Cirkadinio ritmo įtaka širdies ir kraujagyslių sistemai

2018-01-20

Prof. dr. Nijolė Savickienė

LSMU MA Farmacijos fakultetas

 

Kodėl patirti miokardo infarktą ar insultą didžiausia tikimybė yra ryte? Kodėl taip yra, kokios šio reiškinio priežastys? Kodėl rytas yra pavojingesnis už vakarą? Kad atsakytume į šį klausimą, pirmiausia turėtume nuodugniau susipažinti su chronobiologija.

 

Cirkadiniai ritmai

Chronobiologija yra mokslas, nagrinėjantis cikliškus ir dėsningus organizmo paros pokyčius, t. y. cirkadinius ritmus. Paros cirkadinis ritmas – tai biologinė sistema, lemianti 24 valandas per parą vykstančius organizmo tiek fiziologinius, tiek patofiziologinius, emocinius ir net intelektinės veiklos cikliškus kitimus, veikiant aplinkos stimulams (ypač šviesai). Cirkadiniai ritmai yra valdomi per vidinį organizmo centrinį „laikrodį“, tačiau tam tikri organai ar organų grupės turi savo periferinius „laikrodžius“, visi šie „laikrodžiai“ turi tiek tiesioginį, tiek grįžtamąjį ryšį. Centrinis „laikrodis“ yra tarsi pagrindinio ritmo generatorius.

Šie „laikrodžiai“ yra cheminiai „laikrodžiai“. Įvairių medžiagų, kaip antai: melatonino, kortizolio, adrenalino, cholesterolio ir daugelio kitų neuromediatorių ar hormonų, koncentracijos per parą dėsningai kinta. Pavyzdžiui, apie 11–12-ą valandą (ryte) serotonino koncentracija būna didžiausia, todėl mūsų smegenys dirba didžiausio dėmesingumo režimu.

Kaip veikia šis cheminis „laikrodis“? Kaip ir buvo minėta, šviesa yra reikšmingiausias egzogeninis veiksnys, reguliuojantis mūsų centrinį „laikrodį“. Dienai einant į pabaigą, mūsų regėjimo organai gauna mažiau šviesos, ir taip suprachiazmatiniam branduoliui (pogumburio dalis) yra signalizuojama, kad šviesusis paros metas baigiasi. Suprachiazmatinis branduolys perduoda signalą kankorėžinei liaukai, kad tai yra laikas melatoninui išsiskirti. Tai nutinka apytiksliai apie 21–22-ą valandą, o melatonino koncentracijos pikas pasiekiamas apie 2–3-ą valandą nakties.

Melatoninas yra miego „hormonas“, tačiau jis atlieka ženkliai svarbesnį vaidmenį – yra mūsų centrinio „laikrodžio“ reguliatorius. Sutrikus melatonino išsiskyrimui, dėl streso poveikio, nereguliaraus miego režimo, vėlyvo įvairių stimuliatorių vartojimo, pamaininio darbo arba keliavimo per kelias laiko juostas mūsų „laikrodis“ desinchronizuojasi, dėl to sutrinka ir periferinių „laikrodžių“ ritmas. Tai gresia ne tik miego sutrikimais, bet gali sutrikti ir širdies ir kraujagyslių sistemos, inkstų, virškinimo, reprodukcinės ir net imuninės sistemų veikla. Yra įrodyta, kad biologinio „laikrodžio“ desinchronizavimas, kaip antai vėlyvas ėjimas miegoti, didina antrojo tipo diabeto išsivystymą [2]. Yra atlikti tyrimai, rodantys kad pacientų, patyrusių ūmų miokardo infarktą, melatonino koncentracija buvo mažesnė nei sveikų žmonių [3].   

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2017 m. Nr. 7

 

© 2006 Visos teisės saugomos.