Seimui pristatytas Medicinos praktikos įstatymo pataisų projektas Nr. XIIIP-4503, kuriuo siekiama sudaryti efektyvias teisines prielaidas gydytojų savanorystės institutui Lietuvoje, įteisinant gydytojų savanoriškos ir neatlyginamos medicinos praktikos galimybę teikiant kompleksinę paliatyviąją pagalbą.

Antrąjį dešimtmetį pradėjus: 2009–2012

2020-05-14

Į naująjį veiklos dešimtmetį Lietuvos skausmo draugija įžengė jau įgijusi patirties. Buvo pasiekimų tiek vietiniame fronte, tiek tarptautiniuose vandenyse. Aišku, svarbiausia buvo tai, kad pavyko neblogai sutarti su valdžios institucijomis ir suteikti galią pirminiams teisiniams aktams, kurie labai svarbūs skausmo medicinos pripažinimui. Tai – skausmo gydymo paslaugų dienos stacionare, skausmo kaip būtinosios medicinos pagalbos įsakymai, taip pat opioidinių analgetikų išrašymo ir skyrimo taisyklės. Nuosekliai vykdydama edukacinę veiklą, Lietuvos skausmo draugija taip pat įvykdė projektą „Penktasis gyvybės signalas atranda Lietuvą“: visose dešimtyje šalies apskričių mokė medikus pažinti ir vertinti ūminį skausmą. Tarptautinį pripažinimą geriausiai atspindėjo tai, kad šis projektas buvo paremtas Europos skausmo federacijos grantu, o Lietuvoje buvo surengtas Tarptautinės skausmo tyrimų asociacijos (IASP) mokslinio komiteto posėdis su dvidešimčia jos narių. 

GARBINGI SVEČIAI SUVAŽIAVIME ŠIAULIUOSE

Buvo aišku, kad išlaikyti tokį pagreitį bus nelengva. Aukštumas visuomet lengviau iškovoti, nei jas apginti. Lietuvos skausmo draugijos 2009 m. pirmojo biuletenio vedamasis rašė „...Su Didžiosiomis Tautinėmis šventėmis ir pavasariu! Tai laikas, kai metas atsibusti visiems, kas šiame sąstingio laike dar nesustingome ir neaptingome... Lietuvoje netrukus, pavasariui jau įsibėgėjus, sulauksime garbingų svečių, kuriuos privalome ne tik svetingai priimti, bet ir Lietuvą jiems pagarsinti. Pirmiausiai, aišku, papasakoti, ką per dešimtmetį esame gero nuveikę, o gal pasiguosti, ko padaryti nepavyko...“ Knietėjo garbingiems svečiams dar geriau pasirodyti, todėl dar iki jiems atvykstant Lietuvos skausmo draugija sutarė su farmacijos kompanija „Gedeon Richter“ dėl paramos atlikti Nacionalinę lėtinio skausmo apklausą. Pavyko parengti apklausos anketą, tokio pat modelio, kuris buvo taikytas 16-oje Europos šalių 2003 m. ir kurį tuomet rengė Europos skausmo federacija. Suaugusių šalies gyventojų apklausą vykdė gerai žinoma firma „Sprinter tyrimai“, kuri pirminei atrankai apklausė daugiau kaip 2 500 žmonių, o detaliai analizei paliko 300, kaip ir buvo daryta prieš tai europiniame tyrime. Ir štai gautas pagrindinis tyrimo rodiklis – Lietuvoje lėtinis skausmas tarp suaugusių gyventojų siekia 20,98 proc. ir  yra didesnis nei europinio tyrimo rodiklis – 19 proc. Visi tyrimo rezultatai pirmą kartą viešai buvo pristatyti 9-ajame Lietuvos skausmo draugijos suvažiavime, kurį balandžio 24–25 d. pavyko suorganizuoti sporto ir pramogų centre Šiauliuose – puikioje neseniai pastatytoje Šiaulių arenoje. Į renginį atvyko garbingų svečių – išrinktoji Tarptautinės skausmo tyrimų asociacijos prezidentė prof. Eija Kalso iš Suomijos ir buvęs Europos skausmo federacijos prezidentas, jau ne kartą Lietuvoje viešėjęs prof. Manfredas Zimmermannas iš Vokietijos. Kaip pridera sporto arenose, pirmas renginio veiksmas prasidėjo nuo krepšinio. Įvyko rungtynės tarp LSD ir Šiaulių „Mediko“ komandų. Atkaklus mačas baigėsi lygiosiomis. Į suvažiavimą atvyko daugiau kaip 100 dalyvių, įvairių specialybių gydytojų, slaugytojų, kineziterapeutų, psichologų. Pranešimus plenarinėse sesijose skaitė garbingi svečiai, taip pat doc. A. Ščiupokas, dr. K. Petrikonis, dr. G. Kaubrys. Už nuopelnus garsinant draugijos vardą pasaulyje Lietuvos skausmo draugijos garbės nario vardas suvažiavime suteiktas profesoriui Manfredui Zimmermannui (Vokietija). 

