Dirglių gerklų sindromas

2017-10-18

Prof. habil. dr. Nora Šiupšinskienė

LSMU MA Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika; KU

Straipsnyje detaliai nagrinėjami suaugusių asmenų dirglių gerklų sindromo terminai, patogenezė ir priežastys, aprašoma dirglių gerklų sindromo diagnostika atsižvelgiant į anamnezę, simptomus ir laringoskopijos požymius. Straipsniu supažindinama su šiuolaikiniais dirglių gerklų sindromo gydymo principais paremtais ligos pripažinimu, balso terapija, psichoterapija ir elgesio terapija bei gydymu neuromoduliatoriais. Aprašoma balso higienos ir hidratacijos nauda.

 

Gerklos tampa dirglios gaunant per dideles dozes egzogeninių ir endogeninių dirgiklių, kurie sukelia ilgai trunkančius neuroplastinius pokyčius smegenyse ir sąlygoja gerklų raumenų netinkamą naudojimą [1]. Pacientai, kuriems pasireiškia dirglių gerklų sindromas (DGS), skundžiasi pasikartojančiais gerklų spazmo epizodais, kurių metu dažniausiai pasunkėja įkvėpimas [1, 2]. Pasireiškus DGS, pacientai skundžiasi dusuliu, stridoru, disfonija, lėtiniu atkakliu kosuliu, kąsnio pojūčiu ryklėje ir/ar krenkštimu. Kadangi gerklų hiperfunkcija sukelia epizodinę ūmią kvėpavimo takų obstrukciją, tokiems pacientams dažnai neteisingai diagnozuojama astma, kvėpavimo takų svetimkūniai, organinės gerklų ligos, gerklų paralyžius. Todėl be reikalo atliekama daug tyrimų, pacientai patiria nereikalingų chirurginių intervencijų, pavyzdžiui, intubaciją ar tracheostomiją, taip pat šiems pacientams skiriama daug skirtingų vaistų, kurie dažnai būna neveiksmingi [3-5]. Tyrimais nustatyta, kad labai atspari gydymui astma nustatoma daugiau nei dviem trečdaliams tokių pacientų [3]. Sergantiesiems DGS apžiūros metu matomi gerklų raumenų hipertonuso požymiai: balso klosčių (BK) suspaudimas priekine-užpakaline kryptimi, paradoksiniai BK judesiai, įsitempę kaklo ir pečių juostos raumenys. Tokiems pacientams kartu dažnai nustatoma gastroezofaginio refliukso ligos laringofaringinė forma (GERL LF), galimas psichoemocinis disbalansas [2, 6].

Šiame straipsnyje aptariamos DGS sindromo priežastys, diagnostika ir šiuolaikinio gydymo principai.

 

Terminai

Istoriškai šiai patologijai apibūdinti vartojama daug skirtingų terminų: paradoksiniai balso klosčių judesiai, funkcinė kvėpavimo takų obstrukcija, netikra astma, paradoksinė balso klosčių disfunkcija, epizodinė gerklų diskinezija, psichogeninis stridoras, gerklų hiperjautrumas, gerklų hiperjautrumo sindromas, epizodinis paroksizminis gerklų spazmas ir nuo 1999 m. Morrison ir bendr. įvestas ir plačiausiai paplitęs terminas – dirglių gerklų sindromas [1-6]. Taip pat šis sindromas susijęs su tokiais terminais, kaip antai: laringofaringine neuropatija, povirusine klajoklio nervo neuropatija, idiopatine gerklų sensorine neuropatija ar neurogeniniu kosuliu [7-13].  

Atsižvelgiant į šiuolaikinius apibendrintus mokslinės literatūros duomenis, DGS priskiriamas epizodinėms gerklų kvėpavimo ligoms (angl. Episodic laryngeal breathing disorders) [5]. Pacientams, segantiems šiuo sindromu, dažnai kliniškai kartu pasireiškia paradoksiniai balso klosčių judesiai, kurie šiuo atveju yra sudėtinė dirglių gerklų sindromo dalis. DGS taip pat gali persidengti su kitais sindromais – jeigu kliniškai kartu pasireiškia atkaklus lėtinis kosulys, gali būti diagnozuojamas kosulio hiperjautrumo sindromas. Šis sindromas apima ne tik viršutinius kvėpavimo takus, pirmiausia gerklas, nes jose yra didžiausia kosulio receptorių koncentracija, bet ir apatinius kvėpavimo takus ir turi panašią į DGS patogenezę [14-16]. 

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2017 m. Nr. 1

 

 

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.