Antiaritminių vaistų pasirinkimas atkuriant sinusinį ritmą

2018-01-25

Per pastaruosiosius trisdešimt metų mokslininkai atrado ir tirinėjo per 30 naujų antiaritiminių vaistų molekulių, tačiau tik keletas jų buvo registruoti ir, deja, nesėkmingai pradėti vartoti klikinėje praktikoje. Antai dronedorono taikymas nuvylė efektyvumu ir saugumu, o tolimesnis jo vartojimas lydimas gausių apribojimų. Paskutinis registruotas ir. pristatomas naujas III klasės antiaritminis vaistas  - vernakalantas pasižymi įspūdingu efektyvumu atkuriant sinusinį ritmą, tačiau vėlgi nėra visiškai atsakyta dėl jo saugumo. Taigi, medikamentinės kardioversijos atlikimui turime nedaug galimybių. Apie antiritminių vaistų šiandienines pasirinkimo galimybes atkuriant bei išlaikant sinusinį ritmą kalbamės su VU Antakalnio ligoninės kardiologu dr. Mykolu Biliuku.

Šiandieninėje klinikinėje praktikoje medikamentinei kardioversijai bene labiausiai skiriami du antiartiminiai vaistai – injekciniai propafenonas arba amiodaronas. Kokiais atvejais kurį pasirinkti?

Remiantis PV gydymo rekomendacijomis, sinusinio ritmo (SR) atkūrimui, esant paroksizminiam (

Priminkite, kaip turėtų būti skiriamas ir dozuojamas propafenonas atkūriant sinusinį ritmą?

Gydymą propafenonu reikėtų pradėti mažiausia galima doze stebint paciento EKG (QRS, PR ir QT intervalus) ir kraujospūdį. Vienkartinė vaisto dozė yra 1 mg/kg kūno svorio (atitinka 20 ml propafenono (2 ampulės) pacientui, kurio kūno svoris yra apie 70 mg). Neretai vienkartinę dozę didiname iki 2 mg/kg kūno svorio 

Jeigu ritmas atstatomas intensyvios terapijos palatoje arba monitoruojant širdies veiklą EKG,

suruošta preparato dozė yra leidžiama į veną, lėtai, 3 – 5 minutes. Vaistas neskiedžiamas fiziologiniu tirpalu, nes gali iškristi nuosėdos. Kitais atvejais, kai, pvz., SR atstatome priėmimo kambaryje arba stacionare, palatoje galime minėtą dozę atskiesti su 5% 500 ml gliukozės tirpalu, infuziją sulašinant per 3 valandas.

Ilgalaikei propafenono infuzijai palaikyti skiriama didžiausia paros dozė yra 560 mg (16 ampuliu, 160 ml tirpalo). Tabletinė vaisto forma širdies ritmo palaikymui skiriama 450 - 900 mg per parą, skiriant kas 8 valandas.

Atkūrus sinusinį ritmą, sekantis uždavinys – sinusinio ritmo išlaikymas. Kada ir kokiais atvejais pasirinkti antiaritminius vaistus? Kaip jie dozuojami?

Tais atvejais, kai pacietui nėra diagnozuota jokia organinė širdies liga, ritmo sutrikimai retai pasikartojantys, nėra būtinas antiaritminių vaistų vartojimas. Sinusinio ritmo išlaikymui reikalingi vaistai tik nustačius organinę ligą. Šiuo atveju taikome tą pačią taisyklę: būtina ištirti ligonį bei įvertinti KSH hipertrofiją, gretutines ligas, organų taikinų pažaidą ir tada pritaikyti jam geriausiai tinkančius antiaritminius vaistus. Širdies ritmo palaikymui rekomenduojami įrodymais pagrįsti vaistais: betablokatoriai (metoprololis, sotalolis), propafenonas ir amiodaronas. Rekomenduojamos antiaritminių vaistų dozės: metoprololio –25-200 mg, sotalolio – 40 - 320 mg, propafenono – 450-900 mg, amiodarono – nuo 100 iki 600 mg. Jeigu ritmo atkurti nepavyksta ir yra tachikardija be širdies nepakankamumo, gali būti skiriami ir kalcio kanalų blokatoriai (verapamilis). Kartui norėčiau atkreipti dėmesį, jog sinusinio ritmo gražinimo sureikšminti nereikėtų. Įrodyta, jog pacientų, su lėtiniu prieširdžių virpėjimu ir sinusiniu ritmu, išgyvenamumas nesiskiria. Be to, sergančiųjų PV, kuriems tinkamai kontroliuojamas ŠSD, gyvenimo trukmė yra tokia pati, kaip pacientų su sinusiniu ritmu.

Kartu norėčiau atkreipti dėmesį, jog jeigu pacientams nusprendėme palikti lėtinį PV, svarbiausias gydytojo uždavinys, yra tinkama tromboembolijų prevencija ir kraujo krešumo kontrolė. Visais šiais atvejais pacientui privalome įvertinti tromboembolijų riziką pagal CHA2DS-Vas2c skalę. Tais atvejais, kai CHA2DS-Vas2c ≥1, būtina skirti netiesioginio veikimo geriamuosius antikoaguliantus, arba naujos kartos antikoaguliantus (rivaroksabaną, dabigatraną, apiksabaną).

 

Kalbino R. Pečeliūnienė

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.