Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius (sausio - balandžio mėn.) nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį atitinkamai 28 061 ir 13 553 asmenys.

Dislipidemijos gydymo aktualijos

2019-04-23

Vienas svarbiausių ir didžiausią susirūpinimą keliančių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksnių yra dislipidemija arba tiksliau – negebėjimas pasiekti tikslinės mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos. Dažniausia ŠKL ligų išraiška yra aterosklerozės sąlygota išeminė širdies liga, prasidedanti jau antrajame žmogaus amžiaus dešimtmetyje, kai pirmieji lipidiniai ruoželiai atsiranda aortoje.

 

Neretai dar vis kyla klausimas, jog galbūt aterosklerozė tai ne liga, o įprastas senėjimo procesas. Tačiau turime atsiminti, kad dar 1948 m. Frangenheim tyrimas paneigė šią hipotezę, labai aiškiai įrodydamas, kad kuo daugiau yra rizikos veiksnių – tiek jau gerai žinomų klasikinių, tiek dabar žinomų naujų, tuo ši liga debiutuoja anksčiau, pamažu progresuodama ir sukeldama morfologinius, ilgainiui reikšmingus aterosklerozinius pokyčius atskiruose kraujagyslių baseinuose, lemiančius atitinkamas klinikines išraiškas.

Vienas naujausių dislipidemijų dokumentų yra Amerikos klinikinės endokrinologijos draugijos (AACE) išleistos gydymo rekomendacijos. Šioje apžvalgoje pabrėžiama, kad, be klasikinių rizikos veiksnių – padidėjusios mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-Ch) koncentracijos, cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, rūkymo, vyresnio amžiaus, sumažėjusios didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijos, šeiminės aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligų anamnezės, lėtinės inkstų ligos, minimi naujieji, uždegiminiai rizikos veiksniai – didelio jautrumo C reaktyvusis baltymas, su lipoproteinu susijusi fosfolipazė A2, padidėjusi lipoproteino a koncentracija, didesnė homocisteino, šlapimo rūgšties koncentracija, koaguliacijos sutrikimai, trigliceridų gausūs remnantai.

 

Kada ir kokį antilipidinį preparatą pasirinkti?

Kokius antilipidinius vaistus galėtume pasirinkti koreguojant dislipidemiją? Pagrindinis aterosklerozinės ŠKL rizikos veiksnys yra MTL-Ch koncentracija. Dabar klinikinėje praktikoje iš vaistų gausos galima rinktis trijų grupių medikamentus, skiriamus MTL-Ch koncentracijai mažinti: statinus, cholesterolio reabsorbcijos inhibitorius ir biologinius preparatus – PCSK9 inhibitorius. Statinai yra viena pagrindinių priemonių, mažinančių MTL-Ch koncentraciją nuo 21 iki 55 proc. Tačiau prieš skiriant gydymą statinais turime įvertinti, ar nėra kontraindikacijų skirti šį preparatą: kokia yra kepenų funkcija, įvertinti galimą sąveiką su kitais vartojamais vaistais (pvz., varfarinu, ciklosporinu, proteazių inhibitoriais, įvairiais antiaritminiais vaistais ir kt.). Ypač didelį dėmesį reikia skirti statinų pasirinkimui deriniuose su antiaritminiais vaistais, pvz., su verapamiliu, diltiazemu, amiodaronu, taip pat ląstelės metabolizmą veikiančiu ranolazinu. Tokiais atvejais pirmos eilės statinas turėtų būti rozuvastatinas.

Antrasis preparatas yra ezetimibas – cholesterolio reabsorbcijos inhibitorius, kurį galima skirti tiek monoterapija pacientams, kai netoleruojami statinai, arba jei gydymo metu negalima skirti tinkamos statino dozės, kuria siekiama sumažinti MTL-Ch koncentraciją mažiau 1,8 mmol/l, yra puikus ezetimibo ir mažesnės toleruojamos statino dozės derinys. Ezetimibas puikiai tinka pacientams po atliktų vainikinių arterijų angioplastikos procedūrų, po aortos vainikinių jungčių suformavimo operacijų (Z95.5 ir Z95.1), juolab kad ezetimibas kompensuojamas ilgalaikiam gydymui, kai MTL-Ch >1,8 mmol/l, tęsiant maksimalias toleruojamas statinų dozes >3 mėn. Šis preparatas slopina cholesterolio reabsorbciją iš žarnyno neveikdamas trigliceridų koncentracijos ir riebaluose tirpių vitaminų pasisavinimo. Skiriant jį monoterapijai MTL-Ch galima sumažinti iki 18 proc., o derinant su statinu įmanoma pasiekti tikrai daug – MTL-Ch koncentraciją sumažinti 34–61 proc. Svarbu tai, jog šis preparatas neturi didelių šalutinių poveikių arba skyrimo apribojimų.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 7

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.