NUO TALINO IKI LISABONOS... IR VĖL RENGINIAI LIETUVOJE

2009 m. pirmąjį pusmetį vyko ir kitų svarbių renginių, kur dalyvavo LSD nariai. Dar metų pradžioje, sausio 16–17 dienomis, Taline įvyko simpoziumas „Skausmas Baltijos šalyse“, kuriame dalyvavo apie 100 gydytojų ir slaugytojų iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Švedijos, Suomijos, Rusijos, Ukrainos. Simpoziumas, kuris po to tapo tradiciniu ir reguliariai rengiamu paeiliui kiekvienoje Baltijos valstybėje, buvo viena iš pirmųjų galimybių susipažinti su skausmo medicinos vėjais kaimyninėse šalyse. Skausmo gydymo pažanga Lietuvoje buvo pripažinta kaip viena ryškiausių Baltijos regione. Žymiausia simpoziumo dalyvė ir lektorė buvo jau minėta prof. Eija Kalso iš Suomijos, pranešimus simpoziume taip pat skaitė gyd. Janina Buterlevičiūtė – apie medikamentinį onkologinio skausmo gydymą, dr. K. Petrikonis – apie lėtinį neuropatinį skausmą. Kovo 13–16 dienomis Niujorke vyko 5-asis Pasaulio skausmo instituto kongresas. Jame dalyvavo ir stendinį pranešimą apie neuropatinio skausmo sergant diabetine polineuropatija rezultatus pateikė K. Petrikonis ir A. Ščiupokas. Kongrese taip pat dalyvavo LSD narys R. Bugailiškis ir Skausmo klinikų asociacijos pirmininkas A. Vaitkus. Balandžio 16 d. Vilniuje Lietuvos neurologų asociacija organizavo neuropatinio skausmo konferenciją, kur pranešimus skaitė LSD nariai neurologai: doc. A. Vaitkus, dr. K. Petrikonis, doc. A. Ščiupokas. Pastarojo pranešimas „Nuo S. W. Mitchell‘o novelių iki auksinio standarto ir lyrikos“ sulaukė didelio auditorijos susidomėjimo ir žymėjo atskirus neuropatinio skausmo pažinimo etapus: a) klinikinių požymių atradimo; b) gydymo pradžios; c) šiuolaikinės terapijos.

LSD aktyvumas neslopo ir tų metų vasarą. Birželio 4–5 dienomis Čikagoje (JAV) vykusiame TSTA moksliniame simpoziume, skirtame onkologinio skausmo klausimams, susirinko daugiau kaip 100 ekspertų iš viso pasaulio. Baltijos šalims renginyje atstovavo dr. J. Kolesnikov iš Talino ir dr. A. Ščiupokas iš Kauno. Simpoziume, skirtame pasauliniams kovos su vėžio sukeliamu skausmu metams, buvo aptartos šios problemos, o viena iš simpoziumo organizatorių buvo mūsų pažįstama prof. Eija Kalso. Bet svarbiausias metų renginys laukė rudenį. Rugsėjo 9–12 dienomis Lisabonoje vyko 6-asis Europos skausmo kongresas. Į jį susirinko per 4 tūkst. dalyvių, LSD atstovavo 8 nariai. V. Kačiurinienė, A. Ščiupokas, G. Samušytė, J. Janušauskaitė, K. Petrikonis pristatė stendinius pranešimus. Kongreso mokslinė programa pirmą kartą buvo praplėsta pasitobulinimo kursais. A. Ščiupokas atstovavo draugijai EFIC tarybos posėdyje, kur didžiausias dėmesys buvo skiriamas edukologijai, buvo pristatyti ir patvirtinti keturi europinių skausmo mokyklų projektai, kuriuose vėliau dalyvavo ne vienas LSD narys.

