Vidurių užkietėjimo galima išvengti

2018-06-15

Vidurių užkietėjimas – pakankamai opi problema. Tyrimais nustatyta, kad toks sveikatos sutrikimas vargina 20 proc. visuomenės arba kas penktą Lietuvos gyventoją. Kaip to išvengti, kalbamės su dr.gydytoja dietologe Rūta Petereit.

 

Kokiais simptomais, požymiais remiantis pacientui diagnozuojamas vidurių užkietėjimas?

Vidurių užkietėjimas kiekvienam pacientui pasireiškia skirtingai, individualiai. Pirmiausia norėčiau akcentuoti, kokiais atvejais vidurių užkietėjimas nediagnozuojamas: jei žmogus tuštinasi nuo trijų kartų per parą iki trijų kartų per savaitę. Jei tuštinamasi rečiau kaip tris kartus per savaitę, be to, jei tuštinimasis yra sunkus, išmatos – kietos konsistencijos, jau galima konstatuoti minėtą sveikatos sutrikimą. Bristono išmatų skalė vidurių užkietėjimą būtent ir apibūdina tokiais požymiais – išmatos yra atskiri, kieti, į riešutus panašūs gabalėliai. Pacientai dažniausiai nurodo būtent tokius skundus – retą tuštinimąsi kietomis išmatomis. Gydytojas pirmiausia surenka anamnezę – kada pacientą pradėjo varginti tuštinimosi sutrikimai, kokios konsistencijos išmatos, tikslinamasi, galbūt kokie nors veiksniai tam galėjo turėti įtakos ir pan.

Kokie veiksniai gali lemti vidurių užkietėjimą?

Jų gali būti įvairių: gal tuštinimasis sutriko po patirtos traumos; gal po to, kai žmogus susirgo, tarkime, cukriniu diabetu ar kokia nors virškinamojo trakto liga, hemorojumi; gal buvo diagnozuota išangės įplėša. Pasitaiko, kai sveikas vidutinio amžiaus žmogus daug keliauja, todėl nori nenori keičiasi aplinka, o tai irgi gali turėti įtakos vidurių užkietėjimui. Kaip žinia, storosios žarnos veikla yra intensyviausia ryte, o jei tuo metu vyksta posėdžiai arba žmogus skuba į lėktuvą, tuštinimąsi tenka sulaikyti, ir tai jau neigiamai atsiliepia žarnyno veiklai. 

 

Ar yra tam tikri kriterijai, atsižvelgiant į kuriuos nustatoma, ar pacientas serga lėtiniu vidurių užkietėjimu, ar tai tik laikinas sveikatos sutrikimas?

Taip, yra Romos diagnostiniai kriterijai, tai tam tikras algoritmas. Pagal jį vidurių užkietėjimui diagnozuoti būtinai reikalingi bent du simptomai: kietos išmatos, įsitempimas, nevisiško išsituštinimo, blokados jausmas ir rečiau nei trys išsituštinimai per savaitę (kartais pacientai pažymi, kad simptomams palengvinti tuštinantis net prireikia manualinės intervencijos). Tokiais simptomais skundžiasi net apie 80 proc. pacientų, kurie į gydytoją kreipiasi dėl vidurių užkietėjimo, taigi problema yra išties nemenka. Dauguma pacientų pabrėžia, kad jiems nerimą kelia kietos konsistencijos išmatos nei retesnis kaip 3 kartus per savaitę tuštinimasis. Statistikos duomenimis, vidurių užkietėjimo paplitimas tarp suaugusių asmenų siekia 20 proc., vadinasi, tokios sveikatos bėdos vargina kas penktą gyventoją. Dažniau skundžiasi moterys (ypač nėštumo metu ar po gimdymo), taip pat – vyresnio amžiaus žmonės (vyresni nei 55 metų).

 

Kokias pasekmes gali sukelti nuolat varginantis vidurių užkietėjimas? Kodėl reikia šį sveikatos sutrikimą nedelsiant gydyti?

Jei nuolatinis vidurių užkietėjimas – sunkus tuštinimasis, kietos išmatos, nevisiško išsituštinimo jausmas – tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius ar net metų metus, gali išsivystyti sunkios komplikacijos: hemorojus, kurio anksčiau nebuvo, įvairios rektalinės fistulės, storosios ar tiesiosios žarnų uždegimai. O pati pavojingiausia komplikacija yra storosios žarnos vėžys. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai jokiu būdu ne vien vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problema – rizika susirgti storosios žarnos vėžiu dėl užsitęsusio vidurių užkietėjimo pastaraisiais metais yra smarkiai išaugusi ir vidutinio amžiaus – maždaug 45–55 metų gyventojų grupėje. Vyresniems žmonėms tokia rizika kyla ir dėl papildomų veiksnių – antrinių ligų, dėl kurių tenka vartoti įvairius medikamentus, galinčius paskatinti vidurių užkietėjimą.

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2018 Nr. 2

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.