukso preparatai), grybelinės ligos. Fizinis ir emocinis stresas vaidina svarbų vaidmenį aftinio stomatito atkryčiams [10], tačiau neturi įtakos jo trukmei ir sunkumui [11].

Diagnostikos tikslais atliekamas bendras kraujo tyrimas, matuojamas eritrocitų nusėdimo greitis, tiriamas geležies, feritino, folio rūgšties, vitamino B6 ir B12 kiekis [11], atliekami Tzanck tepinėliai, tiriamos virusinės, bakterinės kultūros ar net atliekamos odos biopsijos (esant ŽIV, Herpes simplex viruso infekcijoms, kai yra labai nusilpęs imunitetas) [2, 12].

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2016 m. Nr. 1

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.