Spalį Europoje tradiciškai vyko judėjimo „Europa prieš skausmą“ savaitės renginiai. Savaitės tema – „Depresija ir skausmas“. Regionuose vyko konferencijos, skirtos gydytojams ir viduriniajam personalui, o pranešimus kartu su draugijos lektoriais skaitė ir vietos medikai. Apie savaitę buvo informuojama SAM svetainėje, jai buvo skirta ir Lietuvos radijo laidos „Sveikata“ dalis. Alytaus poliklinikos salėje pranešimus skaitė doc. A. Ščiupokas, dr. K. Petrikonis ir psichiatrė gyd. V. Steiblienė. Utenos ligoninėje pranešimus skaitė doc. A. Ščiupokas, vietinės skausmo klinikos gydytojas J. Blakunovas ir psichiatrė S. Sergėdaitė. Plungėje šalia doc. A. Ščiupoko pasirodė vietinis neurologas R. Doviltis ir psichiatrė rezidentė E. Čėsnaitė.

2009 m. spalio mėn. pasirodė paskutinis LSD biuletenio „Skausmo naujienos“ numeris. Iš viso jų buvo išleista keturiasdešimt. Nuo šiol aktuali LSD informacija persikėlė į virtualią erdvę – pradėjo funkcionuoti atnaujintas šiuolaikinis draugijos internetinis portalas.

 

JUBILIEJINIS SUVAŽIAVIMAS ISTORINIAME KURŠIŲ KAIMELYJE

2010 m. veikla startavo 10-uoju jubiliejiniu draugijos suvažiavimu, kuris gegužės 7–8 vyko prie Baltijos jūros – Šventojoje. Simboliška, kad šiame istoriniame kuršių žvejų kampelyje mūsų svečiais buvo kaimynai iš Latvijos ir Švedijos. Plenarinėje sesijoje „Skausmo tarnybų organizacija“ buvo apžvelgta trijų šalių skausmo medicinos raida. Doc. A. Ščiupokas pristatė pranešimą „Lietuviškoji skausmo medicinos patirtis“, Latvijos skausmo asociacijos prezidentė prof. I. Logina kalbėjo tema „Latviškasis skausmo tarnybų organizacijos modelis“, o dr. Indrės Bilevičiūtės-Ljungar iš Švedijos pranešimas buvo „Lėtinio skausmo tarnybos organizaciniai aspektai Švedijoje“. Pastaroji lektorė, išeivė iš Lietuvos, dirbanti Stokholmo Karolinskos ligoninėje, jau vėliau tapo aktyvia Lietuvos skausmo draugijos nare, atstovavo draugijai ir tarptautiniuose renginiuose. Mūsų kaimynų pranešimai parodė, kad Lietuva skausmo medicinos plėtojimo kelyje jau pradeda atsilikti. Latviai jau pasiekė, kad skausmo medicina yra pripažinta subspecialybe, šalyje dirba 55 skausmo gydytojai, baigę kursus pagal daugiadalykę programą. Švedai turi multidisciplininius skausmo medicinos centrus kiekvienoje savivaldybės ligoninėje. Intriguojantys suvažiavime buvo ir dr. K. Petrikonio („Skausmo ligos keliai ir klystkeliai“), farmakologo doc. E. Kaduševičiaus („Skausmo farmakologijos dabartis ir ateitis“) pranešimai. Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Skausmo gydymo centro gyd. A. Vaitkus pasisakė tema „Skausmo invazinių metodų taikymo perspektyvos“. Tos pačios ligoninės Neurologijos centro doc. D. Jatužis kalbėjo apie neuropatinį skausmą kaip lėtinio skausmo problemą, o LSMU Onkologijos klinikos doc. D. Skorupskienė – apie vėžio sukeltą skausmą. Pirmą kartą LSD suvažiavimų istorijoje, be mokslinės programos, buvo organizuota kineziterapijos mokykla, šį kartą skirta sveikam stuburui. Nuo tol tokios mokyklos veikia kiekviename draugijos suvažiavime. Nors šį kartą krepšinio suvažiavime nebuvo, be sporto nebuvo apsieita. Suvažiavimų jubiliejus pažymėtas rytiniu bėgimu Baltijos pakrante iki Būtingės terminalo ir atgal – „Baltų mylia prieš skausmą“. Gaila, kad šiame bėgime jėgų neišbandė, kaip buvo planuota, mūsų svečiai, sesutės ir broliukai latviai. 10-asis Lietuvos skausmo draugijos suvažiavime taip pat pagerbta draugijos narė dr. Inesa Marija Poniškaitienė, kuriai neseniai buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas.   

