Apvalaus lango nišos anatominės variacijos – galima nepakankamo intratimpaninių injekcijų efektyvumo priežastis

2017-05-09

Eglė Kaščiukienė, prof. dr. Eugenijus Lesinskas

VUL SK Ausų, nosies, gerklės ligų centras

Staigus idiopatinis neurosensorinis prikurtimas vargina 5–20 naujų pacientų iš 100 tūkst. gyventojų kasmet. Iki šiol nėra nustatyto efektyvaus staigaus idiopatinio neurosensorinio prikurtimo gydymo algoritmo. Vienas iš naudojamų ir tiriamų gydymo būdų – intratimpaninės injekcijos, kurias atliekant siekiama, kad steroidiniai vaistai nuo uždegimo per apvalaus lango membraną patektų į vidinę ausį. Šiame straipsnyje aptariama apvalaus lango nišos anatomija bei jos variacijos, kurios gali trukdyti intratimpaninės injekcijos metu suleistam vaistui patekti į vidinę ausį. Taip pat minimi alternatyvūs gydymo būdai, kuriais užtikrinamas vaisto patekimas ant apvalaus lango membranos.

 

Anatomical variations of the round window niche – the possible reason for insufficient efficacy of intratympanic injections

Key words: sudden idiopathic sensorineural hearing loss, anatomical variations of round window niche, intratympanic injections.

Summary. Sudden idiopathic sensorineural hearing loss affects 5–20 new patients per 100 000 of habitants per year. At presence there is still no effective algorithm for treatment of sudden idiopathic sensorineural hearing loss. Intratympanic injection of anti–inflammatory steroid drugs is used as one of treatment alternatives and it is still in research. The point of this treatment is to expose round window membrane to steroids, so they could penetrate into the inner ear. In this article the anatomy and variations of the round window niche are discussed, as it could cause difficulties for injected drug to penetrate into the inner ear. Alternative treatment methods that assure exposure of round window membrane to the drugs are also mentioned.

 

Pasaulyje kasmet klausa staiga pablogėja apie 15 tūkst. žmonių [1], arba 5–20 naujų pacientų 100 tūkst. gyventojų per metus [2, 3]. Staigus neurosensorinis klausos pažeidimas apibrėžiamas kaip 30 dB ir didesnis klausos pažeidimas bent trijuose gretimuose dažniuose. Iki šiol nėra vieningo staigaus idiopatinio neurosensorinio prikurtimo gydymo algoritmo [4]. Daugelyje klinikų pirmenybė teikiama konservatyviam gydymui steroidiniais vaistais nuo uždegimo, kraujotaką gerinančiais, antivirusiniais preparatais, vitaminais bei reabilitacinėmis procedūromis [2] . Siekiant didžiausios naudos pacientui, kai konservatyvus gydymas neefektyvus, taikomi kiti gydymo būdai, pavyzdžiui, intratimpaninės gliukokortikoidų injekcijos [5], timpanotomija bei apvalaus lango revizija įtariant apvalaus lango membranos pažeidimą. Klinikiniuose tyrimuose, kuriuose lyginami skirtingi gydymo metodai, rezultatai prieštaringi [2]. Objektyviai įvertinti, kuris gydymo metodas yra efektyvesnis, trukdo ir didelė savaiminio pasveikimo tikimybė, kuri siekia nuo 32 iki 70 proc. [2]. Tačiau vaistų skyrimas lokaliai intratimpaniškai pagrįstas geresniu vaisto prieinamumu vidinėje ausyje. Anatominiai vidinės ausies bei jos kraujotakos ypatumai padeda pasiekti didesnę vaisto koncentraciją vidinėje ausyje, kada vaistas patenka lokaliai nei sisteminės kraujotakos keliu [6, 7, 8. 8, 9]. Deja, anatominės vidurinės ausies variacijos gali tapti kliūtimi skiriant vaistus intratimpaniškai.

Vidurinė ir vidinė ausis susisiekia per dvi angas – apvalųjį ir ovalųjį langus. Ovalųjį langą užpildo kilpos pamatas, kuris būgnelio vibraciją perduoda į vidinėje ausyje esančią perilimfą. Perilimfos banga, perėjusi sraigę, energiją perduoda apvaliajam langui. Apvalusis langas – 2–3 mm ilgio ir 1,5 mm pločio kanalas, jungiantis vidurinę ir vidinę ausį. Apvalusis langas yra padengtas membrana, dar kitaip vadinama antriniu būgneliu [10]. Apvalaus lango membranos vaidmuo svarbus akustinėje dinamikoje, išlaisvinant perilimfos mechaninę energiją, taip pat ji kaip barjeras saugo vidinę ausį nuo infekcijos plitimo iš vidurinės ausies. Apvalaus lango membrana susideda iš trijų sluoksnių – matrica susideda iš jungiamojo audinio, kuriame gausu kolageninių skaidulų, fibroblastų, randama ir kapiliarų bei limfagyslių. Karkasą abipus dengia epitelio sluoksnis. Išorinis epitelio sluoksnis pereina į promotoriumo epitelį, turi glaudžias tarpląstelines jungtis bei bazinę membraną. Ląstelėse randamas endoplazminis tinklas bei Goldžo aparatas, tai duoda pagrindą manyti, kad šios ląstelės gali vykdyti aktyvią pernašą [11]. Apvalaus lango membrana yra pralaidi daugeliui medžiagų: antibiotikams, steroidams, anestetikams, žymekliams, albuminui, latekso sferoms, vandeniui, jonams bei kitoms makromolekulėms, taip pat bakterijų toksinams [12]. Uždegimai būgninėje ertmėje taip pat gali sukelti apvalaus lango membranos obliteraciją ar destrukciją [13].

Apvalaus lango membrana randama apvalaus lango nišoje, kurios anatomija varijuoja. Viršutinė apvalaus lango nišos siena vadinama stogu, tegmen fossula fenestra rotunda, apačioje kaulinė išauga fustis bei kupolas, area concamerata. Priekyje – atrama, sustentaculum, bei priekinė atrama, postis anterior. Užpakalyje – užpakalinė atrama, postis posterior, ir subiculum – ramstis. Nišos sienų dydžio bei membranos padėties variacijos sukuria apvalaus lango nišos anatominę įvairovę [14] (1 pav.).

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2017 m. Nr. 1

 

Panašūs straipsniai

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.