EK paskelbė ES šalių sveikatos sistemų apžvalgą

2017-12-02

Europos Komisija paskelbė ES ir atskirų ES valstybių narių sveikatos sistemos apžvalgas. Sveikatos būklės apžvalgos kiekvienoje šalyje parengtos bendradarbiaujant su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Europos sveikatos sistemų ir politikos stebėjimo centru. Jose apžvelgiama gyventojų sveikata ir svarbūs rizikos veiksniai, taip pat kiekvienos iš ES valstybių narių sveikatos sistemų efektyvumas bei galimybė naudotis paslaugomis.

Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Komisijos narys Vytenis Andriukaitis: „Tiesiog nepakanka tik 3 proc. sveikatos biudžeto skirti prevencijai, palyginus su 80 proc., kurie skiriami ligų gydymui. Mums reikia pagerinti galimybes gauti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, kad žmonėms nereikėtų pirmiausia kreiptis į skubiosios pagalbos tarnybas. Be to, reikia sveikatos skatinimą ir ligų prevenciją padaryti neatskiriama visų politikos sektorių dalimi, kad būtų gerinama žmonių sveikata ir sumažinamas spaudimas sveikatos sistemoms. Tai tik keletas diagnozių, padarytų remiantis mūsų 2017 m. ataskaita apie sveikatos būklę ES. Pateikdami išsamius duomenis ir įžvalgas mes siekiame paremti nacionalines sveikatos institucijas, kad joms būtų lengviau spręsti problemas ir daryti teisingus sprendimus politikos ir investicijų srityse. Tikiuosi, jos gerai tuo pasinaudos.“

Lietuvos sveikatos sistemos apžvalgoje nurodyta, jog Lietuvoje 43 proc. asmenų nurodo esantys geros sveikatos (ES vidurkis – 67 proc.). Lietuvoje po ilgo sąstingio ir net trumpėjimo laikotarpio tikėtina gyvenimo trukmė 2007 m. ėmė vėl ilgėti ir 2015 m. pasiekė 74,6 metus. Vis dėlto tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje šešeriais metais trumpesnė už ES vidurkį (80,6 metai) ir trumpiausia iš visų valstybių narių. Moterų tikėtina gyvenimo trukmė (79,7 metai) yra beveik 11 metų ilgesnė nei vyrų (69,2 metai), ir tai didžiausias lyčių skirtumas ES. Lietuvoje pagrindinė mirties priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos yra (65 proc. moterų ir 48 proc. vyrų mirčių), o antra – vėžys (17 proc. moterų ir 23 proc. vyrų mirčių). Lietuvoje 2015 m. beveik 40 proc. visos ligų naštos (vertinant pagal dėl sveikatos sutrikimų prarastus gyvenimo metus) galėtų būti priskirta su elgsena susijusios rizikos veiksniams – tai rūkymas, alkoholio vartojimas, mityba ir fizinis neaktyvumas.

Bendros sveikatos priežiūros išlaidos, vertinant kaip procentinę BVP dalį, Lietuvoje padidėjo nuo 5,6 proc. 2005 m. iki 6,5 proc. 2015 m., bet šis rodiklis tebėra šeštas nuo galo ES. Bendros sveikatos priežiūros išlaidos vienam gyventojui tesiekia pusę ES vidurkio. Trečdalis sveikatos priežiūros išlaidų finansuojama iš privačių šaltinių, daugiausia mokėjimais savo lėšomis. Išlaidos vaistams sudaro didžiausią savo lėšomis dengiamų išlaidų dalį, nes daug asmenų už receptinius ir už nereceptinius vaistus moka visą kainą.

 

 

Lietuvos sveikatos sistemos apžvalga

 

Daugiau informacijos: http://europa.eu/!RJ87Jt

 

 

 

 

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.