NUO KVEBEKO PER LIETUVĄ IKI RYGOS

Jau rudeniop, rugpjūčio 29–rugsėjo 2 dienomis Monrealyje (Kvebekas, Kanada) vyko tryliktasis Pasaulio skausmo kongresas, į kurį susirinko daugiau kaip 6 300 delegatų iš visų pasaulio kampelių. Lietuvos skausmo draugijai atstovavo Jolita Janušauskaitė, Bronius Špakauskas, Arūnas Ščiupokas. Du stendinius pranešimus apie „botago kirčio“ skausmo sindromą, paruoštus su bendraautoriais, kongrese pristatė J. Janušauskaitė ir Br. Špakauskas. A. Ščiupokas kongrese pristatė pranešimą apie lėtinio skausmo apklausos Lietuvoje rezultatus.

Tarptautinės skausmo tyrimų asociacijos inicijuotas kitą dieną pasibaigus kongresui vyko Pirmasis pasaulio skausmo viršūnių susitikimas (angl. Pain Summit). Renginyje, kurio pagrindinis tikslas buvo dar kartą pabrėžti skausmo gydymą kaip žmogaus fundamentinę teisę, dalyvavo 260 skausmo specialistų. Pasiskirsčius į 27 grupes, buvo svarstomas Monrealio deklaracijos projektas, teikiami pasiūlymai ne tik jai, bet ir nacionalinėms skausmo strategijos rekomendacijoms. Šiame renginyje prie vieno apskrito stalo kartu su žymiuoju John‘u Loeser‘iu sėdėjo ir Lietuvos skausmo draugijos prezidentas Arūnas Ščiupokas. Spalį vykusiame TSTA tarybos posėdyje Monrealio deklaracijos dokumentas buvo patvirtintas ir nuo tol jis yra vienas reikšmingiausių skausmo medicinos politikos strateginių dokumentų, kuriame tvirtinama, kad skausmo malšinimo prieinamumas yra fundamentinė žmogaus teisė.

2010 m. spalio mėn. vykusių judėjimo „Europa prieš skausmą“ renginių tema buvo „Skausmo įtaka visuomenei“. Prieš metus Lietuvoje atliktas tyrimas dar kartą patvirtino, kad lėtinis skausmas griauna normalų socialinį, asmeninį gyvenimą, 25 proc. atvejų trikdo šeimos santykius, 20 proc. atvejų sukelia depresiją, 15 proc. – skatina žudytis, septynis kartus didina nedarbą. Savaitės metu apie skausmo problemas Lietuvoje informavo žiniasklaida, buvo kalbama per nacionalinį radiją laidoje „Sveikata“. Spalį vyko ir nacionalinė opioidinių analgetikų konferencija, kurios pagrindinė iniciatorė buvo Skausmo klinikų asociacija. Lapkričio 12–13 dienomis Rygoje vyko 2-asis simpoziumas „Skausmas Baltijos šalyse 2010“. Delegatų buvo daugiau kaip 100, iš jų 25 iš Lietuvos, o pranešimus plenarinėse sesijose skaitė Alfredas Vaitkus, Indrė Bilevičiūtė-Ljungar, Audrė Tylienė bei LSD nariai Arūnas Ščiupokas – apie nugaros apatinės dalies skausmo algoritmą, taikomą Lietuvoje, o Kęstutis Petrikonis – apie skausmo ligos pažinimo kelius ir klystkelius ir dar vieną – apie neuropatinio skausmo mechanizmais paremtą gydymą.

