Fokalinė prostatos vėžio diagnostika ir gydymas

2018-10-02

Gyd. rez. Agnė Čerkauskaitė1, dr. Albertas Ulys1, 2

 

1 VU Medicinos fakultetas, 2 Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyrius

 

Paskutinius tris dešimtmečius sergamumas prostatos vėžiu ženkliai išaugo, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 2000 naujų atvejų [1]. Gerėjant diagnostikos galimybėms, vis daugiau nustatomas ankstyvos stadijos, lokalus prostatos vėžys, kuris gali būti gydomas skiriant minimalias invazines procedūras. Fokalinė terapija yra mažiausiai traumuojantis, santykinai saugus prostatos vėžio gydymo būdas, užtikrinantis adekvačią ligos kontrolę bei gerinantis gyvenimo kokybę.

 

Prostatos vėžio profilaktinės patikros programos, tokios kaip prostatos specifinio antigeno (PSA) nustatymas kraujyje, padeda nustatyti lokalų, mažo piktybiškumo, ankstyvos stadijos prostatos vėžį ir prailgina bendrą vyrų išgyvenamumą [2]. Tokiems pacientams gydymo taktikos parinkimas varijuoja nuo radikalios prostatektomijos ir/ar radioterapijos, brachiterapijos iki aktyvaus stebėjimo. Radikali terapija susijusi su padidėjusia komplikacijų rizika, todėl jos tinkamumas gydant mažo piktybiškumo prostatos vėžį išlieka diskusinis. Minimalios invazinės procedūros, tokios kaip fokalinė krioabliacija, didelio intensyvumo ultragarso bangos, negrįžtama elektroporacija naudojant nanopeilius, vis dažniau pasirenkamos kaip alternatyvūs gydymo metodai [3].

 

Fokalinė prostatos vėžio terapija ir jos privalumai

 

Lokalus prostatos vėžys – palyginti lėtai progresuojanti onkologinė liga, vidutiniškai padvigubėjanti per 2–4 metus [3]. Kai kurie prostatos vėžiai yra nedideli, mažo piktybiškumo ir neinvaziniai, todėl laikomi mažos rizikos ir kliniškai nereikšmingais. Nors, daugelio ekspertų nuomone, radikali prostatektomija yra pirmaeilis būdas lokaliam prostatos vėžiui gydyti, E. W. Steyerber ir bendr. savo publikacijoje aprašė, jog net 49 proc. pacientų, kuriems taikyta radikali prostatektomija, histologiškai nustatytas mažo piktybiškumo, kliniškai nereikšmingas prostatos navikas (naviko tūrisligos) [4]. Pacientai, kuriems nustatytas gerai ar vidutiniškai diferencijuotas navikas, paliekami aktyviam stebėjimui, tačiau daugiau nei 33 proc. vyrų po 4–5 metų dėl didėjančio PSA ir progresuojančios ligos eigos prireikia invazyvaus gydymo [5]. Histologiškai reikšmingas prostatos navikas nustatomas 73 proc. aktyvios stebėsenos pacientų [6]. Aktyvus stebėjimas be konservatyvaus gydymo daliai pacientų sukelia nepasitenkinimą ir blogina gyvenimo kokybę, todėl gali būti taikomas tik specifinės grupės pacientams. Norint užtikrinti tinkamą lokalaus prostatos vėžio kontrolę ir gydymą, vis dažniau pradedama taikyti fokalinė terapija, vaidinanti tarpinį vaidmenį tarp radikalaus naviko pašalinimo ir aktyvaus stebėjimo programos.

Židininė vėžio destrukcija, išsaugant gretimus audinius ir organus, dabar plačiai naudojama gydant inkstų, krūties, kepenų ir smegenų onkologines ligas. Fokalinė terapija apima daugelį įvairių minimaliai invazinių gydymo metodikų, leidžiančių sunaikinti nedidelius prostatos navikus, paliekant likusią prostatos liauką nepažeistą ir išsaugant daugelį jos sveikų audinių. Fokalinė terapija gali turėti daugelį pranašumų specifinei pacientų grupei, kuriai nustatytas ankstyvas lokalus prostatos navikas [7]:

  • efektyviai sunaikina vėžio pažeistus prostatos audinius ir išsaugo sveikus audinius;
  • mažiau komplikacijų, susijusių su šlapimo nelaikymu ir lytine disfunkcija, lyginant su agresyviais gydymo metodais, tokiais kaip radikali prostatektomija ar radioterapija;
  • užtikrina geresnę lokalaus prostatos vėžio kontrolę nei aktyvus stebėjimas ir sumažina pacientų nepasitenkinimą ir baimę dėl aktyvios terapijos netaikymo.

 

Plačiau apie tai skaitykite „Lietuvos gydytojo žurnalas“ 2018 m. Nr. 5

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.