ARB/AKFI po ūminio inkstų pažeidimo: subalansuotas pasirinkimas

Ūminis inkstų pažeidimas (ŪIP) yra palyginti dažna hospitalizuotų pacientų patologija ir jos dažnumas auga. Klinikiniai tyrimai rodo, kad ŪIP epizodai susiję su blogesnėmis klinikinėmis baigtimis: didesne progresijos į galutinės stadijos inkstų nepakankamumą, mirties ir širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Nepaisant tokios situacijos, gydymo po ŪIP taktika kol kas neapibrėžta ir neaiški.

 

Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitorių (AKFI ir angiotenzino receptorių blokatorių (ARB)) vartojimas ŪIP metu dažniausiai nutraukiamas. Kol kas nėra aišku, kada vėl reikėtų tęsti gydymą šiais vaistais po ŪIP, nors tyrimai rodo, kad renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą (RAAS) slopinantys vaistai veiksmingai mažina renalinių ir kardiovaskulinių įvykių dažnumą bei pacientų mirštamumą.

Naujausiame JAMA numeryje pristatomas Brar ir bendr. atliktas tyrimas, kuriuo siekta atsakyti į klausimą, ar AKFI arba ARB vartojimas po išrašymo iš ligoninės susijęs su geresnėmis baigtimis po ŪIP. Tyrimo autoriai atliko retrospektyvinę Albertos regiono (Kanada) Inkstų ligomis sergančių asmenų duomenų bazės analizę. Tyrime dalyvavo pacientai, kuriems gydymo ligoninėje metu pasireiškė ŪIP (apibrėžtas kaip kreatinino kiekio padidėjimas 50 proc. palyginti su prehospitaline ir didžiausia hospitaline kreatininemija) ir kurie vėliau buvo išleisti iš ligoninės į namus.

Ligoninėje ŪIP patyrę pacientai buvo sugrupuoti poromis. Įvertinta, kaip klostėsi klinikinių baigčių tendencijos atsižvelgus į tai, ar 6 mėnesius po išrašymo iš ligoninės pacientai vartojo AKFI/ARB ar nevartojo šių vaistų. Pirminė vertinta baigtis buvo mirtingumas, antrinės vertintos baigtys: su inkstų liga susijusios hospitalizacijos ir galutinės stadijos inkstų nepakankamumo, sudėtinių galutinės stadijos inkstų nepakankamumo baigčių ir serumo kreatinino kiekio padvigubėjimo dažnumas.

Analizė apėmė 46 253 pacientų klinikinius duomenis, 48 proc. analizės dalyvių 6 mėnesius po išrašymo iš ligoninės vartojo AKFI arba ARB. Apie 9400 pacientų nevartojo RAAS moduliatorių.

Analizė parodė, kad AKFI arba ARB vartojusių pacientų grupėje (palyginti su nevartojusiais šių vaistų):

  • mirčių dėl visų priežasčių dažnumas buvo 15 proc. mažesnis, tačiau
  • 28 proc. didesnė hospitalizacijos dėl renalinių priežasčių ir 25 proc. didesnė ŪIP rizika,
  • 69 proc. didesnė širdies nepakankamumo rizika.

Abiejose grupėse hipervolemijos, hiperkalemijos, arterinės hipertenzijos arba galutinės stadijos inkstų nepakankamumo dažnumas buvo vienodas.

Ir naujai pradėtas, ir tęstinis gydymas AKFI/ARB po išrašymo iš ligoninės buvo susijęs su mirtingumo sumažėjimu (atitinkamai 15 ir 23 proc.) palyginti su AKFI/ARB nevartojusiais pacientais. Priešingai, iki hospitalizacijos taikyto gydymo AKFI/ARB nutraukimas buvo susijęs su mirtingumo padidėjimu 23 procentais.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“. 2019 Nr. 1