 

VIENUOLIKTASIS VYKO ISTORINĖJE SOSTINĖJE

2011 m. pavasario LSD renginiai prasidėjo Kaune kovo 25 d. LSMU Neurologijos klinikos ir LSD konferencija – „Skausmo diena neurologijos klinikoje“, kuri buvo organizuota draugijos valdybos nario K. Petrikonio iniciatyva, remiant kompanijai „Ranbaxy“. Pranešimus skaitė LSMU lektoriai, LSD nariai: E. Kaduševičius („NVNU ir skausmas“), A. Vaitkus („Skausmas ir Parkinsono liga“), K. Ambrozaitis („Kada stuburo operacija geriausiai padeda nuo skausmo“), K. Petrikonis („Mechanizmais paremtas nugaros apatinės dalies skausmo gydymas“), G. Kaubrys („Alzheimerio liga ir skausmas“), taip pat neurologė doc. D. Obelienienė („Diagnostikos sunkumai ūminio galvos skausmo atvejais“), neurologė dr. D. Mickevičienė („Išsėtinė sklerozė ir skausmas“), neurochirurgas doc. E. Marcinkevičius („Trišakio nervo neuralgijos chirurginis gydymas“), gastroenterologas dr. D. Petrauskas („Kaip apsaugoti virškinimo sistemą nuo nepageidaujamo NVNU poveikio“). Konferencija parodė, kad draugijoje atsiranda naujų lyderių, galinčių suburti skirtingų specialybių lektorius bendram skausmo medicinos tikslui.

Vienuoliktasis Lietuvos skausmo draugijos suvažiavimas buvo surengtas gegužės 20–21 dienomis istorinėje sostinėje Kernavėje. Suvažiavime visus sveikino LR SAM vyriausioji specialistė Anželika Balčiūnienė ir išrinktasis Europos skausmo federacijos (EFIC) prezidentas dr. Christofer‘is Welss‘as iš Jungtinės Karalystės, kuriam, kaip prezidentui, tai buvo pirmasis užsienio vizitas. Plenarinėje sesijoje jis skaitė pranešimą apie nugaros apatinės dalies skausmą ir jo gydymą. Kitas kviestinis svečias atvyko iš Italijos – dr. Roberto Casale skaitė pranešimą apie neuropatinio skausmo diagnozavimo ir gydymo ypatumus. Suvažiavimo simpoziumas buvo skirtas ūminio skausmo problemai, taip reaguota į paskelbtus pasaulinius skausmo pažinimo metus. Doc. A. Vaitkus simpoziume kalbėjo ir su auditorija diskutavo apie migrenos priepuolį, kaip jį reikia suvaldyti ir kaip užbėgti jam už akių. Doc. A. Ščiupokas pasisakė apie neonkologinio skausmo proveržius, jų savitą diagnostiką ir nutraukimo galimybes. Plenarinėje sesijoje dr. K. Petrikonis padarė išsamų pranešimą tema ‚Skausmo teorija ir praktika – 2011“, kuriame aptarė skausmo teorinius laimėjimus bei tyrimų rezultatus, kurie galėtų pakeisti klinikinę praktiką, pagerinti skausmo gydymo kokybę, bet kol kas sunkiai skinasi kelią. Pirmojo suvažiavimo diena baigėsi krepšiniu kovojant dėl Lietuviškojo skausmo klausimyno autoriaus, sporto žurnalisto, šviesaus atminimo Arūno Pakulos taurės. Turnyre dalyvavo trys komandos: LSD, SMD ir senjorų medikų. Visoms komandoms iškovojus po vieną pergalę, tik taškų santykis pirmąją vietą lėmė LSD komandai, kuriai taurę įteikė Tamara Pakulienė, Arūno našlė. Suvažiavimo rytas buvo pradėtas bėgimu Kernavės piliakalniais ir istoriniais bočių takais, o jau po pusryčių rytinis praktinis užsiėmimas buvo skirtas dvasiniam tobulėjimui. Šiaulių universiteto doc. Loreta Bartkevičiūtė-Valienė vedė pamoką apie judesių kalbą ir jos reikšmę etiketui ir bendravimui viešoje erdvėje. LSD nario kineziterapeuto Vidmanto Zavecko judesių mokymas buvo pagrįstas teorine paskaita apie skausmo įveiką minkštųjų audinių vibracija. Trumpųjų pranešimų sesijoje pasisakė anesteziologas dr. A. Gelmanas („Ūminio ir lėtinio skausmo malšinimas atrankiniais NVNU“), psichologė Kotryna Patamsytė („Lėtinis skausmas, aleksotimija ir skausmo katastrofizavimas“), anesteziologė rezidentė Rūta Aukštakalnienė („Ketaminas pooperaciniam skausmui“), neurologė rezidentė Gintautė Samušytė („NVNU vartojimo pavojus ir jų profilaktika“), medicinos studentė Aistė Digimaitė („Neuropatinis skausmas sergant reumatinėmis ligomis“), gydytojas neurologas Kęstutis Juknelis („Skausmo klinikos Alytuje pirmieji žingsniai“), gydytojas ortopedas Benjaminas Čižiūnas („Įspūdžiai iš Vokietijos skausmo ir paliatyvios medicinos kongreso“). O geriausiu pranešimu trumpųjų pranešimų sesijoje buvo pripažintas LSMU kineziologijos ir sporto medicinos katedros magistranto Vytauto Žitlinsko pranešimas „Juosmens ir dubens stabilumo ir judesių valdymo įvertinimas jauno amžiaus žmonėms, patiriantiems nugaros apatinės dalies skausmą“. Nugalėtojui teko pirmasis prizas – LSD paremta išvyka į VII Europos skausmo kongresą Hamburge. Dėl negausaus LSD narių dalyvavimo suvažiavime ataskaitinis rinkiminis susirinkimas neįvyko, nesant kvorumo. Buvo nutarta ataskaitinį rinkiminį susirinkimą surengti rudenį Kaune.

