Ar makrolidų grupės antibiotikai ototoksiški?

2018-09-10

Žygimantas Tverskis, dr. Alina Kuzminienė

LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika


Tam tikri vaistai gali neigiamai paveikti ausies funkcijas, sukeldami klausos praradimą, ūžesį ausyje ir/ar pusiausvyros sutrikimus. Tokie vaistai yra laikomi ototoksiniais. Klausos ir pusiausvyros sistemos pažeidimas, kurį sukelia minėti medikamentai, gali būti grįžtamas, kai vaistų vartojimas nutraukiamas. Tačiau kartais žala yra nuolatinė.

 

Ototoksiškumas – tai klausos ir/ar pusiausvyros funkcijų pažeidimas, kuris atsiranda dėl cheminių medžiagų poveikio vidinei ausiai [1]. Daugelis šiuolaikinėje medicinoje vartojamų vaistų pasižymi minėtu neigiamu poveikiu, todėl ši problema yra aktuali įvairių sričių specialistams. Net žinant ar numanant tokią žalą, kartais šių preparatų skyrimas yra neišvengiamas. Rinkoje yra daugiau nei du šimtai žinomų ototoksinių vaistų, kuriuos galima įsigyti su receptu ar be jo. Tai tam tikri antibiotikai (aminoglikozidai, makrolidai), salicilatai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, chemoterapiniai vaistai, kilpiniai diuretikai ir kiti [2]. Literatūroje nurodoma apie neigiamą jų poveikį klausos arba pusiausvyros funkcijai, kada pastaruosius vartojant atsiranda nuolatinis ar laikinas klausos praradimas, spengimas ausyse ir padidėjęs jautrumas garsams arba aplinkos sukimosi jausmas (vertigo), pusiausvyros sutrikimas, svaigulys, pykinimas [3]. Kai kurie jų, pavyzdžiui, aminoglikozidai, gali sukelti ir kompleksinį pažeidimą. Bandymuose su gyvūnais neigiamas poveikis klausai yra aprašytas po makrolidų, kaip antai azitromicino, eritromicino, klaritromicino, vartojimo. Nors gyvūnų modeliuose šios grupės vaistų nepageidaujamos reakcijos vidinei ausiai yra retos, daugėja aprašytų makrolidų ototoksiškumo atvejų tarp žmonių [4–6].

 

Ototoksiškumo patogenezė

Organui specifinis toksiškumas, pavyzdžiui, ototoksiškumas, gali išsivystyti dėl unikalaus pažeisto organo jautrumo tam tikrai cheminei medžiagai, jos kaupimosi organe ar abiejų veiksnių derinio. Klausos ir vestibulinės sistemos sensorinės struktūros yra už kraujo-labirinto barjero, ši struktūra atitinka kraujo-smegenų barjerą. [1] Įdomu tai, kad ototoksiniai vaistai dažnai yra ir nefrotoksiški, mat abu organai reguliuoja skysčių ir jonų sudėtį tarpląstelinėje terpėje. Teoriškai tik jonai, aminorūgštys, cukrūs ir kiti junginiai, turėtų būti „pernešami“ per vidinę ausį, nes pastarieji yra būtini ląstelių funkcijai. Tačiau toksinai taip pat praeina pro kraujo-labirinto barjerą bei generuoja didelį kiekį reaktyviojo deguonies, kuris ir paveikia vidinės ausies ląsteles. Be to, vidinės ausies pažaida kyla ir dėl normalios barjero funkcijos sutrikdymo, t. y. slopinant įprastas fiziologines reakcijas, tokias kaip endolimfos susidarymas. Jeigu slopinimas tęsiasi ilgesnį laiką, tai sukelia endolimfinio potencialo mažėjimą ir audinių degeneraciją [3]. Galimas ir tiesioginis toksinis poveikis jutimo organams – vidinės ausies plaukuotosioms ląstelėms.

 

Rizikos veiksniai

Tam tikri rizikos veiksniai yra susiję su padidėjusiu vaistų ototoksiškumu. Vieni dažniausių – didesnė vaistų koncentracija ir (arba) ilgalaikė vidinės ausies pažaida, dehidratacija, karščiavimas, triukšmas, anksčiau buvęs neurosensorinis klausos pažeidimas, bakteremija, paveldimumas, inkstų nepakankamumas, embolija ir galimai senatvė [3].

 

Klinikinis atvejis

Ketverių metų berniukui dėl bronchopneumonijos šeimos gydytojas paskyrė septynių dienų antibiotiko klaritromicino kursą standartinėmis dozėmis. Po trijų dienų mama pastebėjo, kad berniukas pradėjo prasčiau girdėti, ne visada reagavo į garsą, nevykdė paliepimų. Pakartotinai buvo kreiptasi į šeimos gydytoją. Jis, įtardamas neurosensorinį klausos pažeidimą, nutraukė minėto antibiotiko skyrimą, paskyrė cefuroksimą ir nukreipė ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojo konsultacijai. Ausų, nosies, gerklės ligų gydytojo apžiūros metu otoskopuojant už būgnelių buvo stebimas gelsvas sekretas, būgneliai su  skilusiais šviesos refleksais abipus. Atlikus toninės audiometrijos tyrimą, stebėtas mišraus tipo prikurtimas abipus (AD/AS 61,75 dB) (1 pav.). Iš anamnezės sužinota, kad prieš dvejus metus pacientas dėl pneumonijos taip pat buvo gydytas klaritromicinu, po kurio buvo pablogėjusi klausa dešine ausimi, dėl to gydytas prednizolonu, klausa atsigavo nevisiškai.

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2018 m. Nr. 1

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.