Daugėjant neurologinės kilmės susirgimų, pastebimas šios srities medikų trūkumas

2017-10-05

Rugsėjo 16–21 d. Japonijoje, Kijoto mieste, vyko 23-asis pasaulinis neurologijos kongresas (WCN 2017), į kurį susirinko per 8000 ekspertų. Šiemet reikšmingiausiame neurologjos srities specialistų renginyje daugiausiai dėmesio skirta degeneracinėms nervų sistemos ligoms – Alzheimerio, Parkinsono, išsėtinei sklerozei. Kongrese dalyvavo Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vertebroneurologijos skyriaus vedėja, gydytoja neurologė Irena Virketienė ir KUL gydytoja neurologė  dr. Lina Malcienė.

Apie naujausias tendencijas neurologijos moksle kalbamės su (KUL) gydytoja neurologe, dr. Lina Malciene.

Pasaulinės neurologijos srities tendencijos rodo, kad šios srities medikų trūksta. Europoje trims neurologams tenka 100 tūkst. gyventojų. 250 mln. žmonių išsivysčiusiose šalyse kenčia nuo neurologinės kilmės susirgimų. Lietuvoje vien išsėtine skleroze serga apie 2 tūkst. žmonių. Kasmet medikai užfiksuoja per 100 ligos atvejų. „Neurologijoje atsiveria naujos galimybės ne tik diagnozuoti šią ligą gerokai anksčiau nei ji pradeda luošinti žmogaus kūną, bet ir gydyti taip, kad ši liga kuo lėčiau progresuotų. Kasmet KUL neurologai gilina žinias pasaulinės reikšmės renginiuose, kur sužinome, kokios naujovės ateina į neurologiją, o paskui žinias taikome praktiškai“, – pasakoja L. Malcienė.

Gydytoja pastebi, kad šiuolaikiniai vaistai, skirti gydyti degeneracinėms nervų sistemos ligoms ir yra sukurti pasitelkus inovatyvias technologijas, iškelia naujų iššūkių gydytojams. „Privalome kur kas dažniau kontaktuoti su pacientais ir stebėti vaistų veikimą, jų šalutinius poveikius. Toks vaistų vartojimo monitoringas KUL pacientams leidžia užtikrinti aukščiausio lygio kvalifikuotą pagalbą, būtiną ligonių sveikatai palaikyti. Jei prieš keletą metų pacientai galėdavo pas neurologus lankytis kartą per tris mėnesius, tai dabar apsilankymų skaičius dėl naujų vaistų savybių tapo gerokai dažnesnis“, – apžvelgia patyrusi neurologė.

L. Malcienė akcentuoja, kad neurologinės ligos dažnai yra lydimos didelio psichologinio streso, netgi depresijos, todėl, kaip rodo tarptautinė praktika, komandoje kartu su neurologais turi dirbti psichologai, psihoterapeutai, ergoterapeutai, socialiniai darbuotojai, slaugytojai. „Apie sėkmingus tokios praktikos rezultatus kongrese kalbėjo kolegos iš Australijos. Jie pristatė socialinį modelį, apjungiantį ne tik pacientą, jo ligą ir gydytoją, bet ir kitus specialistus bei asmenis, besirūpinančius paciento gyvenimo kokybe. Daug dėmesio skirta paliatyviajai pagalbai, kuri apima ne tik fizinį kūną, bet visą asmenį – jo dvasinius ir emocinius poreikius, dalykus, reikalingus gyvenimo kokybei pagerinti ir kitus žmones, dalyvaujančius bendrame procese. KUL specialistai neurologai savo veikloje kasdien įgyvendina tarptautiniu mastu įvertintus ir pripažintus darbo su lėtinėmis autoimuninėmis ligomis modelius“, – kalba L. Malcienė.

Pasak jos, labai svarbu pacientui tinkamai pasakyti žinią apie jo ligą. Juk neretai ypač jauni asmenys, išgirdę išsėtinės sklerozės diagnozę, galvoja, kad tuoj sės į vežimėlį. „KUL taikome pažangiausius vaistus ir nuolat skatiname pacientus stiprinti savo ryšius ne tik su neurologais, bet ir kitais ligoninės medikais – ypač teikiančiais emocinę pagalbą. Juk sergant nepagydomomis ligomis visada reikia tarpininko tarp gydytojo ir ligonio. Neretai neurologas pacientams tampa ir kunigu, ir psichologu. Vis dėlto tarptautinė praktika rodo, kad tai gali ir dažniausiai turi atlikti skirtingi specialistai, dirbantys komandoje“, – aiškina L. Malcienė.

Pažangių Europos šalių patirtis, aptarta neurologijos kongrese šiemet, patvirtina, kad būtina dirbti su neurologinėmis ligomis sergančiais pacientais ne tik tada, kai jie ateina pas gydytoją, bet ir kai būna savo namų aplinkoje ar kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje. „Pacientų gyvenimo kokybės analizė, pasiūlymų teikimas, taip pat medicinos slaugytojų skambučiai, skirti pasiteirauti, kaip žmogus gyvena ir jaučiasi, ar nepamiršta išgerti vaistų – įprasta praktika užsienyje, mažais žingsneliais ateinanti į Lietuvą ir jau naudojama KUL“, – džiaugiasi L. Malcienė.

emedicina.lt inf.

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.