 

RENGINIAI BALTIJOS PAKRANTĖJE IR NUO JOS NENUTOLUS

VII Europos skausmo kongresas buvo surengtas 2011 m. rugsėjo 21–25 dienomis Hamburge (Vokietija). Kongreso mokslinė programa prasidėjo pasitobulinimo kursais, kurių buvo aštuoni, kiekviena diena prasidėdavo, kaip įprasta, plenarine sesija, paskui vykdavo seminarai, stendinių pranešimų sesijos. O stendinių pranešimų autorių sąraše šį kartą buvo net 23 lietuviškos pavardės. Kai kurie pranešėjai buvo kelių pranešimų bendraautoriai, o dr. K. Petrikonis – net keturių. Slaugytoja, LSD narė Jurga Samsanavičienė su bendr. pristatė stendinį pranešimą, kuriame nagrinėjo medikų bendravimo su pacientais, kenčiančiais vėžio skausmus, problemas. Kiti LSD narių pranešimai kongrese: „Pilvo skausmą patiriančių pacientų problemos skubios pagalbos skyriuje“ (dr. K. Petrikonis ir bendr.), „Skausmo vertinimas, nerimo ir depresijos tyrimas tarp sergančiųjų alkoholizmu“ (dr. K. Petrikonis ir bendr.), „Lėtinio skausmo po nudegimų paplitimas (doc. I. Marchertienė), „Kirčio traumos paplitimas ir klinikinė išraiška tarp Lietuvos gyventojų“ (gyd. rez. G. Samušytė ir bendr.), „Neuropatinio skausmo paplitimas tarp operuoto ginekologinių pacienčių“ (gyd. V. Kačiurinienė ir bendr.). Doc. A. Ščiupokas kongrese atstovavo Lietuvai Europos skausmo federacijos tarybos posėdyje. Tradicinė europinė skausmo savaitė buvo skirta galvos skausmo temai. Prie savaitės renginių prisidėjo ir Lietuvos galvos skausmo specialistų asociacija, kuri spalio 21 d. Vilniuje surengė pirmąjį Baltijos šalių migrenos simpoziumą. Jame sveikinimo žodį tarė LSD prezidentas A. Ščiupokas.

Lapkritį Maskvoje vyko pirmasis Rusijoje didelis tarptautinis skausmo renginys „Valdyk skausmą“. Į jį buvo pakviestas ir pranešimą rusų kalba skaitė doc. A. Ščiupokas. Taip pat lapkritį veiklą atnaujino SAM Skausmo darbo grupė. Į pirmąjį posėdį susirinkę jos nariai nutarė, kad reikia paruošti kokybišką naują skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugų dokumentą, kuris realiai atspindėtų skausmo medicinos tikslus ir uždavinius. Gruodžio 9 d. Kaune vyko draugijos ataskaitinė rinkiminė konferencija, kurioje draugijos pirmininku buvo perrinktas A. Ščiupokas, išrinkta taryba iš 17 narių. Draugijos viceprezidentu buvo išrinktas doc. K. Petrikonis. Kartu buvo surengta ir mokslinė programa „Nugaros skausmas ir kiti svarbūs skausmo medicinos klausimai“. Konferencijoje taip pat buvo pristatytos dar vienos, jau trečios per dvejus metus, Lietuvos skausmo draugijos parengtos metodinės rekomendacijos „Vėžio sukeltas skausmas“.

