Baltmė

2018-09-12

Baltmė

 

Giedrė Tamulytė, prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė

VUL SK Dermatovenerologijos centras, Inovatyvios dermatologijos centras

 

Baltmė (lot. vitiligo) – tai lėtinė galimai autoimuninė liga, pasireiškianti depigmentinėmis besimptomėmis dėmėmis odoje, plaukuose ar gleivinėse. Šie bėrimo elementai atsiranda dėl išorinių ar vidinių veiksnių sukeltos melanocitų apoptozės. Nors ši būklė nekelia grėsmės gyvybei, tačiau turi neigiamos įtakos psichosocialinei žmogaus gerovei.

 

Paplitimas ir simptomai

Skirtingų autorių duomenimis, baltmės paplitimas pasaulyje svyruoja nuo 0,2 proc. iki 2 proc., moterys serga kiek dažniau. Nors liga gali prasidėti bet kuriame amžiuje, didesnė tikimybė ja susirgti yra jaunesniems nei 20-ies metų amžiaus asmenims. Dažniausiai ji pasireiškia pavasarį ir vasarą.

Sergantieji baltme ligos pradžioje gali skųstis niežėjimu, atsiradusiomis įvairaus dydžio balkšvomis ar pieno baltumo dėmėmis įvairiose kūno srityse, kurios gali būti išsidėsčiusios simetriškai arba asimetriškai. Dažniausiai jos atsiranda veido, rankų ar genitalijų srityje. Neretai pažeistame plote auga apigmentiniai – balti plaukai (1 lentelė).

Bėrimo elementai, ypač esantys matomose vietose, dažnai sukelia neigiamas emocijas. Jos vargina ne tik pacientus, bet ir jų aplinkinius. Viename tyrime nustatyta, kad ši liga turėjo neigiamos įtakos gyvenimo kokybei daugiau nei 90-iai proc. sergančiojo artimųjų. Maždaug pusei visų sergančiųjų baltme pasireiškia depresija, nerimo sutrikimai. Psichologiniai simptomai yra būdingesni jauniems, vienišiems, ilgai kenčiantiems ligos simptomus asmenims.

Ligą provokuojantys veiksniai ir priežastys

Tiksli baltmės išsivystymo priežastis vis dar nėra aiški, tačiau jai atsirasti turi įtakos daugybė veiksnių. Dvi tokių yra genetinės mutacijos ir paveldėjimas, pavyzdžiui, asmenys, kurių pirmos eilės giminaičiai serga baltme, turi 5–6 kartus didesnę riziką ja susirgti ateityje, o tarp identiškų dvynių ši rizika siekia 23 kartus. Supanti aplinka bei gretutinės ligos ar atsitiktiniai veiksniai gali lemti imuninės sistemos silpnėjimą ir autoantikūnų prieš melanocitus susidarymą. Mažėjant melanocitų, mažėja ir melanino sintezė, todėl atsiranda ligai būdingi simptomai.

Netikėtą melanocitų apoptozę gali sukelti nudegimas saulėje, trauma, hormoniniai pokyčiai, brendimo laikotarpis, nėštumas, įvairūs mitybos pokyčiai, netikėtos gyvenimo permainos, stiprus stresas ir kt. Taip pat su baltme siejamos kitos autoimuninės ligos: piktybine anemija, psoriazė, skydliaukės ligos, Adisono liga, reumatoidinis artritas, 2 tipo cukrinis diabetas, sisteminė raudonoji vilkligė, uždegiminės žarnyno ligos.

 

Diagnostika

Dažniausiai baltmė diagnozuojama remiantis anamneze ir klinikiniais simptomais. Ji įtariama esant įgytoms aiškių ribų baltoms dėmėms, kurias supa normalaus atspalvio ir tekstūros oda bei nėra jokių uždegimo požymių. Ištyrimas Vudo lempa yra naudingas, siekiant sužinoti tikslias pažeistos odos ribas. Dermatoskopija svarbi diferencijuojant baltmę nuo kitų ligų, sukeliančių hipopigmentaciją (2 lentelė). Dėl sąsajos su kitomis autoimuninėmis ligomis, ypač esant išplitusiai baltmei, rekomenduojama atlikti papildomus laboratorinius tyrimus.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 5

 

Nuotraukoje - prof. dr. Matilda Bylaitė - Bučinskienė

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.