Antros kartos antihistamininis vaistas, neslopinantis centrinės nervų sistemos

2018-10-12

Antihistamininiai vaistai yra plačiai vartojami alerginio rinito ir dilgėlinės gydymui [1]. Alerginis rinitas yra heterogeninė liga, kuriai būdingas čiaudulys, niežulys, nosies užgulimas arba nosies sekreto tekėjimas [1, 2]. Kartu su alerginiu rinitu dažnai stebimas ir konjunktyvitas, kuris sukelia akių perštėjimą ir ašarojimą, o tai gali neigiamai paveikti vairavimo įgūdžius [1]. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad alerginio rinito paplitimas paskutinius tris dešimtmečius nuolat didėjo, dabar šia liga serga 20–30 proc. populiacijos Europoje [1]. Visame pasaulyje alerginiu rinitu serga apie 40 proc. žmonių [1].

 

Lėtinė dilgėlinė yra diagnozuojama, kai simptomai (bėrimas pūkšlėmis su/be angioedema) kartojasi 6-ias ar ilgiau savaičių [1, 3, 4]. Šia liga serga apie 1 proc. suaugusiųjų [1]. Daugelis dilgėlinės simptomus sieja su alergija, tačiau ši priežastis nėra dažna. Neretai ūminę šios ligos formą sąlygoja infekcija ar antibiotikų vartojimas, o lėtinę spontaninę – autoimuniniai mechanizmai [3, 4]. Ši liga neigiamai veikia pacientų gyvenimo kokybę – žmonės dažnai praleidžia darbą, riboja socialinį gyvenimą.

Nepaisant antihistamininių vaistų efektyvumo gydant alerginį rinitą ir lėtinę dilgėlinę, šie medikamentai gali slopinti centrinę nervų sistemą (CNS) ir sukelti mieguistumą bei koncentracijos sutrikimus [1].

Antihistamininiai vaistai slopina H1 receptorius. Jie yra skiriami į dvi grupes: pirmos kartos ir antros kartos. Šių grupių vaistai skiriasi savo chemine struktūra, nepageidaujamomis reakcijomis (ypač CNS), farmakokinetika ir farmakodinamika. Antihistamininiai vaistai, pasižymintys CNS slopinimu, greitai praeina kraujo-smegenų skysčio barjerą ir blokuoja H1 receptorius, esančius ant histaminerginių neuronų postsinapsinių membranų [1]. Nors šis nepageidaujamas poveikis nėra kenksmingas sveikatai, tačiau gali mažinti koncentraciją vairuojant automobilį ar dirbant su mechanizmais [1]. Dėl to didėja sužeidimų rizika. Be to, pacientai, kuriems vaistas sukelia nuovargį, mieguistumą, rečiau laikosi vaisto vartojimo drausmingumo (vartoja vaistą nereguliariai arba išvis nutraukia), o tai lemia nepakankamą ligos gydymą [1].

Šių nepageidaujamų reiškinių galima išvengti vartojant CNS neslopinančius antihistamininius vaistus, kurie nepraeina kraujo-smegenų skysčio barjero. Bilastinas yra vienas tokių II kartos antihistamininių vaistų, skirtas alerginio rinokonjunktyvito ir dilgėlinės gydymui [1].

Klinikinių tyrimų duomenimis, bilastinas, skiriamas terapinėmis dozėmis, nesukelia CNS slopinimo [1]. Be to, šis vaistas nepablogina pažinimo funkcijų vartojant jį su alkoholiu ar benzodiazepinais [1, 6]. Bilastino 20 mg ir 40 mg neblogina vairavimo įgūdžių ir psichomotorinių funkcijų [1, 5-7]. Šis vaistas neturi įtakos ir sveikų asmenų lėktuvo pilotavimo įgūdžiams [1].

 

Bilastino įtaka vairavimo įgūdžiams

Viename klinikiniame tyrime sveiki tiriamieji gavo bilastiną 20 mg, bilastiną 40 mg, hidroksiziną 50 mg (aktyvi kontrolė) arba placebą 8 dienas [5]. Pirmąją ir aštuntąją tyrimo dienas tiriamieji vairavo automobilį, ir buvo matuojamas šoninės pozicijos standartinis nuokrypis, parodantis, kiek automobilis nukrypsta į šoną nuo tiesios linijos. Nenustatyta reikšmingo skirtumo tarp tiriamųjų, kurie vartojo bilastino 20 mg, bilastino 40 mg ir placebą [5].

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 4

 

© 2006 Visos teisės saugomos.