Paskutinis metų renginys vyko gruodžio 16 d. Klaipėdoje, kur buvo surengta mokslinė praktinė konferencija „Galvos skausmas ir kiti aktualūs skausmo medicinos klausimai“. Joje pranešimus skaitė LSD nariai: doc. K. Petrikonis („Pasauliniai galvos skausmo metai ir jų aktualijos“), doc. A. Vaitkus („Galvos skausmo misija“), gyd. I. Virketienė („Naujovės diagnozuojant ir gydant migreną“). Pranešimus aktualiais nugaros skausmo klausimais skaitė gyd. V. Grikšas ir doc. K. Petrikonis. Pasauliniams galvos skausmo metams skirta LSD veikla prasidėjo dar ankstyvą pavasarį, kai šią temą pradėjo aktyviai gvildenti būsimieji studentai medikai, kurie dalyvavo renginiuose didžiosiose Kauno poliklinikose, kur LSD prezidentas skaitė galvos skausmui skirtą paskaitą, o studentai, vykdydami tiriamąjį darbą, atliko medikų anketinę apklausą apie jų skausmo medicinos žinias. Tai buvo metai, kai europinės skausmo savaitės vyko paskutinį kartą, o, jau vykstant pasaulinių skausmo metų iniciatyvai, renginiai tokio aktyvumo, bent Lietuvoje, nesulaukia. Bet apskritai metai užbaigti gera gaida.

 

BALTIJOS SKAUSMO SIMPOZIUMAS LIETUVOJE

2012 m. prasidėjo kovą Kaune vykusiu LSD tarybos posėdžiu, kuriame, prezidentui pasiūlius, draugijos atsakingąja sekretore patvirtinta gydytoja Janina Buterlevičiūtė iš Vilniaus, o draugijos iždininke – gydytoja Vilmeta Kačiūrinienė iš Kauno. Lietuvos skausmo draugijos taryba padėkojo buvusiai iždininkei Margaritai Pileckytei už veiklą draugijos labui.

Svarbiausias Lietuvai skausmo medicinos renginys tais metais vyko Vilniuje. Tai 3-iasis Baltijos šalių skausmo simpoziumas. Pagrindiniai renginio organizatoriai buvo Skausmo klinikų asociacija ir Lietuvos anesteziologų-reanimatologų draugija. Lietuvos skausmo draugija buvo pagrindinis simpoziumo partneris ir surengė seminarą „Neuropatinis skausmas“. Tarp kviestinių lektorių – LSD suvažiavime Kernavėje dalyvavę C. Welss ir R. Casale, taip pat prof. Jan Dobrogowski (Lenkija), profesoriai Andrej ir Aleksej Danilovai (Rusija), prof. Inara Logina (Latvija), dr. B. Gabovich (Estija). Dalyvių skaičius buvo tikrai didelis – apie 400.

 

GAMTOS IŠDAIGOS NESUTRUKDĖ JUBILIEJAUS ŠVENTĖS

12-asis Lietuvos skausmo draugijos suvažiavimas vyko birželio 1–2 d. Dauguose, kaimo sodyboje „Dvarčėnų dvaras“. Kiek netikėtai saulėtoji Dzūkija suvažiavimo dalyvius pasitiko žvarbiu vėju ir lietumi, kurie Suvingio ir Didžiulio ežerų apsuptyje nenurimo abi suvažiavimo dienas. Gamtos išdaigų fone nedideliam būriui (70) suvažiavimo dalyvių nuotaiką pakėlė nuoširdžios sutiktuvės su dainomis, atliekamomis Daugų kultūros namų vokalinio ansamblio.

