Higienos instituto Sveikatos informacijos centras išleido leidinį „Lietuvos sveikatos statistika 2018/Health Statistics of Lithuania 2018“ Jame pateikiami praėjusių metų pagrindiniai Lietuvos sveikatos statistikos rodikliai, pavaizduoti lentelėse ir diagramose, bei trumpas gyventojų sveikatos rodiklių apibendrinimas lietuvių ir anglų kalbomis.

Apie fizinio aktyvumo naudą ir priemones, kurios gali padėti pajutus sąnarių skausmą

2019-04-25

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dalinasi ne itin džiugia statistika: tik apie 20 proc. sveikatos lemia paveldimumas ir aplinka, o net 50 proc. – gyvenimo būdas. Vienas iš svarbiausių ir šiandien ypač aktualių veiksnių, be kurių neapsieisime, norėdami kuo ilgiau išlikti sveiki, žvalūs ir energingi, yra nuolatinis fizinis aktyvumas. Svarbu ir tai, kad fizinis aktyvumas negali tapti prievarta – tai turi būti malonus, individualiai pasirinktas ir suformuotas įprotis, be kurio sunku įsivaizduoti kasdienybę.

Apie judėjimo naudą ir priemones, kurios gali padėti pajutus pirmuosius sąnarių skausmo simptomus, kalbamės su kineziterapeutu Eugenijumi Vizbaru.

 

Gerbiamas Eugenijau, kodėl žmogui sveika kuo daugiau judėti, kodėl toks svarbus fizinis aktyvumas?

Žmogus yra dinamiška būtybė, ir tasai jo dinamiškumas yra prigimtinis, gautas iš gamtos. Todėl kiekvienam žmogui yra įgimta judėti, o ne ilgai sėdėti ar gulėti. Judėjimas yra natūralus procesas, natūrali žmogaus būklė. Kitaip sakant, jeigu dirbame sėdimą darbą, būtinai turime rasti laiko ir fiziniam aktyvumui. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti kūno būklę, svorį, gerina sveikatą ir nuotaiką, mažina su antsvoriu susijusių lėtinių ligų išsivystymo riziką.

Kokios sudėtingiausios sveikatos problemos laikui bėgant išsivysto, jei žmogus juda per mažai?

Su judėjimo stoka siejamų sveikatos sutrikimų galima išskirti ne vieną ir ne du - pradedant elementariomis judamojo atraminio aparato problemomis, o baigiant įvairių vidaus organų veiklos sutrikimais. Ypač tai pasakytina apie kraujotakos sutrikimus, širdies ir kraujagyslių sistemos ligas, kurios pasireiškia kaip grandininė reakcija, taip pat – metabolinį sutrikimą, kuris siejamas su daugybe lėtinių neinfekcinių ligų – cukriniu diabetu, podagra, nutukimu, hipertenzija, osteoporoze, kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis, ir kt.

Šiais laikais visi labai skubame, esame labai užimti, todėl savo sveikatai – aktyviam poilsiui, fizinei kultūrai, sportui - laiko dažniausiai nebelieka. Ką patartumėte žmonėms, kurie negali pasigirti dideliu fiziniu aktyvumu, nes didžiąją dienos dalį praleidžia prie kompiuterio, vienoje nepatogioje pozoje?

Profesionalus kineziterapeutas pirmiausia įvertina konkretaus paciento būklę, atlieka tam tikrus testus, ir tik tada gali rekomenduoti individualius, tik šiam žmogui tinkamus fizinius pratimus, mankštas ar tam tikros rūšies sportą. Niekada neišskiriu fizinių pratimų sėdimą darbą dirbantiems asmenims, nėščiosioms ar mamytėms po gimdymo, nes kiekvienas atvejis, kaip minėjau, yra individualus. Kas tinka vienam žmogui, gali visiškai netikti kitam. Nereikia manyti, kad kineziterapeutas parodys ar paaiškins, kaip daryti tris „auksinius“ pratimus, ir visi, juos atlikinėdami, bus sveiki ir drūti.  

O pirmiausia reikėtų pradėti nuo suvokimo, kad visada sveiki ir stiprūs nebūsime – neišvengiamai ateis laikas, kai pradėsime jausti senėjimo, o jei buvome per mažai fiziškai aktyvūs – ir judėjimo stygiaus pasekmes. Todėl aš visada siūlau nedelsiant pradėti keisti įpročius – nors ir kaip sudėtinga šiais laikais, vis dėlto ieškoti ir būtinai surasti laiko sau, savo kūnui, savo sveikatai. Reikia stengtis suplanuoti savo darbotvarkę taip, kad liktų laiko fiziniam aktyvumui – pasivaikščioti, pabėgioti, pažaisti futbolą, krepšinį ar kitą judrų žaidimą, ir panašiai.

Žinau, kad jums tekę dirbti su profesionaliais sportininkais. Ar jie tinkamai rūpinasi savo sveikata? Gal sporto profesionalams taikomi kitokie fizinio aktyvumo standartai?

