Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius (sausio - balandžio mėn.) nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį atitinkamai 28 061 ir 13 553 asmenys.

Efektyvi sistolinio AKS korekcija – geresnis baigčių valdymas

2019-04-25

Daugeliu patikimų klinikinių tyrimų įrodytas akivaizdus ryšys tarp padidėjusio kraujospūdžio ir širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) išsivystymo rizikos. Taip pat įrodyta, kad sumažinus arterinę hipertenziją (AH) atitinkamai sumažėja tokių grėsmingų ŠKL įvykių, kaip insultas ar miokardo infarktas, dažnumas. Nustatyta, kad sistolinė AH labiau susijusi su ŠKL rizika nei diastolinė AH, be to, gydyti ir kontroliuoti sistolinę AH sunkiau nei diastolinę AH. Sistolinė AH pasitaiko dažniau nei diastolinė, ypač vyresniame amžiuje. Anksčiau neteisingai buvo manoma, kad ŠKL riziką labiau didina diastolinė AH, todėl dauguma klinikinių tyrimų praeityje buvo atliekami vertinant taikomo gydymo įtaką diastoliniam kraujospūdžiui. Sistolinės AH kontrolės galimybės kol kas nepakankamai ištyrinėtos ir reglamentuotos.

 

Padidėjęs kraujospūdis yra opi problema, nes skatina hemoraginio ir išeminio insulto, miokardo infarkto, staigios mirties, širdies nepakankamumo bei periferinių arterijų ligų išsivystymą, taip pat blogina inkstų funkciją. Didėja tikimybė išsivystyti prieširdžių virpėjimui, sutrikdomos pažinimo funkcijos ir skatinama išsivystyti demencija. Todėl svarbu įvertinti galimą hipertenzijos paveikiamų organų pažeidimą, kuris išsivysto esant sunkiai ir ilgai besitęsiančiai hipertenzijai, tačiau gali būti aptinkamas ir kaip besimptomis organų pažeidimas esant lengvesnei hipertenzijos formai.

 

Naujos tikslinės AKS vertės

Remiantis 2018 m. Europos kardiologų draugijos Arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo gairėmis, siektinas tikslinis AKS turėtų būti mažesnis nei 140/90 mm Hg visiems pacientams nepriklausomai nuo to, ar yra išsivysčiusios komplikacijos ir ar padidėjusi ŠKL rizika. Jeigu gydymas yra sėkmingas ir gerai toleruojamas, tikslinis AKS turėtų būti 130/80 mm Hg ar mažesnis (bet ne mažiau nei 120 mm Hg) daugeliui pacientų. Vyresniems nei 65 m. pacientams tikslinis sistolinis kraujospūdis turėtų būti tarp 130 ir 140 mm Hg, o diastolinis – mažesnis nei 80 mm Hg.

Naujienų yra ir gydyme: daugeliui pacientų gydymą rekomenduojama pradėti fiksuotu angiotenzino receptorių blokatoriaus (ARB) (arba angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriumi (AKFI)) ir kalcio kanalų blokatoriaus (KKB) arba tiazidinio diuretiko deriniu. Tokie vaistų deriniai yra patogūs vartoti pacientams, nes, būdami vienoje tabletėje, supaprastina gydymą ir pačių vaistų paskyrimą bei sumažina tikimybę vaistus perdozuoti. Abu deriniai yra papildantys vienas kitą, nes KKB ir diuretikai aktyvina renino-angiotenzino sistemą, kurią slopina AKFI ir ARB. Šie vaistų deriniai taip pat turi mažesnį nepageidaujamą poveikį, susijusį su diuretikų ar KKB monoterapija, sumažina hipokalemijos riziką (diuretikai) ir mažina periferinių edemų dažnį (KKB). Taip pat yra užtikrinama, kad RAS yra inhibuota, kas yra tikslinga pacientams, sergantiems, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, proteinurija ar kairiojo skilvelio hipertrofija.

 

Olmesartanas ir amlodipinas

 

Vienas naujausių tokių ARB ir KKB derinių – olmesartano medoksomilio ir amlodipino fiksuotų dozių derinys. Du nauji klinikiniai tyrimai įrodė, kad olmesartano/amlodipino derinys veiksmingai kontroliavo kraujospūdį pacientų, sergančių lengva arba vidutinio sunkumo AH, įskaitant tuos pacientus, kurių ankstesnis gydymas vien amlodipinu buvo neveiksmingas.

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 7

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.