Suvažiavimo mokslinė programa buvo išskirtinė. Plenarinėje sesijoje buvo sujungti skausmo medicinos ir paliatyviosios pagalbos klausimai, tarsi prisiminus, kad kažkada, t. y. prieš gal 15 metų ir visas judėjimas Lietuvoje buvo prasidėjęs šiomis abiem kryptimis kartu. Doc. K. Petrikonis kalbėjo apie skausmo medicinos teorinius modelius, doc. E. Kaduševičius diskutavo apie šiuolaikinę skausmo farmakoterapiją su praeitin nueinančia PSO analgezijos schema. Slaugos medicinos specialistė E. Blaževičienė pasisakė ateities valios testamento etinių ir teisinių aspektų tema. Gydytoja J. Buterlevičiūtė kalbėjo apie paliatyviosios medicinos taikymą onkologiniams ligoniams. Suvažiavimo simpoziumas buvo skirtas pasauliniams kovos su galvos skausmu metams. Simpoziumo moderatorius doc. A. Ščiupokas supažindino su šiuolaikinėmis galvos skausmo teorinėmis ir praktinėmis problemomis. Lietuvos galvos skausmų specialistų asociacijos prezidentė doc. D. Obelienienė pasidalino mintimis apie pirminio galvos skausmo teoriją ir praktiką, o chirurgas, veido skausmo tėvas Lietuvoje prof. G. Sabalys neeiliniame pranešime apžvelgė visus savo nuveiktus darbus, nurodė ateities vizijas. Neurochirurgas doc. E. Marcinkevičius nagrinėjo trišakio nervo neurovaskulinio konflikto klausimus. Nors gamta nelepino, sportinis aktyvumas suvažiavime buvo didelis. Į A. Pakulos taurės krepšinio turnyrą Vl. Mirono gimnazijoje susirinko net keturios komandos. Turnyro finale po įtemptos kovos taurę iškovojo „Elite medicale“ vyrai, įveikę Alytaus medikų rinktinę. Ankstyvas ir vėjuotas rytas nesustabdė bėgimo mėgėjų, nors kai kas vaikščiojo ir su šiaurietiškomis lazdomis. O buvo ir tokių, kurie nemirktelėję nėrė į dar pavasariu alsuojantį Suvingio ežero vandenį. Po rytinės atgaivos ir kineziologijos pamokos, kurias vedė Vidmantas Zaveckas, buvo žymiai efektyvesnės. Pirmą kartą suvažiavime dalyvavo pacientai, kuriems skausmas tapo gyvenimo kasdienybe. Buvo surengta speciali sesija, kur trys iš keturių dalyvių papasakojo savo godas, sulaukė daug patarimų iš medikų. Po sesijos buvo galvojama ir apie pacientų sekcijos po draugijos sparnu įkūrimą.  Gaila, bet ši idėja liko neįgyvendinta. O trumpųjų pranešimų sesijoje, kur pasirodė studentai ir rezidentai, geriausiu buvo pripažintas LSMU Anesteziologijos klinikos rezidento Tado Česnaičio pranešimas apie operacinės žaizdos infiltraciją ir jos teigiamą poveikį išvengiant lėtinio skausmo. Prelegentas iškovojo I prizą ir paramą dalyvauti Pasaulio skausmo kongrese. Tuo 12-asis draugijos suvažiavimas dar nesibaigė. Vakaronėje buvo paminėtas LSD žurnalo „Skausmo medicina“ dešimtmetis. Per šį laikotarpį buvo išleistas 31 leidinys. Nepaprastai malonu buvo suvažiavime matyti ir „Medicinos spaudos namų“ redakcijos, kuri yra žurnalo leidėja, darbuotojus, direktorių, kalbos redaktorę, žurnalistes, maketuotoją. Visi jie buvo apdovanoti, suvažiavimo dalyviai dėjo autografus ant pirmojo 2002 m. numerio ir linkėjo žurnalui ilgiausių metų... Netrukus po suvažiavimo dienos šviesą išvydo dar vienas skausmo medicinos žodžio kūrinys – pirmą kartą Lietuvoje išleistas universiteto vadovėlis „Skausmo diagnostika ir sindromologija“. Jo autorius – dr. Arūnas Ščiupokas. Pirmasis 2012 m. pusmetis nuėjo istorijon.   

Plačiau skaitykite „Skausmo medicina“ 2019 m. Nr. 2     

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.