Iš tiesų, yra profesionaliu sportu užsiimančių asmenų, kurie nelabai supranta, kad kūnas – tai ne tik raumenys ir kaulai, bet ir emocijos, dvasinė, psichologinė būklė, biochemija, ir t. t. Būtina vertinti visas šias sudedamąsias dalis ir atsiminti, kad, norint pasiekti aukštų rezultatų, reikia rasti balansą visuose minėtuose lygmenyse – fiziniame, emociniame, biocheminiame. Tik tada žmogus gali ir įgyvendinti maksimalius siekius, ir išlaikyti gerą sveikatą. Pas mus, deja, gana dažnai vertinamas tik fizinis sportininko pajėgumas, o nekreipiama dėmesio į psichologinį, emocinį jo stovį.

Akivaizdu, kad fizinis aktyvumas reikalingas tiek vyrams, tiek moterims, tiek vaikams.  Kokiais ypatumais pasižymi šios asmenų grupės?

Be abejo, vyrų ir moterų, suaugusių asmenų ir vaikų fizinis aktyvumas yra skirtingas; moterų grupėje nėščiosioms rekomenduojamas vienoks intensyvumas, o pagimdžiusioms mamytėms, priklausomai nuo to, koks buvo gimdymas (ar buvo atlikta operacija, ar gimdyta natūraliu būdu) – kitoks. Taip pat būtina atsižvelgti į kiekvieno žmogaus hormoninę sistemą, skirtingų organų veiklą, kitus organizmo parametrus. 

Kalbant apie fizinio aktyvumo naudą, turbūt svarbu paminėti ir tai, kad galima sau ne padėti, o pakenkti ilgą laiką nesportavus ir staiga pradėjus intensyviai sportuoti, arba visa gyvenimą nesižavėjus fiziniu aktyvumu, o, sulaukus garbaus amžiaus, staiga mestis į aktyvią sportinę veiklą? 

Fizinės veiklos intensyvumas, kaip minėjau, parenkamas pagal kiekvieno asmens individualią sveikatos būklę. Žmogus gali būti sulaukęs garbingo amžiaus, bet jaučiasi puikiai, nes visą gyvenimą buvo neabejingas fiziniam aktyvumui. Nesportavus pradėti intensyviai sportuoti, be abejo, nepatartina… Labai svarbu, kad apie fizinio aktyvumo naudą vaikams tėvai pradėtų pasakoti nuo mažų dienų, kad vaikai kuo anksčiau suprastų, kodėl svarbu sportuoti, judėti, aktyviai leisti laisvalaikį.

Kas gali padėti jaunam žmogui susivokti, kad judėjimas neatsiejamas nuo geros savijautos, stiprios sveikatos, kad tai yra tarsi priešnuodis begalei ligų?

Manau, jog svarbiausias veiksnys šioje grandinėje yra dar mokykliniame amžiuje pradėtas ir tęsiamas nuolatinis švietimas, taip pat ir pačių jaunuolių domėjimasis sveika gyvensena, sportu, fizinio aktyvumo nauda organizmui. Vienam žmogui dėl nepakankamo fizinio aktyvumo prasidedančios sveikatos problemos pasireiškia anksčiau, kitam - vėliau, tačiau niekas nepaneigs, kad daugiau žinių šioje srityje lemia ir geresnius sveikatos rodiklius. Reikia suvokti, kad kūnas yra tarsi įrankis, tarsi mūsų „automobilis“, kuris, nuolat eksploatuojant, pradeda gesti. Gendantį automobilį vežame į autoservisą, rūpinamės jo stoviu, pildami kokybiškus degalus, naudodami geresnius tepalus, o štai savo kūnu tinkamai pasirūpiname ne visi. O juk kuo labiau mums rūpės mūsų kūno stovis, tuo ilgiau jausimės stipresni, sveikesni, didesnė tikimybė, kad žilos senatvės sulauksime galėdami save apsitarnauti.

Vis dėlto kad ir labai savo kūną prižiūrėtume, ateina laikas, kai ėmusiems mausti sąnariams prireikia didesnės pagalbos. Juk kuo vyresnis amžius, tuo labiau susidėvėję sąnariai?

Sąnarių maudimas, skausmas ir kitokios sąnarių problemos vargina, tokiais sveikatos negalavimais skundžiasi vis jaunesni žmonės, ir tai – viena iš nepakankamo judėjimo pasekmių. Šiandien vaistinėse yra įvairių maisto papildų, kurių sudėtyje esančios veikliosios medžiagos gali padėti ilgiau išlaikyti nepriekaištingą sąnarių būklę, taigi kartu prisidėti ir prie geresnės savijautos. Tačiau dar kartą pasikartosiu, kad efektyviausia pagalba savo sąnariams ir visam kūnui, visam organizmui – judėjimas, nuolatinis fizinis aktyvumas… 

Kalbėjosi Virginija Grigaliūnienė

Antrojoje nuotraukoje - kineziterapeutas Eugenijus Vizbaras

Asmeninio archyvo nuotr.

 

Nuotraukų galerija

 

© 2006 Visos teisės saugomos.